Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajai V. Š., viešame teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo indv.veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2016-03-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., ir 300 str. 2 d. subendrinta 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. 1, 2 ir 3 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J., apgaulės būdu užvaldydamas svetimą turtą, o būtent: 2016 m. sausio mėn. 20 d. (duomenys neskelbtini), nukentėjusios V. Š. gyvenamosiose patalpose susitarė dėl sandorio - sutaisyti nukentėjusiajai V. Š. priklausanti, 600 eurų vertės, automobilį VW GOLF valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), bei pereiti šio automobilio techninę apžiūrą, neketindamas įvykdyti šio sandorio paėmė iš V. Š. jai priklausantį automobilį VW GOLF valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį be nukentėjusios žinios ir sutikimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pardavė, tokiu būdu savo naudai apgaulės būdu užvaldė svetimo V. Š. priklausančio turto už 600 eurų.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

2. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamasis S. J. pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, su ieškiniu sutinka, bei apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad bendraudamas su nukentėjusiąja, kalbėdavo, kad reikia automobiliui atlikti techninę apžiūrą. Kai turėjo automobilį pardavė pagal skelbimą. Rado skelbimą, kad superka automobilius. Pardavė už 250 eurų. Pinigus išleido. Su nukentėjusiąja nebendravo, o kai buvo policijoje, sakė, kad dalimis gali atiduoti pinigus. Bijojo pas ją eiti, galvojo išvys, policiją iškvies. Buvo rašęs SMS, kad atlygins žalą. Todėl su ieškiniu sutinka. Žalą atlygins, nes aš dirba, tik iš karto negalės atlyginti, reikia termino. Gyvena su šeima. Labai gailisi. Dabar alkoholio nevartoja, lankė kursus.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2016-01-20 S. J. pažadėjo, kad sutaisys jai priklausantį automobilį VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliks šio automobilio techninę apžiūrą. Todėl ji, minėto automobilio raktelius, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, privalomą atsakomybės draudimą ir automobilį iš karto perdavė S. J.. Taip pat, iš karto perdavė 50 eurų už automobilio remontą. S. J. pažadėjo, kad suremontuos automobilį ir jį grąžins. Po kurio laiko, S. J. jai pasakė, kad dar reikia 20 eurų automobilio detalėms pirkti. 2016-01-27 ji jam dar davė 30 eurų. Tokiu būdu S. J. už automobilio remontą perdavė 100 eurų, o S. J. žadėjo, kad kelių dienų bėgyje sutvarkys automobilį ir atvarys jai į namus. Vėliau, bandant susisiekti telefonu su J., šis neatsiliepdavo į jos skambučius tik rašė SMS žinutes, kad pateko į eismo įvykį, kad gydosi ligoninėje, kad jos automobilis yra Marijampolės mieste, po to aiškino, kad su jai priklausančiu automobiliu pateko į eismo įvykį ir kad už automobilį grąžins pinigus arba nupirks kitą automobilį. Nepavykus atgauti automobilio, ji išsikvietė televizijos laidą „TV pagalba", kuriai atvykus S. J. prisipažino, kad jos automobilį pardavė galimai į metalo laužą ir kad už automobilį grąžins 600 eurų. Ji, SMS žinute S. J. nusiuntė savo banko sąskaitos numerį į kurią šis turėjo pervesti pinigus už automobilį. 2016-02-26 į jos sąskaitą iš asmuo V. Č. pervedė 200 eurų, pervedimas buvo įvardintas, kaip užstatas už automobilį. S. J. pareikalavo šiuos pinigus grąžinti jam. Bijodama S. J., ji jam grąžino 150 eurų (b.l. 13-15,17-18).

Liudytojas Š. R. parodė, kad pažįstamas S. (pavardės nežino), pardavė jam už 250 eurų automobilį VW GOLR Automobilis buvo tvarkingas be išorinių defektų, galimai buvo su tech. automobilio apžiūra, tik nebuvo privalomojo draudimo. S. parodė transporto priemonės registracijos liudijimą, kurio savininko neprisimena, bei pirkimo pardavimo sutartį, kurioje buvo parašyta, kad savininkė galimai moteris kaip pardavėja pardavė automobilį S. . S., kaip automobilio pardavėjas užpildė su savimi turėtą pirkimo pardavimo sutartį, kurioje pirkėjo skiltyje nieko nerašė, kadangi Š. R. neketino pasilikti šio automobilio, o planavo jį parduoti, todėl kai pardavė automobilį, sutartyje įrašė žmogaus kuris pirko automobilį duomenis. Kam pardavė automobilį neprisimena (b.l. 23-24).

Liudytojas A. V. parodė, kad Vilkaviškio rajone jis susitiko su vyriškiu, kurio anketinių duomenų nežino, ir iš jo sutarė pirkti automobilį VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Automobilio pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta moters vardas ir pavardė, kurios duomenų neatsimena, o pirkėjas vyriškis, kuris jam pardavė minėtą automobilį. Už automobilį jis sumokėjo apie 400 eurų. Šį automobilį suremontavo ir pardavė. Kam pardavė nurodyti negali, nes pirkimo pardavimo sutartis paliko to vyriškio vardu (b.l. 31-32).

Liudytoja R. D. parodė, kad vienu metu, maždaug apie 3 savaites, S. J. važinėjo automobiliu VW GOLF. Jis sakė, jog yra pirkęs šį automobilį. Jis turėjo net tris automobilius VW Golf iš eilės (b.l. 34-35).

Akistatos tarp V. Š. ir S. J. protokole nurodyta, kad akistatos metu V. Š. teigė, kad su S. J. sugyventiniai niekada nebuvo, bendru turtu niekada nesinaudojo. S. J. sutiko su šiais jos parodymais. V. Š. teigė, kad ji neketino parduoti automobilio, apie tai nebuvo jokios kalbos tarp jos ir S. J.. S. J. nesutiko su V. Š. parodymais ir pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (b.l. 74-76).

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai nusikalto sukčiaudamas ir apgaulės būdu užvaldydamas svetimą turtą. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi nusikaltęs.

4. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į teigiamą elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( LR BK 54 str. 2 d., 55 str. ). Taip pat teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis S. J. nusikalto ne pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusios, pareiškė, kad gailisi nusikaltęs, kad nuo šio nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau nusikaltęs, pažadėjo ieškinį atlyginti, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas laiko, kad kaltinamasis visgi dar nėra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas, kaip ir prokuroras, sprendžia, kad dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamąjį galima pataisyti ir perauklėti nepaskiriant realią laisvės atėmimo bausmės, t.y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bei paskiriant įpareigojimus. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus. Tai padės neįzoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę toliau dirbti ir išlaikyti šeimą, bei atlyginti padarytą žalą.

Todėl atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo bausmės skyrimo principus jam skirtiną prokuroro prašoma laisvės atėmimo bausmė mažiau vidurkio, tačiau bausmės vykdymas atidėtinas LR BK 75 str. tvarka, taikant įpareigojimus.

Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiojo interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusiųjų interesus ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Paskirtoji kardomoji priemonė – ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta.

V. Š. kaltam asmeniui pareiškė 1100 eurų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas bylos medžiaga, yra pripažįstamas kaltinamojo ir tenkintinas visiškai LR BPK 115 str. tvarka. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ir nukentėjusios sutikimą, ieškinio atlyginimas išdėstytinas per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( b.l. 19-20).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310 str. str. teismas

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos pagrindinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, nustatant sekančius įpareigojimus: per visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, ir per 6 mėsesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti sekančiai.

Priteisti iš kaltinamojo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1100 (tūstantį šimtą) eurų turtinės žalos atlyginimo, kurį atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.