Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus R. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono aplinkybės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 9 d. ir 14 d. V. K. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės raj. agentūros vedėjas pil. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. kovo 2 d., apie 7³⁰ val., ryte, krovininiu automobiliu MAZ 5549, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į buvusios karinės bazės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) miške adresu: (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj., atvežė ir ten išmetė 8 m³ senų panaudotų automobilinių padangų, ko pasėkoje nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, t. y. už Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1, 6, 7, 31 ir 36 p. p. reikalavimų pažeidimą, kas atitinka administracinio teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 9 ir 14 d. d., požymius.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo panaikinti Ukmergės rajono aplinkybės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – patraukti V. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51³ str. 9 ir 14 d. d.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai nustatė subjektą, kuriam gali kilti administracinė atsakomybė už ATPK 51³ straipsnio pažeidimus. Nesutinkama su teismo išreikšta pozicija, jog už Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą administracinė atsakomybė gali kilti tik įmonėms, kurios šiose taisyklėse apibrėžiamos kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, ūkininkai, kurių ūkiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu, yra įregistruoti Ūkininkų ūkio registre. Pažymima, jog Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimai taikomi tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, todėl atliekų turėtoju gali būti bet kuris asmuo, kurio žinioje yra atliekos, t.y. asmuo, kuris faktiškai turi atliekas arba asmuo, kuris prisiima atsakomybę už atliekų naudojimą, surinkimą, laikymą, vežimą, šalinimą ir kitus veiksmus. Minėtų taisyklių 7 punkte nurodyta, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats. Pažymima, jog šioje byloje neginčijamai buvo nustatytas faktas, jog V. K. į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) miške, atvežė ir neteisėtai išmetė 8 m³ senų panaudotų automobilių padangų, ko pasėkoje nepavojingomis atliekamos buvo užteršta aplinka. Minėtų taisyklių 6 punkte įtvirtinta pareiga atliekas rūšiuoti, laikinai laikyti, surinkti, vežti ir apdoroti taip, kad atliekos nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Taigi V. K., būdamas faktiniu atliekų turėtoju, taip pat privalėjo šios pareigos laikytis.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas, kuriuo administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 9 d. ir 14 d. V. K. atžvilgiu nutraukta, naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Pažymima, jog Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 9 d. numatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas), pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Tuo tarpu pagal ATPK 51³ str. 14 d. draudžiami atliekų surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas), neturint teisės užsiimti tokia veikla.

V. K. 2012 m. kovo 2 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ne už Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 1, 6, 7, 31 ir 36 p. p. reikalavimų pažeidimą, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, bet už Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1, 6, 7, 31 ir 36 p. p. įtvirtintų nuostatų pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino V. K. veiksmus ir nepagrįstai nurodė, jog už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą pagal ATPK 51³ str. administracinė atsakomybė tenka tik įmonėms, apibrėžiamoms kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, ūkininkai, kurių ūkiai vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu yra įregistruoti Ūkininkų ūkio registre. Pažymima, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 p. numatyta, jog atliekų turėtojas tai atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei minėtų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimai taikomi tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, atliekų turėtoju gali būti bet kuris asmuo, kurio žinioje yra atliekos, t.y. asmuo, kuris faktiškai turi atliekas arba asmuo, kuris prisiima atsakomybę už atliekų naudojimą, surinkimą, laikymą, vežimą, šalinimą ir kitus veiksmus. Minėtų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nurodyta, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats. Tuo tarpu šių taisyklių 6 punkte įtvirtinta pareiga atliekas rūšiuoti, laikinai laikyti, surinkti, vežti ir apdoroti taip, kad atliekos nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Be to, Taisyklių 31 punktas nurodo, jog atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis tik šių Taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka užregistruota įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. Atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius (Taisyklių 36 punktas).

Pažymima, jog byloje surinktais duomenimis nustatytas faktas, kad V. K. į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) miške, atvežė ir neteisėtai išmetė 8 m³ senų panaudotų automobilinių padangų, ko pasėkoje nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Be to, V. K. vežė minėtas padangas, neturint teisės užsiimti atliekų surinkimo ir vežimo veikla.

V. K. kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų patvirtina įvykio vietoje padarytos nuotraukos (b. l. 3-5), 2012 m. kovo 5 d. tarnybinis pranešimas, kad įvykio dieną telefonu gavus pranešimą apie tai, jog automobilis MAZ prikrautas senų automobilinių padangų nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) miško, buvo aptiktas minėtas automobilis jau išvažiuojantis iš miško, nuvažiavus automobilio vėžėmis, buvo rasta lengvųjų automobilių padangų krūva prie apgriuvusio pastato (duomenys neskelbtini) miške, po kelių minučių atvažiavo tas pats automobilis ir vairuotojas pradėjo krauti išmestas padangas atgal į automobilį (b. l. 2). Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas J. Č. apklaustas teisme (b. l. 16-17). Be to, pats V. K. neneigia, kad jis įvykio vietoje išmetė padangas.

Tai, jog aplinka buvo užteršta neilgą laiką, šiuo atveju neturi esminės reikšmės kvalifikuojant V. K. veiksmus ATPK 51³ str. 9 d. ir 14 d. prasme. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 14 p. numatyta, kad teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas. Šiuo atveju pats procesas – atliekų išmetimas tam neskirtoje vietoje (miške) laikytinas aplinkos teršimu, nepasaint to, kad šiuo atveju šios atliekos (automobilinės padangos) buvo išvežtos. Be to atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog minėtas padangas V. K. sukrovė atgal į automobilį tik po to, kai buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjo, kuris paklausė jo, kur pastarasis padėjo padangas ir kai pareigūnas pagal sniege paliktas automobilio vėžes nuvažiavo į įvykio vietą bei pamatė iškrautas padangas.

Be to, V. K. veiksmų kvalifikacijos nekeičia ir tai, jog jis minėtas padangas vežė kito asmens (L. S.) prašymu, pažymint ir tai, jog įvykio dieną jis jau nebedirbo L. S. šiuo metu jau bankrutavusioje individualioje įmonėje. Byloje nėra duomenų apie tai, jog V. K. dabartinis darbdavys (UAB (duomenys neskelbtini)) ar asmuo, kurio vardu registruotas automobilis MAZ 5549, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - A. A. žinotų apie V. K. susitarimą su L. S. nuvežti padangas. Nagrinėjamu atveju V. K., sutikdamas nuvežti padangas (atliekas), tapo faktiniu atliekų turėtoju, atkreipiant dėmesį, jog jis nevykdė savo darbinių funkcijų, nevykdė darbdavio nurodymo, o padangas nuvežė todėl, nes, kaip pats nurodė, L. S. jo paprašė, nors jokios teisės užsiimti atliekų surinkimo ir vežimo veikla jis neturėjo. V. K. atsakomybės dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo nešalina ir ta jo bei L. S. nurodyta aplinkybė, kad V. K. padangas turėjo iškrauti ir laikinai palikti pas ūkininką, tačiau suklydo ir jas iškrovė miške. Pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių minėtą aplinkybę, be to, šis argumentas nenuginčija V. K., kaip atliekų turėtojo, pareigos laikytis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų. Taip pat V. K. teisme nurodė, jog padangos iki šiol guli minėto automobilio priekaboje, nors L. S. aiškino norėjusi parduoti padangas Kaune esančiai įmonei, kuri superka šias atliekas.

Skiriant V. K. nuobaudas pagal ATPK 51³ str. 9 ir 14 d. d., atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdžius, V. K. asmenybę (dirba UAB (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad anksčiau būtų baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pažeidėjas prisipažino išvežęs padangas, padėjo išaiškini pažeidimo padarymo aplinkybes), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama ir tai, jog padangos neužilgo po pažeidimo padarymo buvo išvežtos iš įvykio vietos ir pritaikius ATPK 30¹ str. V. K. skiriama mažesnė nei ATPK 51³ str. 9 d. sankcijose numatyta minimali nuobauda. Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, manytina, jog šiuo atveju net ir minimalios ATPK 51³ str. 9 d. sankcijoje numatytos baudos (5000 litų) paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo ir protingumo principams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Ukmergės rajono aplinkybės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 9 d. ir 14 d. V. K. atžvilgiu nutraukta, ir priimti naują nutarimą: V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 9 d., ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., nubausti jį 1100 litų bauda. V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 14 d., ir nubausti jį 1000 litų bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę baudą V. K. paskirti 1100 litų (vieno tūkstančio vieno šimto litų) baudą.

Nutarimas neskundžiamas.