- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- eII-109-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00088-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pažeidėjas
- M. P., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Kategorijos
- 16.11.12Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23259-2024 (ROIK: 24257696377).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-23259-2024 (toliau – ir nutarimas) M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2024 m. spalio 17 d., 6.56 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,58 prom. girtumas ir pažeidimas padarytas pakartotinai. M. P. paskirta 1000 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesių terminui, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių ir transporto priemonės Audi A4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nekonfiskuoti, išieškoti konfiskuotino turto, transporto priemonės Audi A4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal Policijos informacinę sistemą „Emprekis“ automobilių vertei nustatyti yra 1020 Eur.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame prašo nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 36 mėnesiams panaikinti, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šį prašymą, prašo nutarimą pakeisti ir skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad M. P. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu M. P. paaiškino, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesių terminui yra per ilgas, nes turi daug finansinių įsipareigojimų, be to nuvykimas į darbą tampa komplikuotas. Teisės vairuoti atėmimas pakenks ir dviem nepilnamečiams vaikams, nes jų išlaikymui per mėnesį moka apie 400 Eur. Gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba Kaune. Dirba vairuotoju, dirba kiekvieną dieną. Darbovietė leistų automobilyje įrengti alkobloką. Išsiskyręs, vaikai (7 ir 10 metų amžiaus) gyvena su mama, moka išlaikymą ir pagal savo galimybes pasiima kas antrą savaitgalį pas save. Buvo nusipirkęs alkotesterį ir prieš sėsdamas už vairo pasitikrino, alkotesteris rodė 0,1 prom. ir jis nusprendė, kad gali vairuoti, o tik pajudėjus iš namų ir sustabdžius pareigūnams į jų alkotesterį pripūtė virš 0,5 prom. Turi pasiėmęs kreditą automobiliui 10 000 Eur, kas mėnesį moka apie 400 Eur. Bendri įsipareigojimai vaikų išlaikymui ir kreditui dengti apie 1000 Eur per mėnesį. Kreditą mokėti liko apie 4 metus. Gyvena su tėvais, tėvai senyvo amžiaus, reikia juos nuvežti į ligoninę. Visą laiką dirbo vairuotoju, kol tėvai ūkininkavo dirbo tėvų ūkyje. Labai gailisi dėl to, kas nutiko.
Institucijos atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. neginčija padaręs nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 36 mėnesiams panaikinti, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šį prašymą, prašo nutarimą pakeisti ir skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 427 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde administracinių nusižengimų faktas nėra ginčijamas. M. P. padarytų nusižengimų neneigia, prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23259-2024 (ROIK 24257696377) dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 36 mėnesiams arba skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje, neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems.
Atkreipiamas dėmesys, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus.
Byloje nustatyta, kad M. P. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 prom. neblaivumas. 2024 m. sausio 29 d. buvo baustas už ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (vairavo krovininę transporto priemonę virš 3,5 t. būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,26 prom. neblaivumas) ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.
Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pagal minėtą įstatymo nuostatą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. sutinka ir neginčija, kad vairavo būdamas neblaivus, alkoholio vartojo iš vakaro, t. y. 2024 m. spalio 16 d., atsikėlęs ryte jautėsi gerai ir nejuto jokių neblaivumo požymių. Be to, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad siekdamas maksimaliai įsitikinti, ar gali vairuoti transporto priemonę, savo blaivumą M. P. pasitikrino turimu alkotesteriu ir prietaisas nerodė neblaivumo. Teismas pažymi, kad M. P. turi daugiau nei 17 metų vairavimo stažą, be to yra profesionalus vairuotojas-ekspeditorius, t. y. pragyvena dirbdamas vairuotojo darbą, metų bėgyje, jau vieną kartą yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, turi mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, senyvus tėvus, kuriais reikia rūpintis ir tenka vežti į gydymo įstaigas, taip pat turi finansinius įsipareigojimus (kreditą), visos išvardintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad M. P. prieš sėdant už vairo tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jam reikės važiuoti, todėl konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo lengvabūdiškai siekė išvengti jam galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir padarant pažeidimą pakartotinai. Teismo manymu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas 0,58 promilės neblaivumas buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo lengvabūdišką elgesį. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi.
Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. M. P. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodoma aplinkybė, kad jis visiškai nesijautė neblaivus, nes alkoholį vartojo iš vakaro, o prieš sėsdamas už vairo tikrinosi blaivumą turimu alkotesteriu, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Ir nors M. P. turimu alkotesteriu tikrinosi blaivumą, tačiau turėjo suvokti, kad turimas alkotesteris gali rodyti klaidingus parodymus ir žinodamas apie vartotą alkoholį bei faktą, kad turi įsipareigojimų sau bei savo šeimos nariams, o kartą jau yra baustas už vairavimą neblaiviam, nebuvo pakankamai drausmingas ir rūpestingas bei atidus kelių eismo dalyvis, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ANK 427 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą pareiškėjas padarė tyčia, t. y. žinodama, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo.
Teismas pritaria Institucijos argumentui, kad asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduoja, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose.
Teismas pažymi, kad M. P. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą asmeniui skirti švelnesnį administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) terminą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, M. P. paskirta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams, paskirta pagrįstai ir pagrindo mažinti šį terminą nėra.
Apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktam asmeniui, už ANK 427 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriant minimalias sankcijos ribose nustatytas nuobaudas, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų. Teismas sprendžia, kad M. P. nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23259-2024 (ROIK: 24257696377) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.