- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-199-519-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00272-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A. L., R. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams.
- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos subendrintos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžia laikoma nuosprendžio paskelbimo diena – 2012 m. gruodžio 19 d.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nuosprendžiu bei Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, paskirtos ir faktiškai atliktos bausmės dalis. Įskaitytas laikas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011-08-18 atvykimo pataisos namus.
R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžia laikoma nuosprendžio paskelbimo diena – 2012 m. gruodžio 19 d.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį pilnai atlikta bausmė, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nuosprendį paskirta ir faktiškai atlikta bausmės dalis bei Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, paskirta ir jo faktiškai atlikta bausmės dalis.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nepilnametis A. L. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 12 d. apie 2 val. nakties, ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš chuliganiškų paskatų medine lazda sudavė A. R. į galvos sritį ir peiliu dūrė jam į dešinės rankos žastą, tuo A. R. padarydamas muštinę žaizdą kaktoje ir durtinę-pjautinę žaizdą dešiniame žaste, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, nepilnamečiai A. L. ir R. G. nuteisti už tai, kad jie įvykdė plėšimą, t. y. 2011 m. liepos 30 d. apie 1 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gyvenamojo namo Nr. 17, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, užpuolė S. K., A. L. smogus akmeniu nukentėjusiajai S. K. į galvos sritį, taip jai padarant kaktos muštinę žaizdą su kaktikaulio lūžiu, kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, nukentėjusiajai pargriuvus R. G. iš nukentėjusiosios rankų išplėšė ir pagrobė rankinę, kurios vertė 150 Lt, su joje buvusiais daiktais: pinigine, kurios vertė 80 Lt, ir joje buvusiais 30 Lt grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefonu „Nokia“, kurio vertė 200 Lt, ir jame buvusia „Ežio“ SIM kortele, kurios vertė 10 Lt, jos vardu išduota asmens tapatybės kortele ir banko „S“ sąskaitos kortele, keturiais raktais, kurių bendra vertė 20 Lt, prožektoriumi, kurio vertė 15 Lt, tuo S. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir bendrą 505 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. L. prašo išteisinti iš jam, inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 180 str. 1 d., o neišteisinus švelninti bausmę skiriant ją mažesnę nei sankcijos vidurkis. Taip pat prašo sušvelninti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.
Mano, kad nebuvo galima vadovautis A. P., K. N., N. V. parodymais, nes jos parodė, kad matė S. K. jau sužalotą, o ne patį įvykį.
Teigia, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, tyrėja neteisingai surašė jo parodymus, nes jai rūpėjo kuo greičiau rasti kaltus asmenis, o jis tuo metu buvo padaręs kitą nusikaltimą, kas turėjo įtakos jam pareikšti įtarimus. Byloje nebuvo surinkta duomenų, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl teismas turi tai ištirti.
Nesupranta, kaip galima pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe už S. K. nusikaltimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, jeigu jis jo neįvykdė. Teigia, kad jis nuosprendžiu laikytinas recidyvistu, tačiau esant galimybei jis įrodytų, kad jis klaidingai laikomas nepataisomu žmogumi. Jis emociškai pergyvena dėl šio nusikaltimo, kadangi nuteistas neteisingai.
Nurodo, kad už BK 138 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad ši bausmė neteisinga, nes tuo metu jis buvo nepilnametis, neturėjo tikslo A. R. sužaloti, tačiau buvo išprovokuotas. Mano, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis nepilnametis, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Be to, A. R. neturi jam pretenzijų, Ligonių kasoms už jo gydymą žala atlyginta. Per tą laiką, kurį yra Pataisos namuose, suprato ką yra padaręs, dėl to labai gailisi, todėl prašo sumažinti bausmę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. G. prašo sušvelninti bausmę, nes jis pirmą kartą atlieka bausmę, daug mąsto, išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, keičiasi į gerą pusę. Prašo sušvelninti bausmę, nes suprato ir pasimokė iš savo blogo elgesio.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. L. prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo A. L. ir nuteistojo R. G. gynėjas advokatas M. Švažas palaikė savo ginamųjų apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti nurodytais motyvais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinius skundus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino A. L. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 180 str. 1 d., ir R. G. pagal BK 180 str. 1 d. kaltais ir nuteisė už tai, taip pat teisingai išsprendė bausmės individualizavimo klausimus kiekvieno asmens atžvilgiu, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu apeliantas A. L. neigia kaltę padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 1 d., t. y., kad jis kartu su R. G. įvykdė plėšimą, t. y. 2011 m. liepos 30 d. apie 1 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gyvenamojo namo Nr. 17, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, užpuolę S. K., A. L. smogus akmeniu nukentėjusiajai S. K. į galvos sritį, taip jai padarant kaktos muštinę žaizdą su kaktikaulio lūžiu, kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, nukentėjusiajai pargriuvus R. G. iš nukentėjusiosios rankų išplėšus ir pagrobus rankinę su joje buvusiais daiktais, tuo S. K. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą ir bendrą 505 Lt turtinę žalą.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos 2011 m. rugpjūčio 4 d. įtariamuoju apklausiamas A. L. davė išsamius parodymus, dalyvaujant gynėjui advokatui M. Švažui, parodymus surašė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja N. V.. Šios apklausos metu A. L. pripažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 180 str. 1 d., t.y., kad 2011 m. liepos 30 d. apie 1 val. 30 min. kartu su R. G. įvykdė plėšimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gyvenamojo namo Nr. 17, užpuldami S. K. apsvaigę nuo alkoholio, A. L. smogus akmeniu nukentėjusiajai į galvos sritį, o R. G. iš nukentėjusiosios rankų išplėšus ir pagrobus rankinę (1 t. 105-106 b. l.). Joniškio rajono apylinkės teisme 2011 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės skyrimo metu A. L. pripažino padaręs nusikalstamą veiką (1 t. 109-110 b. l.). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu 2011 m. rugpjūčio 16 d., dalyvaujant gynėjui advokatui A. Šichovcov, A. L. nurodė įvykio vietą, paaiškino visas įvykio aplinkybes. Tai tvirtina įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t. 118-119 b. l.) su fotonuotraukomis, kuriose, trijose iš keturių, užfiksuotas šalia esantis ir kaltinamojo gynėjas (1 t. 120-122 b. l.). Padarius nusikalstamą veiką S. K. atžvilgiu, A. L. pripažino ir apklausiamas įtariamuoju 2011 m. rugpjūčio 16 d. (1 t. 126-127 b. l.), apklausos metu dalyvavo jo gynėjas advokatas A. Šichovcov.
2012 m. gruodžio 5 d. teisiamojo posėdžio metu A. L. ir R. G. neigė kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką S. K. atžvilgiu, pakeitė savo parodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią medžiagą ir ištirtus pirmosios instancijos teismo įrodymus, daro išvadą, kad A. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką S. K. atžvilgiu, įrodyta nukentėjusiosios S. K., liudytojų A. P., K. N., N. V. nuosekliais parodymais. Taip pat 2011 m. liepos 30 d. apžiūros protokolu (1 t., 48-50), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto 2011 m. spalio 26 d. išvada Nr. G 1341/11(04) (1 t., 58 b. l.) dėl S. K. padarytų sužalojimų, ir jų atitikimo A. L. ir R. G. nurodytoms ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybėms, 2011 m. rugpjūčio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., 84 b. l.), 2011 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros protokolu (1 t., 85-87 b. l.), kai R. G. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ maitinimo elementą, 2011 m. rugpjūčio 16 d. įtariamojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., 118-121 b. l.), 2011 m. rugpjūčio 4 d. įtariamojo R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t., 19-22 b. l.), fotonuotraukomis, kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais nuosekliais parodymais ir kita medžiaga. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad A. L. ir R. G. neigimas įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir jiems apiplėšus S. K., laikytina kaltinamųjų pasirinkta gynybos versija, kuria kaltinamieji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. L. buvo daromas psichologinis spaudimas. Teisminio nagrinėjimo metu A. L. ir R. G. pradėjo neigti kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką S. K. atžvilgiu bei nurodė jų atžvilgiu buvus darytam psichologiniam spaudimui. 2012 m. gruodžio 5 d. Joniškio rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu spręstas klausimas dėl galimos psichologinės prievartos A. L. ir R. G. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu ir neteisingų duomenų surašymo į apklausų protokolus. Į teismą iškviesta liudyti tyrėja N. V., kuri apklausta kaip liudytoja, paneigė kaltinamųjų teiginius bei paaiškino, kad nebuvo jokio psichologinio spaudimo ir ji nerašė savo kažkokių savo išgalvotų duomenų apie įvykį, kadangi ji įvykyje nedalyvauja, aplinkybių nežino, todėl į apklausų protokolus apklausiant asmenis surašoma tik tai, ką nurodo patys apklausiami asmenys (3 t. 27-32 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu A. L. nurodė tyrėją rodžius ir skaičius jam nukentėjusiosios pareiškimą, tačiau, pastebėtina, jog nukentėjusiosios pareiškimo ir apklaustų įtariamųjų apklausų protokolų turiniai labai skiriasi įvykio aprašymo išsamumu. Nė viename iš ikiteisminio tyrimo apklausų protokolų nenurodoma, kad A. L. būtų buvęs kieno nors pašalinio sulaikytas, kad buvo daromas jam spaudimas kitų asmenų, kad neteisingai surašyti apklausų protokolai. Atsižvelgtina į tai, kad visų A. L. ir R. G. apklausų metu bei jų parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu dalyvavo kaltinamųjų gynėjai, jų teisės ir teisėti interesai buvo ginami bei užtikrinti, BPK pažeidimai nepadaryti. Aplinkybių, kurias teisiamojo posėdžio metu A. L. nurodė dėl daryto spaudimo apklausų metų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, be to, kaltinamieji nenurodo konkrečių asmenų dariusių spaudimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog būtų buvęs psichologinis spaudimas A. L. prisiimti kaltę už nusikalstamą veiką, kurios jis nepadarė. Nėra jokių duomenų dėl kurių būtų galima spręsti, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios A. L. būtų apkalbėjęs save ir prisiėmęs kaltę dėl nusikaltimo, kurio nepadarė. Abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose surašytų kaltinamųjų parodymų, nėra.
Dėl bausmės
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistiesiems A. L. ir R. G., pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, bei tai, kad veika įvykdyta veikiant bendrininkų grupėje. Konstatuotina, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – nusikalstama veika tyčinė, padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadija – baigtinė. Įvertino kaltinamojo R. G. asmenybę, kad nusikalto būdamas nepilnametis, teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, dėl ko pagal BK 27 str. laikė jį recidyvistu. R. G. charakterizuojamas neigiamai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 180 str. 1 d. sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis – 2 metai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė bendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-02 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-10-24 nuosprendžiu, paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs A. R. sveikatos sužalojimą, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino kad nusikalstamą veiką S. K. atžvilgiu įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos jos padarymui, bei veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Konstatuotina, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – nusikalstamos veikos tyčinės, kad padaryti du apysunkiai nusikaltimai, nusikalstamų veikų stadijos yra baigtinės. Įvertino A. L. asmenybę - nepilnametis, teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, dėl ko pagal BK 27 str. laikė recidyvistu, charakterizuojamas neigiamai, vienos iš veikų padarymą prisipažįsta. Atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, sprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bei su Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir skyrė galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o areštas už nusikaltimą gali būti skiriamas nuo 15 iki 90 parų (vidurkis būtų 52 paros). BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas iki 5 metų (bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų).
Esant R. G. atžvilgiu nenustatytai nė vienai atsakomybę lengvinančiai ir nustatytai vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui už nusikalstamą veiką paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją mažinti.
Esant A. L. atžvilgiu nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei dviems atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė už nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. 2 metų, o pagal BK 180 str. 1 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės nei BK 180 str. 2 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, ir savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, todėl jų mažinti nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas apeliantams paskirtas bausmes bei bausmes su ankstesniais nuosprendžiais, būtų padaręs BK 63 str. nuostatų pažeidimus.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto R. G. apeliacinio skundo argumentus, kad R. G. bausmė turi būti švelnintina dėl to, kad jis pirmą kartą atlieka bausmę, daug mąsto, išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, keičiasi į gerą pusę, suprato ir pasimokė iš savo blogo elgesio, nes nurodytos aplinkybės nelaikytinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Įvertintina tai, kad nors R. G. pirmą kartą atlieka bausmę, tačiau jis jau tris kartus teistas, tačiau nedaro išvadų iš savo netinkamo elgesio, todėl laikytinas asmeniu nesilaikančiu visuomenėje nustatytų reikalavimų, juos pažeidinėjantis, linkęs nusikalsti ir nedarantis išvadų, nesitaisantis. Todėl švelninti skirtos bausmės nėra jokio teisinio pagrindo.
Nepagrįsti ir apelianto A. L. apeliacinio skundo argumentai dėl bausmių mažinimo. Tai, jog asmuo emociškai pergyvena dėl, kaip jis nurodo - neteisingo nuteisimo, už nusikaltimą pagal BK 180 str. 1 d., kai baudžiamosios bylos medžiaga ir joje esančiais įrodymais akivaizdu A. L. padarius nusikalstamą veiką, tai negali būti laikoma išskirtine aplinkybe švelninančia jam skirtą bausmę. Nors apeliantas teigia, kad esant galimybei jis įrodytų, kad jis klaidingai laikomas nepataisomu žmogumi – recidyvistu, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo iki nusikalstamų veikų padarymo, nes jau buvo teistas penkis kartus. Taip pat ir nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., jog tuo metu jis buvo nepilnametis, neturėjo tikslo A. R. sužaloti, buvo išprovokuotas, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, A. R. neturi jam pretenzijų, Ligonių kasoms už jo gydymą žala atlyginta, suprato ką yra padaręs, dėl to labai gailisi, yra įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant mažesnę nei straipsnio sankcijos vidurkyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, todėl pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu mažinti paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), t. y. ne tik nuteisti, bet ir sulaikyti asmenį nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. L. ir R. G. už jų padarytas nusikalstamas veikas teisingai ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už įstatyme numatytą jų vidurkį, todėl jų keisti ar švelninti kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliantai, prašydami pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmes nuteistiesiems, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinių skundų motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutarė:
Nuteistųjų A. L. ir R. G. apeliacinius skundus atmesti.