Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

2021-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-905-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-21
Bylos Nr.
II-905-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00554-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Sigita Rozgaitė (pirm.)
Pažeidėjas
R. P.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-905-1079/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00554-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai R. P.,

administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovei Marijai Rimdžiuvienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5978-2021 jai paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. liepos 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5978-2021, kuriuo R. P. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai 16 Eur dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokolas R. P. buvo surašytas, administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2021 m. birželio 10 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai tariamai vykdydama savo teisę, kurią ginčija nukentėjusysis, nepadariusi esminės žalos kitų asmenų teisėms ir interesams, užrakino sodybos bendro naudojimo šulinį.

2021 m. rugpjūčio 17 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5978-2021 (toliau – skundžiamas nutarimas) paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog, nesutinka su paskirta nuobauda nes nepadarė jokio nusižengimo. Nurodė, kad vadovaujasi 2017 m. liepos 7 d. teisėjo nutartimi, remiasi nutartyje nurodytu teiginiu, jog nei ieškovės ieškinyje, nei atsakovo priešieškinyje nebuvo iškelti reikalavimai dėl naudojimosi varteliais, šuliniu, lauko tualetu tvarkos nustatymo, dėl statybos darbų vykdymo be bendrasavininko sutikimo, ir teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje šiais klausimais jokio sprendimo nepriėmė. Pripažino, jog yra užrakinusi šulinį, nes sodyboje niekas negyvena ir juo niekas nesinaudoja. Šulinys yra užrakintas dėl saugumo, be to jis yra integruotas į jos sklypo dalį. Teigė, jog šulinys priklauso dalimis jai ir kaimynei G. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog šulinys yra ant sklypų ribos, šulinio remontą darė ji ir G. K., o R. A. neprisidėjo prie šulinio remonto. Ginčijo nekilnojamojo turto registro išrašą dėl turto, nes ten nėra paminėtas tualetas. Pripažino, jog hipotetiškai R. A. gal ir turi teisę naudotis šuliniu, tačiau šulinį užrakino, nes A. ten nebūna. Be to, A. yra apribojęs jos teisę naudotis lauko tualetu. Laikosi pozicijos, jog jeigu tualetas, kuris yra integruotas į A. naudojamą ūkinį pastatą, jai nepriklauso, tai šulinys, kuris yra jos naudojamoje žemėje taip pat nepriklauso A. Teigė, jog šulinį užrakino, nes A. užrakino tualetą. Taip pat šulinys buvo uždarytas ir užrakintas dėl saugumo, nes ten gali įkristi katės. Nurodė, jog R. A. reikėjo tik paprašyti jos rakto nuo šulinio. Šulinys yra užrakintas jau penkerius metus, o klausimas dėl šulinio užrakinimo kilo praeitais metais. Per tuos metus R. A. rakto nuo šulinio nepasiūlė. Prašė panaikinti priimtą nutarimą, nes jokio savavaldžiavimo ji nevykdė.

Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovė Marija Rimdžiuvienė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrasavininkai nuolat ginčijasi ir konfliktuoja dėl turto naudojimo. Po A. kreipimosi į policiją dėl galimų R. P. veiksmų, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. P. padarė nusižengimą, nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai. Jokių papildomų duomenų, kurie galėtų paneigti padarytą nusižengimą, skunde R. P. nepateikė, todėl prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo žmona dalijosi palikimą su R. A.. Nurodė, jog teismai nustatė, kad šulinys niekam nepriklauso. Šulinys yra jų privačioje valdoje, takelis link šulinio yra priteistas A., bet šulinys priklauso jiems ir K. Šulinys dėl saugumo užrakintas. A. šulinio pradėjo reikalauti po šešerių metų. Nurodė, kad teisėjas buvo atmetęs R. A. prašymą dėl šulinio. Taip pat A. turėtų kompensuoti jam išlaidas dėl naujai pastatyto tualeto, nes jis užrakino bendrą tualetą. Šulinys buvo užrakintas maždaug prieš šešerius metus, A. pradėjo reikalauti atrakinti šulinį ar šią, ar praeitą vasarą. Su kaimyne dėl šulinio naudojimosi sutaria gerai, ji investavo į šulinio remontą. A. prie šulinio remonto neprisidėjo. Kreipėsi į jį dėl šulinio remonto prieš šešerius metus, tačiau R. A. prisidėti prie šulinio remonto atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis R. A. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes yra išvykęs į komandiruotę užsienyje. Pateikė rašytinius paaiškinimus, kad 2012 m. gruodžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl naudojimosi ribų nustatymo (duomenys neskelbtini). Pagal šį teismo sprendimą šulinys buvo paskirtas naudotis bendrai. Tiek R. P., tiek jis teismo proceso metu teikdami siūlymus dėl naudojimosi tvarkos nurodė, kad šuliniu naudosis bendrai, jokių ginčų dėl jo naudojimosi tvarkos proceso metu nekilo. Tačiau prieš keletą metų R. P. užrakino šulinį ir apribojo jo teisę naudotis juo. Pagal testamentą su R. P. paveldėjo lygiomis dalimis žemės sklypą ir visus statinius tame tarpe ir pusę šulinio, esančius (duomenys neskelbtini). Remiantis Joniškio apylinkės teismo sprendimu ir testamentu šulinys priklauso tiek R. P., tiek jam. Prašo teismo nubausti R. P. padarius administracinį nusižengimą ir įpareigoti atrakinti šulinį (b. l. 18-19).

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog protokolas buvo surašytas 2021 m. liepos 5 d. už tai, kad R. P. 2021 m. birželio 10 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai tariamai vykdydama savo teisę, kurią ginčija R. A., nepadariusi esminės žalos kitų asmenų teisėms ir interesams, užrakino sodybos šulinį, esantį bendro naudojimo teritorijoje; administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. su nusižengimu nesutiko, atsisakė pasirašyti ant protokolo (administracinio nusižengimo byla, b. l. 1);

Iš 2021 m. liepos 19 d. administracinio nusižengimo nutarimo Nr. 40-ANR_N-5978-2021 matyti, kad R. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 16 Eur dydžio baudą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 2);

Iš 2021 m. birželio 11 d. pranešimo e.policija, Roik Nr. 0121000373663, matyti, kad R. A. pranešė, kad šių metų birželio 10 d., apie 16.30 val. nuvyko į jam ir R. P. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini). Kieme rado V. P. lyginanti žvyrą bendrai naudojamame kieme. Paklausė V. P. kodėl be jo, kaip bendrasavininko, sutikimo vykdomi drabai. V. P. elgėsi įžūliai, užgauliojo jį, išvadino asilu, debilu ir sakė, kad čia jis šeimininkas ir gali daryti ką nori. V. P. grasino susidoroti su juo. Paskambinus V. P. į sodybą atvažiavo R. P.. Jos paklausus kodėl be jo sutikimo vykdomi darbai, abu P. rėkė, kad gerina gerbūvį ir, kad jiems nereikia jokio jo sutikimo. R. P. išvadino jį asilu ir sakė, kad jis nieko neišmano. R. P. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę išsiaiškino situaciją ir P. paaiškino, kad jie negali vykdyti jokių darbų bendrai naudojamame plote be bendrasavininko sutikimo. Išvykus pareigūnams P. toliau tęsė konfliktą. P. nesutvarkė gerbūvio, o jam pakenkė. Kadangi sukėlė kiemo aukštį, nuo kelio po lietaus vanduo bėgs į garažus, nes prie jų dabar daug žemiau. Tai ne pirmas kartas kai P. pažeidžia jo kaip bendrasavininko teises. Ji savavališkai užrakino šulinį, užrakino elektros dėžę ir atjungė elektrą, nusivedė elektros laidus per jam priskirtą naudotis pastato dalį. Prašo P. nubausti už savavaldžiavimą ir įpareigoti nukasti žvyrą nuo bendrai naudojamo kiemo, atrakinti šulinį (administracinio nusižengimo byla, b. l. 21);

Iš valstybės įmonės Registrų centras, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (stoginė, tvora, šulinys, šaligatvis, vartai, varteliai, rūkykla), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso po 1/2 dalį R. P. ir R. A. (b. l. 12-13, 14-15);

2012 m. gruodžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-16-645/2012, buvo nustatyta žemės sklypo ir ant jo esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: 1) R. A. paskirti naudotis žemės sklypą, kuris Žemės sklypo naudojimosi schemoje ((duomenys neskelbtini), sklypo plotas 696 m² pažymėtas raide „B, B1, B2“ (žalia spalva); 2) R. P. paskirti naudotis žemės sklypą, kuris Žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėtas raide „C, C1, C2, C3, C4, C5“ (geltona spalva); 3) šalių bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypą, kuris Žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėtas raide „A“ (nespalvota) bei paliekant bendram naudojimui 7,48 kv. m. ploto takelį link šulinio, einančio tarp R. A. naudojamos gyvenamojo namo dalies, plane pažymėtos B/23.82 ir žemės sklypo, pažymėto raide „B1/169“ (žalia spalva); 4) R. A. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas 2 (12,39 kv.m.), 3 (11,43 kv.m.), viso patalpų, kurių plotas 23,82 kv.m.; 5) R. P. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas, bylos plane pažymėtas 1 (14,76 kv.m.), 5 (11,10 kv.m.), viso patalpų, kurių plotas 25,86 kv.m.; 6) bendram šalių naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas 4 (3,17 kv.m.) ir I-6 (8,96 kv.m.); 7) R. A. paskirti naudotis šiaurės-rytine dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 3Ilm (nugriautas,13 kv. m.), o taip pat ½ (pietrytine) dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1b; 8) R. P. paskirti naudotis pietvakarine dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 3Ilm (13,5 kv.m.), o taip pat ½ (šiaurės-vakarine) dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1b (administracinio nusižengimo byla, b. l. 4-7, 8-11);

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. liepos 7 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo spręsta ir 2012 m. gruodžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl naudojimosi varteliais, šuliniu, lauko tualetu tvarkos nustatymo, dėl statybos darbų vykdymo be bendrasavininko sutikimo (administracinio nusižengimo byla, b. l. 16);

Bylose pateiktose fotonuotraukose matyti įvažiavimas į kiemą, tolumoje vyras stumiantis karutį, DVD laikmenoje esančiuose garso įrašuose užfiksuoti R. A. paaiškinimas policijos pareigūnei dėl kilusio konflikto ir jo pateikto rašytinio pareiškimo; R. A. pateiktas garso įrašas, kur jis atvykęs kalbasi su R. P.; filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad R. A. vaikšto šalia garažo (DVD diskas administracinio nusižengimo b. l. 23);

Žemesnės instancijos teismas

Spalvotose fotonuotraukose matyti gyvenamojo namo fragmentas, pažymėtas Nr. 18, ūkinio pastato su durimis dalis; takelis, vedantis link vartelių, už kurių matyti šulinys (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog aptariamu atveju R. P. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje padarymą.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal R. A. pranešimą per e.policija, kuriame jis nurodė, jog 2021 m. birželio 10 d., apie 16.30 val. nuvyko į jam ir R. P. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini). Kieme rado V. P. lyginanti žvyrą bendrai naudojamame kieme. Darbai buvo atliekami be jo kaip bendrasavininkio sutikimo. Taip pat nurodė, kad tai ne pirmas kartas kai P. pažeidžia jo kaip bendrasavininko teises. Ji savavališkai užrakino šulinį, užrakino elektros dėžę ir atjungė elektrą, nusivedė elektros laidus per jam priskirtą naudotis pastato dalį. Prašė P. nubausti už savavaldžiavimą ir įpareigoti nukasti žvyrą nuo bendrai naudojamo kiemo, atrakinti šulinį. Teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnei taip pat nurodė, kad jo sesuo R. P. be jo leidimo yra atlikusi ir kitus veiksmus, su kuriais jis nesutinka, t. y. užrakinusi šulinį, elektros dėžę ir neduoda raktų. Teigė norintis, kad būtų atrakintas šulinys (administracinio nusižengimo b. l. 12). 2021 m. birželio 23 d. R. P. teikdama paaiškinimą policijos pareigūnei nurodė, kad nepažeidė R. A. kaip bendrasavininko teisių, nes kieme tik užlygino atsiradusias duobes, konfliktavo su R. A. dėl elektros skydinės atrakinimo ir nesutiko jos atrakinti, taip pat nurodė, jog šulinio neatrakins, nes pagal teismo sprendimą R. A. nėra priteistas šulinys, o tik takelis vedantis link jo (administracinio nusižengimo b. l. 13). Teismo posėdžio metu R. P. nesutiko su jai paskirta administracine nuobauda, nurodė, kad ji remiasi 2017 m. liepos 7 d. teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad teismas dėl šulinio naudojimo nieko nesprendė. Be to, R. A. jiems neleido naudotis lauko tualetu, neprisideda prie šulinio remonto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį priklauso R. A. ir R. P.. Šioje byloje esantis 2012 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimas patvirtina, kad tarp bendraturčių buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos tiek jiems priklausančiu žemės sklypu, tiek ir sodyboje esančiais pastatais nustatymo. Sprendimu buvo nustatyta tvarka kaip bendraturčiai R. A. ir R. P. naudosis jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, buvo nustatyta žemės sklypo ir pastatų – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, naudojimosi tvarka. Minimu sprendimu nebuvo spręstas klausimas kaip bendraturčiai naudojasi kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (stogine, tvora, šuliniu, šaligatviu, vartais, varteliais, rūkykla), kurie po 1/2 dalį priklauso abiem bendraturčiams. Minimoje civilinėje byloje Nr. 2-16-645/2012, nei vienas iš bendraturčių klausimo dėl naudojimosi šuliniu ir kitais inžineriniais statiniais klausimo nekėlė. Todėl, kaip ir nurodyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Bylos nagrinėjimo metu R. P. patvirtino, kad ji užrakino šulinį ir R. A. negali juo naudotis, nurodė, jog šulinį užrakino dėl nesutarimų su R. A. ir dėl saugumo, kad ten niekas neįkristų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis buvo realizuota ne dėl to, jog R. P. dėl saugumo užrakino abiem bendraturčiams priklausantį šulinį, bet dėl to, kad apribojo R. A. galimybę naudotis ir jam priklausančiu šuliniu. Maždaug prieš metus nukentėjusiajam iškėlus klausimą dėl užrakinto šulinio, nedavė R. A. rakto nuo šulinio, toliau laiko jį užrakintą ir po bendraturčio kreipimosi į policiją. Iš teismo sprendimo ir byloje esančio žemės sklypo plano, kuriame nurodoma, kuris iš bendraturčių kokia žemės sklypo dalimi naudojasi, matyti, kad teismo sprendimu bendram bendraturčių naudojimui yra nustatytas takelis vedantis iki šulinio (administracinio nusižengimo b. l. 3), suteikiantis teisę abiem bendraturčiams patekti prie šulinio ir juo naudotis. R. P. teisme nurodytos aplinkybės, kad šulinį ji užrakino ir dėl nesutarimų su R. A., ir dėl to, kad jis užrakino ir neleidžia naudotis lauko tualetu, tik patvirtina, kad užrakindama šulinį R. P. nepagrįstai įgyvendindama savo tariamas teises, siekė sukelti R. A. nepatogumų, pažeidė teisėtus nukentėjusiojo interesus. Matyti, kad tarp bendraturčių kyla nesutarimų dėl bendro turto naudojimo, jo priežiūros ir remonto, tačiau tai nesudaro pagrindo piktnaudžiauti turimomis teisėmis.

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad savo teises R. P. įgyvendino, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, be pagrindo užrakindama ir neleisdama nukentėjusiajam naudotis dalinės nuosavybės teise priklausančiu šuliniu. Šiuos veiksmus R. P. atliko tyčia – iš jos pačios paaiškinimų matyti, kad šulinį užrakino po to, kad R. A. užrakino lauko tualetą bei po šulinio remonto. Duomenų, jog R. A. teisėms ir interesams būtų padaryta didelė žala nėra, tačiau nukentėjusiajam galimybė naudotis jam priklausančiu šuliniu yra apribota pakankamai ilgą laiką, kelerius metus, A. pareikalavus leisti naudotis šuliniu bei kreipusis į policiją, bendraturtė ir toliau neatrakindama šulinio pažeidžia nukentėjusiojo interesus. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą bei visą surinktą medžiagą konstatuoja, jog tokie R. P. veiksmai visiškai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyviąją pusę ir patvirtina jos kaltę, nes R. P. realizavo savo teisę, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos ir pažeisdama R. A. teisę naudotis jam priklausančiu turtu.

Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad R. P. padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. ANK 518 straipsnis susideda iš vienos dalies, kurioje įstatymo leidėjas suformavo dispoziciją ir numatė sankciją. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime yra suklysta nurodant straipsnio dalį, tačiau šis suklydimas neturi esminės reikšmės nusižengimo kvalifikavimui, todėl administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nuoroda, kad R. P. padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, keistina į nuorodą, jog padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Pareigūnas skirdamas baudą R. P. nutarime nurodė, jog R. P. anksčiau nebuvo padariusi tokio pobūdžio nusižengimo ir pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei paskyrė R. P. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą 16 Eur baudą. Teismo vertinimu, nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas įvertinus visas nustatytas aplinkybes, nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai, paskirta bauda nėra per griežta, todėl pagrindo naikinti priimto nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes R. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5978-2021 ir R. P. skundą atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė