- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-200-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20961-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- P. P.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl diskriminacijos fakto pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus – diskriminavus ieškovą nesudarant sąlygų jam tapti mašinistu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki ieškinio padavimo dienos dėl jo priklausymo profesinei sąjungai „Solidarumas“; 2) įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl ieškovo skyrimo į mašinisto pareigas, nurodant konkrečius veiksmus, kuriuos jis turi atlikti tam, kad būtų paskirtas į mašinisto pareigas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
3. Byloje paskyrus parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. spalio 17 d., į jį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovai. Byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje.
4. 2019 m. lapkričio 26 d. teisme gautas ieškovo prašymas atidėti teismo posėdį, nurodant, kad nebeliko ginčo dalyko, nes ieškovas nutraukė darbo santykius su atsakove.
5. Ieškovui ir jo atstovui neatvykus į 2019 m. lapkričio 27 d. paskirtą teismo posėdį, teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, priteisė atsakovei iš ieškovo 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. 2019 m. gruodžio 9 d. teisme gautas ieškovo atskirasis skundas dėl teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties.
Šalies argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad yra silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl teismas turėtų siekti sutaikyti šalis, tačiau šiuo atveju ieškovui nebuvo sudaryta galimybė tartis su atsakove ir bylą nutraukti taikos sutartimi. Ieškovas paaiškino, kad į 2019 m. spalio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl techninės klaidos sumaišius posėdžio datas, o 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdį prašė atidėti. Ieškovas taip pat nesutiko su teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties dalimi dėl 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi neatnaujino praleisto termino atskirajam skundui paduoti ir ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties atsisakė priimti.
9. Teismas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties kopija ieškovui ir jo atstovui buvo išsiųsta paštu – ieškovui įteikta 2019 m. lapkričio 30 d., o jo atstovui – 2019 m. gruodžio 2 d.
10. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 27 d. priimtos nutarties apskundimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 4 d., o atskirasis skundas dėl nutarties paduotas 2019 m. gruodžio 7 d.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas neprašo atnaujinti praleisto terminą paduoti atskirąjį skundą, tačiau iš jo pridėtos teismo voko kopijos galima spręsti, jog ieškovas mano, jog terminas skaičiuotinas nuo teismo nutarties kopijos gavimo dienos ir nėra praleistas.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir jo atstovas gavę nutartį, turėjo matyti, jog jos apskundimo terminas nurodytas nuo priėmimo dienos, todėl 2019 m. gruodžio 7 d. paduodamas atskirąjį skundą ieškovas apskundimo terminą praleido.
13. Iš bylos medžiagos teismas nenustatė pagrindo ir svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, tokių priežasčių nenurodė ir ieškovas. Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo pareigą domėtis 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžiu, o priėmus nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, atkreipti dėmesį į joje nurodytą apskundimo terminą ir jo laikytis.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas neatsižvelgė, į tai, kad ieškovas nežymiai (tik 3 dienas) praleido terminą atskirajam skundui paduoti, darbuotojas byloje yra silpnoji darbo santykių šalis, jo pažeista teisė liko neapginta, nesudaryta galimybė būti išklausytam teisme.
14.2. Nei ieškovas, nei jį atstovaujantis profesinės sąjungos pirmininkas nėra teisininkai, neturi aukštojo teisinio išsilavinimo, sąžiningai suklydo pateikdami atskirąjį skundą, manydami, kad jis turi būti pateiktas nuo nutarties gavimo dienos, o ne nuo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakė priimti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą ir procesinių terminų praleidimo pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
18. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties pateikė praleidęs terminą, ir, nenustatęs pagrindo šiam terminui atnaujinti, atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą.
19. Ieškovas (apeliantas), prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, atskirajame skunde nurodo, kad jis sąžiningai suklydo pateikdamas atskirąjį skundą, manydamas, jog skundas turi būti pateiktas nuo nutarties gavimo dienos, o ne nuo jos priėmimo, be to, jis terminą atskirajam skundui paduoti praleido nežymiai (tik 3 dienas).
20. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
21. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis.
22. Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau, pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbuotojas, siekdamas apginti savo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Byloje nenustatyta, kad ieškovas teismo proceso metu būtų elgęsis nesąžiningai ar piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nežymiai (3 dienas), šio termino praleidimą iš esmės lėmė atsitiktinio pobūdžio aplinkybė – sąžiningas suklydimas dėl termino pradžios nustatymo (ieškovas manė, kad terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo nutarties gavimo, o ne nuo jos priėmimo dienos), vadovaudamasis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas (apeliantas) terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovui terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties paduoti. Ieškovo (apelianto) atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
patenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovui terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties paduoti.
Ieškovo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.