- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 2-3824-169/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Atsakovas
- V. Š., S. Š.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Vidas Peikštenis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. Š. ir S. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų V. Š. ir S. Š. solidariai priteisti 3 060 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. kovo 2 d. Mažeikiuose dėl V. Š., vairavusio S. Š. priklausančią transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. T07118, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta A. M. priklausanti transporto priemonė RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr. T07118, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas (buvusi UAB „ERGO LIETUVA“), veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdamas nukentėjusiajam 3 682 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, tokiu būdu įgydamas teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – V. Š.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – S. Š.). Ieškovas pažymėjo, kad raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovui V. Š. atlyginus tik dalį padarytos žalos (622 Lt), šie liko skolingi ieškovui 3 060 Lt.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas S. Š. nurodė, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu, kad 3 060 Lt draudimo išmoka, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant žyminį mokestį, ir penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo būtų priteistos solidariai iš jo ir atsakovo V. Š., kadangi mano, jog dėl 2012 m. kovo 2 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiajam A. M. priklausanti transporto priemonė RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to išmokėta 3 682 Lt draudimo išmoka, yra kaltas ir buvo pripažintas kaltu, tik atsakovas V. Š.. Pažymėjo, kad atsakovas V. Š. yra pilnai pripažinęs savo kaltę ir jau iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimus sumokėdamas dalį draudiminės sumos 622 Lt, todėl ieškovo prašoma nuostolių atlyginimo suma – 3060 Lt, ir kitos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteista tik iš atsakovo V. Š.
Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas V. Š. nurodė, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu, kad 3 060 Lt nuostolių atlyginimas regreso tvarka bei 5 procentų metinės palūkanos būtų priteistos solidariai ir iš atsakovo S. Š., kadangi tikrasis bendraatsakoviui nuosavybės teise priklausiusios transporto priemonės AUDI 80, valst.. Nr. T07118, valdytojas ir 2012 m. kovo 2 d. įvykusio eismo įvykio kaltininkas buvo jis. Pažymėjo, kad dalį ieškovo prašomų atlyginti nuostolių, t.y. 1 022 Lt, jau yra sumokėjęs. Prašo dėl sunkios šeimos materialinės padėties –turi tik 1 500 Lt vertės automobilį, dėl buvusio darbdavio bankroto buvo atleistas iš darbo, ir jis, ir žmona dabar gauna minimalius darbo užmokesčius, išlaiko nepilnametį sūnų – likusią draudimo išmoką atlyginti periodinėmis 200 Lt dydžio išmokomis kas mėnesį.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. Š. pripažino ieškinį ir nurodė, kad nenorėjo, jog bendraatsakoviu būtų įtrauktas ir S. Š., kadangi mano esąs vienas kaltininkas. Paaiškino, kad ieškovo išmokėtos draudimo išmokos visiškai neatlygino dėl sunkios materialinės padėties. Kreipėsi į ieškovą prašydamas, kad leistų mokėti dalimis, tačiau šis nesutiko, todėl, motyvuodamas gaunamu minimaliu atlyginimu, pažymėdamas, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, o turimas automobilis yra jo darbo įrankis, prašė teismo išdėstyti nesumokėtos draudimo išmokos atlyginimą kas mėnesį mokant po 200 Lt.
Teismo posėdžio metu atsakovas S. Š. paaiškino, kad jam dirbant taksistu UAB „Naurata“ įmonėje buvo perkamos transporto priemonės ir registruojamos darbuotojų vardu, kurios buvo naudojamos sudarant panaudos sutartis. Išeidamas iš darbo automobilį paliko jo neperrašęs, nes nebuvo kito vairuotojo, vėliau neperregistravo, nes susirgo. Pažymėjo, kad 19 metų yra bedarbis ir tokios sumos sumokėti negalintis, nes negauna nei pensijos, nei pašalpos, kartu su žmona turi 3 ha žemės.
Teismo posėdžio metu atsakovo V. Š. atstovas advokatas Vidas Peikštenis nurodė, kad prieštarauti dėl solidaraus nuostolių atlyginimo nėra pagrindo, kadangi įstatymas yra ieškovo pusėje. Prašė atsižvelgti į jo atstovaujamo atsakovo V. Š. sunkią finansinę padėtį ir išdėstyti sprendimo įvykdymą priteisiant po 200 Lt kas mėnesį.
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, kuriame ieškovas be kita ko nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį pareiga apdrausti transporto priemonę tenka jos savininkui. Pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką sudaryta panaudos sutartis nepanaikina ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš neapdraustos transporto priemonės savininko. Ieškovas nesutiko su bendraatsakovo V. Š. prašymu išdėstyti sprendimo įvykdymą, nurodydamas, jog tai išimtinė galimybė, kuri suteikiama tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovui V. Š. papildomai sumokėjus 400 Lt žalos atlyginimo, ieškovas mažina ieškinio reikalavimą iki 2 660 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui. Draudikų biuro teisė reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, įtvirtinta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnyje.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. kovo 2 d. eismo įvykio metu susidūrus atsakovo V. Š. vairuotam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustam automobiliui AUDI 80, valst. Nr. T07118, ir T. J. vairuotam automobiliui Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinti abu automobiliai, o eismo įvykio kaltininku pripažintas V. Š. (39 b. l.). Atsakovo V. Š. vairuoto automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku VĮ Regitra įregistruotas atsakovas S. Š. (41 b. l.). Nustačius eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), likutinę vertę (65, 64, 62–63, 61, 51–60, 49–50 b. l.), jos savininko A. M. nurodytam asmeniui buvusi ADB „ERGO Lietuva“ (dabar „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas) išmokėjo 3 682 Lt draudimo išmoką (67, 68 b. l.). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas 2002 m. kovo 27 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 11 prisiimtus įsipareigojimus, kompensavo ADB „ERGO Lietuva“ (dabar „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas) išmokėtą 3 682 Lt draudimo išmoką (69 b. l.) ir kreipėsi į atsakovus V. Š. ir S. Š. siūlydamas per nustatytą terminą atlyginti išmokėtą draudimo išmoką bei nurodydamas, kad nesulaukęs apmokėjimo per pretenzijose nurodytą terminą, kreipsis į teismą (70, 71, 72, 73 b. l.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nagrinėjamu atveju buvo išmokėta draudimo išmoka, kai kaltininkas V. Š. padarė žalą naudodamas S. Š. priklausiančią neapdraustą transporto priemonę. Dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ir ieškovas reikalavimo teisę įgijo tiek į atsakingą už žalos padarymą asmenį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvo teismas yra saistomas, todėl negali riboti ieškovo teisės reikalauti taikyti civilinę atsakomybę įstatymo nurodytiems subjektams. Dėl to konstatuotina, kad minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotė negali būti suprantama kaip atsakomybės subjektų alternatyva, o turi būti taikomos solidariosios atsakomybės sąlygos (LR CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas priteisti išmokėtą draudimo išmoką, kurią sprendimo priėmimo dieną sudaro 2 660 Lt, solidariai iš atsakovo V. Š. ir S. Š. yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Atsižvelgiant į atsakovo V. Š. ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas, kurias nuo 2012 m. spalio mėn. sudaro tik minimalus atlyginimas, į tai kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, siekiant užtikrinti ne tik ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, bet ir atsakovo nepilnamečio sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), interesus, įvertinus tai, kad atsakovas naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba, pagal savo finansines galimybes dalį ieškovo išmokėtos draudimo išmokos atlygino, spręstina, jog atsakovas V. Š. iš tiesų neturi realių galimybių iš karto atlyginti ieškovui priteistinos sumos, todėl sprendimo vykdymas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas V. Š. ieškovo naudai priteistą 2 660 Lt sumą atlygins kas mėnesį mokėdamas po 266 Lt (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovų ieškovui solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2013-10-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (92 Lt), kuris jam priteistinas iš atsakovų (LR CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 419-423 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų V. Š. ir S. Š. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui:
2 660 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt litų) nuostolių atlyginimo regreso teise;
5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. spalio 1 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
bei po 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.
Sprendimo dalies dėl 2 660 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise vykdymą iš atsakovo V. Š. išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti, kad atsakovas V. Š. 2 660 Lt sumą ieškovui atlygins kas mėnesį mokėdamas po 266 Lt.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.