Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 4 d., apie 10 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojau kitų eismo dalyvių turtui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovinčią transporto priemonę, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133, 134, 231.2, 234 punktų reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena nutraukta nepagrįstai. Pats V. V. teismo posėdžio metu kaltu dėl pažeidimo prisipažino, paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi, kad apie eismo įvykį nepranešė policijai. Įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. S. bei nukentėjusio automobilio savininkas J. L.. Liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK vyresnysis patrulis R. B. teismo posėdžio metu patvirtino 2014 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes.

V. V. nesilaikė KET 234 p. nustatytos pareigos, todėl padarė veiką, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2179/2009), ne kartą yra pažymėjęs, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Pažeidėjas, vadovaudamasis KET 234 punkto reikalavimais, privalėjo sustoti, pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, todėl teismas nepagrįstai nutraukė administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną už pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažeidimo vietos schema, paaiškinimais, nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu.

Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teis­mas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas tik administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimas (dėl V. V. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013, 2AT-3-2014). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir, nesant įrodymų, kad V. V. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė.

Ginčo, kad V. V. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – J. L. priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog V. V. suprato, kad įvyko jo ir kito au­to­mo­bilio kontaktas. V. V. neneigia savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio, nurodė, kad po įvykio iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o tik šiek tiek patraukė automobilį, nes jis trukdė eismui, ir laukė ateinančio apgadinto automobilio savininko. Tačiau atėjęs Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas J. L. nepastebėjo, kad jo automobilis apgadintas ir iš įvykio vietos išvažiavo. V. V. nurodė, kad to momento nepastebėjo ir, pamatęs, jog apgadintojo automobilio nebėra, dar kurį laiką laukė jo sugrįžtant, tačiau jis negrįžo. Automobilio numerio neįsidėmėjo. Nežinodamas kaip pasielgti tokioje situacijoje, skambino į draudimą. Ten nurodė, kad policija nereikalinga, nes pakanka eismo įvykio deklaracijos, tačiau nesant nukentėjusiojo automobilio, deklaracijos negalėjo užpildyti. Todėl nežinodamas kaip turi elgtis ir kokius veiksmus atlikti, kai nukentėjusysis išvažiavo iš įvykio vietos ir į ją negrįžo, pats taip pat išvažiavo iš įvykio vietos.

Liudytojas R. S. patvirtino, kad V. V. iš eismo įvykio vietos nepasišalino ir laukė nukentėjusiojo, tačiau iš prekybos centro išėjęs apgadinto automobilio Audi savininkas, nepastebėjęs jo vairuojamam automobiliui padarytų apgadinimų, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Liudytojas pavijo automobiliu nuvažiavusį asmenį ir jam pranešė apie apgadintą automobilį. Grįžus į įvykio vietą, sukėlusio eismo įvykį asmens jau nerado, todėl kreipėsi į policiją.

Šias aplinkybes patvirtino ir apgadinto automobilio vairuotojas J. L., kuris nurodė tikrai nepastebėjęs, kad jo automobilis apgadintas ir iš įvykio vietos išvažiavęs. Kiek pavažiavus, jo vairuojamą automobilį pavijo R. S., kuris pasakė apie eismo įvykį, tačiau grįžus į įvykio vietą, nei automobilio Audi A6, nei jo vairuotojo neberado.

Šios aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime (b. l. 8), kurio teisingumą patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas jį surašęs Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK vyresnysis patrulis R. B..

Apibendrinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus, bei aukštesniojo teismo dar kartą patikrintus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra jokių duomenų, jog V. V. būtų turėjęs motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nuslėpti įvykio pėdsakus ar kitaip sutrukdyti, apsunkinti nustatyti įvykio aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad V. V. iš eismo įvykio vietos iš karto nepasišalino, o laukė ateinančio apgadinto automobilio vairuotojo, tikėdamasis užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau nepastebėjo, kada šis atėjo ir iš aikštelės išvažiavo. Dar ir po to V. V. pakankamai ilgą laiką laukė nukentėjusiojo sugrįžtant, tačiau šiam negrįžus ir nežinodamas kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje, kai eismo įvykio vietoje nebebuvo nukentėjusiojo, o jis nežinojo jo duomenų, turėdamas prieštaringą informaciją iš draudimo, neteisingai įvertino padėtį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs policijai. Kaip patvirtino apgadinto automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas J. L., jo automobiliui padaryta žala buvo nežymi, ją atlygino kalto asmens draudimas, taigi V. V. dėl sukelto įvykio padarinių nebūtų patyręs didelių finansinių nuostolių, todėl nemanytina, kad pasišalinimu būtų siekęs jų išvengti. V. V. pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir kitam automobiliui padarytos žalos, nevengė atsakomybės, policijos pareigūnams nesudarė kliūčių ištirti eismo įvykio aplinkybes, paaiškindamas eismo įvykio detales, vairavo turėdamas tam teisę, byloje nėra duomenų, kad jis galėjo būti neblaivus. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad V. V. neturėjo jokių motyvų ir išankstinio ketinimo nuslėpti eismo įvykio ir taip išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. V., išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, po to, kai iš jos išvažiavo nukentėjusysis, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Dėl šių priežasčių negalima konstatuoti, kad jo veiksmuose buvo veikos pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikavimui būtinas subjektyviosios pusės požymis – tyčia, todėl jo veiksmuose nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucija, ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos šioje dalyje nutrauki­mą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų da­ryti kitokią išvadą, nei iš byloje esančių duomenų padarė apylinkės teismas. Vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, tokių nesant konstatuotina, kad apylinkės teis­mas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl V. V. tyčinio pasi­ša­li­ni­mo iš eismo įvykio vietos, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, numatytą ATPK 250 str. 1 p., kurį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.