Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Trakų rajono savivaldybės pareiškimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Trakų rajono savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta 2025 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

6. Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 3.2 papunktyje nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas, yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

7.1. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023 m. spalio 30 d. rašte atsakydama į 2023 m. spalio 20 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vadovaujantis Kelių įstatymu, vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, valstybės saugomų teritorijų institucijoms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesinimo, statybos, rekonstravimo ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ar valdytojai. Vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini), tilto per (duomenys neskelbtini) upę Kelių direkcija patikėjimo teise nevaldo, nenaudoja ir juo nedisponuoja, todėl jo nei taisyti (remontuoti), nei griauti negali (el. b. l. 14–15);

7.2. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023 m. gruodžio 3 d. rašte atsakydama į 2023 m. lapkričio 23 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d, nutarimu Nr. 238 „Dėl valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susiekimo ministerijos“ Kelių direkcijai buvo perduoti valstybinės reikšmės keliai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą. Savivaldybės rašte minimas kelias nebuvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir perduotas Kelių direkcijai (el. b. l. 16–17);

7.3. VĮ Registrų centras 2024 m. gruodžio 4 d. raštu informavo, kad duomenų apie nekilnojamuosius daiktus – kelio (gatvės) dalį ir tiltą (per (duomenys neskelbtini) upę) adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre nėra (el. b. l. 4–5);

7.4. 2024 m. gegužės 22 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akte nurodytas nekilnojamasis turtas: inžinerinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susiekimų komunikacijos statiniai, važiojamoji dalis 1–2 ir važiuojamoji dalis 4–9 bei tiltas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6–7);

7.5. Pareiškėja skelbimą apie siūlymą pripažinti statinius bešeimininkiais ilgiau nei 6 mėnesius (nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2025 m. gegužės 31 d.) skelbė savo interneto svetainėje www.trakai.lt (el. b. l. 8–9);

7.6. Turtinių teisių į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą niekas nepareiškė. Laikotarpiu nuo statinių įtraukimo į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitą – 2024 m. gegužės 22 d. – iki pareiškimo padavimo teismui dienos jokie asmenys dėl teisių į šiuos statinius į Trakų rajono savivaldybės administraciją nesikreipė;

7.7. Byloje taip pat yra pridėta inžinerinių statinių 2025 m. birželio 11 d. kadastrinių matavimų byla (el. b. l. 23–39).

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ nuostatomis atliko visus būtinus veiksmus siekiant pripažinti kelio (gatvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojamąsias dalis 1–2, 4–9 ir tiltą per (duomenys neskelbtini) upę, esantį nurodyto kelio sudėtine dalimi, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu turtu. Teismo sprendimo priėmimo dieną yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo inžinerinių statinių įtraukimo į Trakų rajono savivaldybės nebalansinę apskaitą. Per šį laikotarpį inžineriniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys nesikreipė į pareiškėją. Be to, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštaravo dėl inžinerinių statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo pareiškėjai. Taigi šis turtas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CK 4.57, CPK 185 straipsnis). Inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pripažįstami bešeimininkiu turtu ir perduodami savivaldybės nuosavybėn (CK 4.58 ir CPK 537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 537 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti nekilnojamąjį turtą – kelio (gatvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojamąsias dalis 1–2, 4–9 ir tiltą per (duomenys neskelbtini) upę, esantį nurodyto kelio sudėtine dalimi, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu turtu ir perduoti juos Trakų rajono savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.