- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- e2YT-8216-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00591-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė N. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė palikėja N. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). N. K. paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo anūkei A. D., kuri įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmė palikimą, kreipdamasi su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą. Priėmus palikimą, paaiškėjo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)) yra bendroji jungtinė palikėjos ir jos sutuoktinio A. K. nuosavybė, įgyta pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjai yra žinoma, kad pareiškėjos močiutė N. K. iš karto, t. y. šešių mėnesių laikotarpyje, po savo sutuoktinio A. K. mirties priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Visu likusiu turtu pareiškėjos močiutė betarpiškai po sutuoktinio mirties naudojosi kaip savo turtu – toliau gyveno palikėjo bendrąja jungtine nuosavybe jiems abiems priklausančiame bute, prižiūrėjo butą bei jo priklausinius, mokėjo už jį mokesčius, atliko visus turto priežiūros veiksmus. Pareiškėjos močiutė palikėja N. K. iki pat mirties gyveno bute ir net nežinojo, kad turėtų dar kaip nors tvarkyti savo nuosavybę, juridiškai įteisinti sutuoktinio dalies paveldėjimą, nes pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, turtas viešajame registre buvo registruotas N. K. vardu. Po A. K. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Be paveldėjimo teisės liudijimo ir be dokumentų, patvirtinančių, kad N. K. priėmė A. K. palikimą, pareiškėja neturi galimybių disponuoti visu N. K. paveldėtu turtu, negali N. K. teisių išviešinti, todėl jai reikalingas palikimo priėmimo faktą patvirtinantis teismo sprendimas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – ji galės realizuoti savo paveldėjimo teises, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad N. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); iš 2016 m. kovo 18 d. testamento matyti, kad N. K. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. K. susituokė su G. D. ir jos pavardė po santuokos sudarymo tapo „D.“; iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėja A. D., pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo Joniškio rajono notarų biuro notarei, 2019 m. birželio 5 d. priėmė palikimą, likusį po N. K. mirties; Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad N. K. mirė našle, paskutinė jos gyvenamoji vieta, deklaruota nuo 2009 m. vasario 2 d., buvo adresu (duomenys neskelbtini); santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad N. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); iš gimimo liudijimo V-PJa Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A. K.; Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); Testamentų registre nėra įregistruotų A. K. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų; gyvendami santuokoje N. K. ir A. K. įgijo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais 1/4 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); iš byloje esančio mirties liudijimo AJ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. K. sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini); iš (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų matyti bei Joniškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. liepos 17 d. pažymoje apie N. K. ir A. K. nurodyta, kad 1991-1996 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje pažymėta, jog N. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyveno kartu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirus vyrui, N. K. lieka gyventi jų nuosavybės teise priklausančiame bute; 2009 m. (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygoje pažymėta, kad N. K. gyvena (duomenys neskelbtini), savo nuosavybės teise priklausančiame bute, šiuo adresu N. K. gyveno iki pat mirties; N. K. vardu sudarytos sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo jai priklausančiam butui: 1997 m. sausio 9 d. Vandens tiekimo sutartis Nr. 03062, 1998 m. lapkričio 24 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5753, 2000 m. sausio 30 d. sutartis dėl kompensacijos už naudojimąsi žeme dujotiekio statybos metu; Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. S-61 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad Joniškio rajono notarų biure nėra duomenų apie A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sudarytą testamentą; 2020 m. liepos 17 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. K. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. K. palikimo priėmimo faktų.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes A. K. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.
Byloje nustatyta, kad N. K. kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldėjo po savo sutuoktinio mirties likusį mirusiojo A. K. palikimą. Jokie kiti asmenys į palikimą nepretendavo ir per šešių mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė.
Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos močiutė N. K. su sutuoktiniu gyvendami santuokoje, pagal 1993 m. kovo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-670, sudarytą Lietuvos Respublikos 1991 m gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 pagrindu, įgijo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais 1/4 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas N. K. vardu. Šiame bute N. K. kartu su A. K. gyveno iki sutuoktinio mirties. Sutuoktiniui mirus, pareiškėjos močiutė ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, toliau juo naudojosi, prižiūrėjo butą ir jo priklausinius, mokėjo už jį mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu kartu užgyventu kilnojamuoju turtu. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad N. K. faktiškai valdė likusį palikimą, pradėjusi juo disponuoti iš karto po palikėjo mirties, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K., faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi mirusiojo savo sutuoktinio A. K. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos A. D. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) močiutė N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.