Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2016 m. gruodžio 23 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 4 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (2017 m. gruodžio 1 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį skirtas laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn., dar neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. G. 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: be rimtos priežasties, bendraamžių akivaizdoje, kumščiu sudavė vieną smūgį nepilnamečiui D. J. į kairįjį skruostą.

Kaltinamasis A. G. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. su E. N. atėjo į (duomenys neskelbtini) centrą. Pažaidė stalo tenisą, ruošėsi išeiti. Prie išėjimo pastebėjo sėdintį D. J., kuris kažką pasakė. Kam buvo adresuoti jo žodžiai, nežino. Priėjęs prie D. J. vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairį skruostą. Tą vakarą dar buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) centrą, bet centro direktorė pasiūlė išeiti. Savo poelgį vertina blogai. 2017 m. lapkričio mėnesį sutikęs D., jo atsiprašė (117-119 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 15 val. su N. K. ir K. R. nuėjo į (duomenys neskelbtini) centrą. Ten žaidė biliardą, stalo tenisą. 17 val. į (duomenys neskelbtini) centrą atėjo A. G. su E. N.. Priėjęs A. G. ir pasakęs „Ką čia raganėji?“, kumščiu trenkė jam į kairį skruostą. Dėl suduoto smūgio juto fizinį skausmą. E. N. po smūgio atitraukė A. G. ir išsivedė į lauką. Apie incidentą informavo (duomenys neskelbtini) centro direktorę, kuri pasiūlė kviesti tėvus ir policijos pareigūnus. A. G. pasakė, kad jam tas pats. Atvažiavo pareigūnai, vėliau ir mama. A. G. neigė, kad smūgiavo, elgėsi agresyviai. Iki to su A. G. pykčių neturėjo. 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje sutiko A. G., šis jo dėl suduoto smūgio atsiprašė, jis atleido (28-29, 41-42 b. l.).

Liudytoja E. G. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 17.30 val. buvo informuota telefonu, kad (duomenys neskelbtini) centre kažkoks vaikinas smūgiavo į veidą jos sūnui D. J.. Ji atvyko į (duomenys neskelbtini) centrą, kur sūnus jai pasakė, jog prie žaidimų stalo priėjęs neblaivus A. G. be priežasties smūgiavo jam į kairės pusės skruostą. Dėl to sūnui skaudėjo, matėsi patinęs skruostas, buvo informuoti policijos pareigūnai. A. G. tuo metu jau nebebuvo. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė, išlaidų susijusių su gydymu neturėjo, ieškinio nereiškia. 2017 m. lapkričio mėn. A. G. sūnaus atsiprašė (9, 12-13, 16 b. l.).

Liudytojas N. K. parodė, jog 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 15 val. su D. J. atėjo į (duomenys neskelbtini) centrą. Apie 17 val. jie abu žaidė stalo žaidimą „Futbolas", kai į patalpą atėjo A. G. su E. N.. Matė, jog A. G. yra išgėręs. Priėjęs prie D., A. G. jo paklausė „Ar nori į galvą?" ir kumščiu sudavė į skruostą. Smūgis buvo stiprus, sumušta vieta iškart ištino. Po smūgio E. N. A. G. išvedė į lauką. Atėjo direktorė ir telefonu apie tai informavo policijos pareigūnus. Mano, jog A. G. sumušė D. J. be jokių priežasčių (46-47 b. l.).

Liudytojas E. N. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. su A. G. atėjo į (duomenys neskelbtini) centrą. A. G. buvo truputį išgėręs ir nuėjo žiūrėti televizoriaus, o jis pats nuėjo žaisti stalo žaidimo. Žaisdamas išgirdo triukšmą gretimoje patalpoje. Nuėjęs į tą patalpą pamatė vieną vaikiną susiėmusį už veido. Netoliese buvo ir A. G.. Abu su A. G. išėjo į lauką. (54 b. l.).

Iš 2017-09-05 asmens apžiūros protokolo matyti, jog D. J. kairės pusės skruostas paraudęs bei patinęs (23-24 b. l.).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. G. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, padarė viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus, šie veiksmai pasižymėjo įžūliu elgesiu (smurtas prieš asmenį), sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė prašė A. G. sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.). A. G. yra gimęs 2001 m. liepos 15 d., jis veiką, už kurią nuteistas, padarė būdamas nepilnamečiu, jis ir šiuo metu yra nepilnametis, todėl nėra nusikaltimų recidyvo, atitinkamai negali būti tai pripažinta ir sunkinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptas į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, jo padarymo laiką ir vietą, smūgių skaičių. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: yra nepilnametis, teistas, teistumas neišnykęs (69-73, 74-80, 81-89 b. l.), administracine tvarka nebaustas (90 b. l.), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (96 b. l.), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už nusikalstamos veikos padarymą skirti prokurorės siūlomą arešto bausmę, bausmės dydį nustato sankcijos ribose, arčiau minimumo. Kadangi baudžiamasis procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jam taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos bei paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (124-125 b. l.), kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliekama galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį bei skirti jam 18 (aštuoniolikos) parų areštą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 12 (dvylikos) parų arešto.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo.

Iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų – ir laisvės atėmimo bausmę. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.