Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama trečiojo asmens Ž. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16342-775/2012 pagal ieškovės AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamos AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, ieškinį atsakovei G. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Ž. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (b.l. 3-4) prašė priteisti iš atsakovės G. S. 7 944 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 238 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2007 m. vasario 22 d. su atsakove buvo sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė tiekė atsakovei gamtines dujas buitinėms reikmėms adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Atsakovė sutartyje įsipareigojo sumokėti už suvartotas gamtines dujas, tačiau šios savo pareigos nuo 2010 m. gruodžio 1 d. tinkamai ir laiku nevykdė, dėl ko 2011 m. birželio 6 d. dėl susidariusios 7 944 Lt dydžio skolos atsakovei dujų tiekimas buvo nutrauktas. 2011m. sausio 13 d. su atsakove buvo pasirašytas susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau atsakovė susitarimo nesilaikė, skolos nemokėjo.

2012 m. kovo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l. 58-60) ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei priteista iš atsakovės G. S. 7 944 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2011m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 238 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovės priteista 27,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė savo pareigos pagal 2007 m. vasario 22 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoti suvartotą gamtinių dujų kiekį ir atsiskaityti už suvartotas gamtines dujas pagal skaitiklio rodmenis, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. birželio 6 d. atsakovė už suvartotas gamtines dujas ieškovei liko skolinga 7 944 Lt, todėl nurodytą sumą priteisė ieškovei.

Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama dėl sunkios turtinės padėties pirmiau nurodyto teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 3 metų laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį (b.l. 114-115). Savo prašymą atsakovė grindė aplinkybėmis, jog jos gaunamos pajamos yra tik 660,06 Lt dydžio senatvės pensija, kurios dalį – 360 Lt – ji skiria savo sūnaus Ž. S. socialiai remtinai šeimai, o už likusią dalį įsigyja reikalingų vaistų. Dėl sunkios turtinės padėties atsakovė šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur ją išlaiko vyras. Atsakovės manymu, teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas, nes ji geranoriškai sutinka mokėti priteistą sumą, kuri yra labai didelė, tik to negali padaryti dėl sunkios turtinės padėties. Ieškovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad ji yra didelė įmonė, yra geresnė nei atsakovės, o be to, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, būtų pasiekti socialiai reikšmingi tikslai, užtikrintas socialinis teisingumas, nes išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą atsakovei liktų lėšų bent vaistams, reikalingiems jos gydymui, įsigyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi (b.l. 151-152) atsakovės G. S. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė, netenkino ieškovės AB „Lietuvos dujos“ prašymo dėl baudos atsakovei skyrimo nurodydamas, kad atsakovė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, išskyrus pažymą apie jos gaunamą socialinę išmoką, teismui nepateikė, taip pat nepateikė duomenų apie Jungtinėse Amerikos Valstijose gaunamas pajamas, dėl ko laikė nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sunkią turtinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo už suvartotas gamtines dujas nebuvo mokama, kad atsakovė nesilaikė skolos mokėjimo grafiko, sudaryto atsakovės prašymu, į tai, kad net ir atjungus dujas atsakovė savavališkai jas naudojo, konstatavo, kad atsakovė vengia mokėti už suvartotas gamtines dujas, todėl padarė išvadą, jog patenkinus atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą būtų nepagrįstai pažeistos ieškovės teisės ir teisėti lūkesčiai kaip įmanoma greičiau po bylos išnagrinėjimo atgauti jai priteistą pinigų sumą bei teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 158-159) trečiasis asmuo Ž. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nagrinėti kitam teisėjui Kauno miesto apylinkės teisme. Atskirąjį skundą trečiasis asmuo grindžia šiais argumentais:

Atsakovei nebuvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį, dėl ko atsakovė negalėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui, pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje ir pareikšti nušalinimą civilinę bylą nagrinėjusiai teisėjai.Prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nagrinėjusi teisėja buvo šališka, kadangi prašymas buvo paskirtas nagrinėti tai pačiai teisėjai, kuri jau buvo priėmusi atsakovei nepalankų teismo sprendimą.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi nepagrįstais teiginiais apie tolimesnį dujų vartojimą, savavališką prisijungimą ir skaitiklio sugadinimą, kadangi jie neatitinka tikrovės.

Ieškovė AB „Lietuvos dujos“, atstovaujama AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, atsiliepimu (b.l. 162-164) į atskirąjį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8d. nutartį palikti nepakeistą, trečiojo asmens Ž. S. veiksmus, pasišalinant iš teismo posėdžio salės, o po to pateikiant nepagrįstą atskirąjį skundą, traktuoti kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, juos įvertinti pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį ir skirti baudą, kurios 50 procentų būtų skirta ieškovei. Ieškovė atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei nebuvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį. Teismas pagrįstai prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei teismo šaukimas buvo įteiktas.CPK kaip pagrindas nušalinti teisėją nenumatyta aplinkybė, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teisme ir priėmęs šaliai nepalankų sprendimą, negali nagrinėti šalies prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovei ir trečiajam asmeniui dar iki teismo posėdžio pradžios buvo žinoma, kad prašymą nagrinės ta pati teisėja, kuri nagrinėjo bylą pagal ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, tačiau teise pareikšti nušalinimą iki prašymo nagrinėjimo teisme pradžios jie nepasinaudojo. Savo procesinės teisės pareikšti nušalinimą nerealizavo ir trečiasis asmuo Ž. S., kuris buvo atvykęs į teismo posėdį.Trečiasis asmuo atskirajame skunde klaidina teismą teigdamas, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti nepagrįsti teiginiai apie tolimesnį dujų vartojimą, savavališką prisijungimą ir skaitiklio gadinimą. Teismas pagrįstai pasisakė dėl neteisėto dujų vartojimo adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kadangi AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas 2012 m. balandžio 5 d., t.y. jau po 2012 m. kovo 21 d. teismo sprendimo priėmimo nustatė, kad gamtinės dujos vartojamos savavališkai prisijungus ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nors trečiasis asmuo atskirajame skunde mini skaitiklio sugadinimą, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas dėl to nepasisakė ir tokiu faktu nesivadovavo.Teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kadangi, priešingu atveju, tokiu būdu būtų toleruojamas skolininkės ir trečiojo asmens nesąžiningas elgesys ieškovės atžvilgiu, taip pažeidžiant kreditorės teisėtą interesą kuo greičiau atgauti susidariusį įsiskolinimą už sunaudotas, tačiau neapmokėtas gamtines dujas.

2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės G. S. atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuris buvo persiųstas Kauno apygardos teismui. Nors, atsakovės manymu, ji atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė nepraleidusi nustatyto termino, tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi 14 dienų terminas atsiliepimams į atskirąjį skundą pateikti skaičiuojamas ne nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, kaip klaidingai mano atsakovė, bet nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos (CPK 335 str. 2 d.). Kadangi atskirojo skundo kopijos bylos šalims iš Kauno miesto apylinkės teismo buvo išsiųstos 2012 m. spalio 19 d., laikytina, kad terminas atsiliepimams į atskirąjį skundą pateikti pasibaigė 2012 m. lapkričio 2 d. Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas 2012 m. lapkričio 7 d., t.y. jau praleidus įstatymo nustatytą terminą. CPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą, jei iš turimos medžiagos matyti, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovė, manydama, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikia nepraleidusi nustatyto termino, prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo nepareiškė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesinis terminas praleistas nedaug (5 dienas), į tai, kad atsakovė pagrįstai manė procesinį veiksmą atliekanti nepraleidusi nustatytų terminų, siekdamas užtikrinti galimybę atsakovei išreikšti savo poziciją dėl pateikto atskirojo skundo, mano esant pakankamą pagrindą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti ir atsakovės G. S. atsiliepimą į atskirąjį skundą priima.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 168) atsakovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nagrinėti kitam teisėjui Kauno miesto apylinkės teisme. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

Teismo posėdis buvo šališkas, kadangi prašymą nagrinėjo ta pati teisėja, kuri nagrinėdama ieškovės ieškinį priėmė nepalankų atsakovei teismo sprendimą.Teismas vadovavosi nepagrįstais teiginiais apie tolimesnį dujų vartojimą, skaitiklio gadinimą bei savavališką prisijungimą po dujų tiekimo nutraukimo, kas neatitinka tikrovės, o taip pat nėra susiję su sprendimo įvykdymo išdėstymu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėja išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, teismas pasisako dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus ir įrodinėjimą byloje, taikymo nagrinėjamoje byloje bei teisės, kad bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas tinkamą įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo netinkamai informavus vieną iš byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio laiką ir vietą

Kaip vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, kai nebuvo nors vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 338 str.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, teismo sprendimas gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, jei asmuo, kuriam nebuvo pranešta tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ir kuris teismo posėdyje nedalyvavo, šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog pateiktame trečiojo asmens skunde nurodytas argumentas dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ją priėmus teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei G. S., kuriai, trečiojo asmens teigimu, nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, yra nepagrįstas. Net ir tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad atsakovei G. S. teismo šaukimas į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas jos prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, nebuvo įteiktas, skundžiama nutartis negalėtų būti šiuo pagrindu naikinama, kadangi atskirąjį skundą nurodydamas šias aplinkybes pateikė trečiasis asmuo, o ne pati atsakovė. Sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovei G. S. nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, atsižvelgiant į tai, kad teismui grąžintoje pažymoje apie teismo šaukimo įteikimą (b.l. 148) yra parašas, patvirtinantis teismo šaukimo įteikimą atsakovei, o trečiajam asmeniui nepateikus įrodymų, jog teismo šaukimas atsakovei nebuvo įteiktas, negalima. Sprendžiant, jog atsakovei buvo žinoma apie vyksiantį teismo posėdį, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas atsakovės pareikštas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, buvo atvykęs ir trečiasis asmuo Ž. S., kuris nurodė esantis atsakovės G. S. atstovas, teigė turintis jos įgaliojimą, tačiau trečiajam asmeniui neturint teisinio išsilavinimo atstovavimas laikytas netinkamu ir pripažinta, kad atsakovė posėdyje nedalyvauja. Atsakovei nežinant apie vyksiantį teismo posėdį, ji nebūtų ėmusis veiksmų, siekdama pasirūpinti savo tinkamu atstovavimu minėto teismo posėdžio metu. Pabrėžtina, kad pati atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodo aplinkybės, jog jai apie teismo posėdį nebuvo pranešta. CPK 284 straipsnyje, reglamentuojančiame ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, numatyta, kad šis klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje, apie jį pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, kurių neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išspręsti iškeltą klausimą. Atsakovei G. S. esant informuotai apie vyksiančio teismo posėdžio vietą ir laiką ir šiai neatvykus į teismo posėdį, teismas, nepažeisdamas CPK nuostatų, prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant.

Dėl teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 ir 3 straipsniuose, CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teisėjų ir teismų, vykdančių teisingumą, nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Teismas, vykdydamas teisingumą, veikdamas nešališkai turi klausyti tik įstatymų. Teismai yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio1 dalyje konkrečiai įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų pagal įstatymus sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Pažymėtina, kad asmens teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principas yra įtvirtintas ir Konstitucijoje, o šio principo įgyvendinimo procedūros nustatytos CPK VI skyriuje, reglamentuojančiame nušalinimus.

Atskirajame skunde kaip vienas iš pagrindų skundžiamai nutarčiai panaikinti yra nurodytas teisėjos, nagrinėjusios prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, šališkumas nagrinėjamoje byloje. Trečiojo asmens teigimu, ta aplinkybė, jog pateiktą prašymą nagrinėjusi teisėja priėmė ir sprendimą byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei, sudaro pagrindą abejoti jos nešališkumu, kadangi teisėja jau išsakė savo nuomonę ir priėmė atsakovei nepalankų teismo sprendimą. Apelianto teigimu, pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo turėjo nagrinėti kitas Kauno miesto apylinkės teisme dirbantis teisėjas. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo gali būti nagrinėjamas tiek nagrinėjant bylą ir išsprendžiant ginčą iš esmės priimant sprendimą, o šio klausimo neišsprendus priimant sprendimą - klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo gali būti nagrinėjamas vėliau, tačiau toks prašymas yra nagrinėjamas byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti, todėl įprastai tokį prašymą nagrinėja bylą nagrinėjęs ir sprendimą priėmęs teisėjas. Teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai civiliniame procese nustatyti CPK 65, 66 straipsniuose. Remiantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas tuo atveju, jei jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme. Aplinkybė, jog bylą išnagrinėjęs ir sprendimą priėmęs teisėjas negali spręsti prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nėra numatyta kaip pagrindas teisėjui nušalinti, o pirmiau nurodyta CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata neapima ir tokio atvejo. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nagrinėjusios teisėjos nešališkumu, trečiasis asmuo nenurodė. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog trečiasis asmuo nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą prašymą nagrinėjusiai teisėjai, nors jam buvo žinoma, kad minėta teisėja yra priėmusi sprendimą, dėl kurio įvykdymo išdėstymo ir buvo nagrinėjamas prašymas. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantiems asmenims, o taip pat ir trečiajam asmeniui buvo išaiškinta nušalinimo teisė, tačiau nušalinimas nei teisėjai, nei teismo posėdžio sekretorei nebuvo pareikšti. Taigi nesant pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu ir objektyvumu vien dėl to, kad ji priėmė sprendimą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, kurio įvykdymo išdėstymo klausimas buvo sprendžiamas, o kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo, trečiajam asmeniui nenurodžius, pagrindo abejoti prašymą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu nenustatyta.

Dėl įrodinėjimo byloje

Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymais civilinėje byloje pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, remiantis kuriais teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ar atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, arba jų nėra. Faktiniai duomenys gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis, tarp jų šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir kitomis, nurodytomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Atskirajame skunde teigiama, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi teiginiais apie tolimesnį dujų vartojimą, savavališką prisijungimą ir skaitiklio sugadinimą, kadangi jie neatitinka tikrovės. Su šiuo atskirojo skundo argumentu negalima sutikti, kadangi nurodytas aplinkybes ieškovė pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais. Byloje esanti 2012 m. balandžio 5 d. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus gamtinių dujų vartojimo patikrinimo akto kopija (b.l. 144) patvirtina, kad atlikus patikrinimą adresu Kaunas, Aušros g. 9, buvo rastos nutrauktos skaitiklio spintos durelių ir veržlių plombos, ir nustatyta, kad dujos vartojamos savavališkai pajungus skaitiklį. Nustačius nurodytus pažeidimus, 2012 m. balandžio 6 d. dujų tiekimas buvo atjungtas suvirinimo būdu (b.l. 145). Taigi, byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo laikyti, jog teismas jais rėmėsi nepagrįstai ir kad jie neatitinka tikrovės. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė šių pateiktų rašytinių įrodymų neginčijo, abejonių dėl juose nurodytų aplinkybių atitikimo realioms aplinkybėms nekėlė. Nesutiktina ir su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog teismas be pagrindo spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo rėmėsi minėtais duomenimis, kadangi jie nėra susiję su sprendžiamu klausimu. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, gali ir turi atsižvelgti ne tik į turtinę šalių padėtį, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų, šiuo atveju, ir į atsakovės elgesį tiek iki teismo sprendimo priėmimo, tiek ir jį priėmus.

Sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kadangi išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą būtų nepagrįstai pažeistas ieškovės teisėtas interesas kuo greičiau atgauti susidariusį įsiskolinimą už sunaudotas, tačiau neapmokėtas gamtines dujas. Pažymėtina, kad atsakovės prašymu ieškovė buvo sudariusi jai galimybę susidariusį įsiskolinimą sumokėti dalimis, tačiau atsakovė šia suteikta galimybe nepasinaudojo, todėl dar kartą patenkinus atsakovės prašymą ir išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, nepagrįstai būtų pažeistos ieškovės teisės į tinkamą ir kuo greitesnį teismo sprendimo įvykdymą, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Esant nurodytoms aplinkybėms bei nesant jokių trečiojo asmens atskirojo skundo argumentus patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Ieškovė trečiojo asmens Ž. S. veiksmus, pasišalinant iš teismo posėdžio salės, o po to pateikiant nepagrįstą atskirąjį skundą, prašo traktuoti kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, juos įvertinti pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį ir skirti baudą, kurios 50 procentų būtų skirta ieškovei.

Nors apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens atskirasis skundas yra nepagrįstas, tačiau trečiojo asmens veiksmai, pareiškiant atskirąjį skundą, t.y. pasinaudojant jam įstatymo suteikta teise apskųsti priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį siekiant, kad jos pagrįstumą ir teisėtumą įvertintų aukštesnės instancijos teismas, nelaikytini piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, kadangi, remiantis bylos duomenimis, negalima spręsti, jog trečiasis asmuo atskirąjį skundą pateikė nesąžiningai, sąmoningai veikdamas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip pat nesutiktina ir su tuo, jog trečiojo asmens veiksmai, šiam pasišalinant iš teismo posėdžių salės, gali būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo trečiajam asmeniui netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 78 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti atsakovei G. S. terminą atsiliepimui į trečiojo asmens Ž. S. atskirąjį skundą pateikti ir atsiliepimą priimti.

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovės AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamos AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, prašymo dėl baudos trečiajam asmeniui Ž. S. skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.