- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- 2-1699-813/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui T. K., atsakovo A. P. įmonės atstovams A. P. ir L. P.,
viešame teismo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. P. įmonei dėl skolos, palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 3970,46 Lt skolą, 468,06 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo rangos santykiai, atsakovas užsakė, o ieškovas pagamino baldus. Ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras, jas pateikė atsakovui apmokėti, tačiau visų jų atsakovas neapmokėjo. Įskaičius priešpriešinius piniginius reikalavimus, atsakovo jau sumokėtą 7500 Lt avansą bei vieną pagamintą baldą, 1501,76 Lt vertės, ieškovui pačiam atsiėmus, ieškovas apskaičiavo skolos sumą, kuri yra 3970,46 Lt, kurią ir prašo iš atsakovo priteisti.
Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal atsakovo užsakymą, atsakovo atstovui nupaišius eskizus, savo medžiagomis pagamino PVM sąskaitose faktūrose nurodytus baldus. Gamybos procese dalyvavo ir užsakovo atstovas, žodžiu derino gamybos apimtis ir kainą. Baldų gamybos procese atsakovo pageidavimu darbų apimtys kito, todėl išaugo ir darbų sąmata, kurią abi šalys derino žodžiu. Pagaminusi baldus, ieškovas (rangovas) juos pristatė atsakovo (užsakovo) nurodytu adresu ir pagamintus baldus sumontavo, tačiau iki šiol atsakovui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų jis neapmokėjo. Atsakovas pagamintus baldus priėmė, apie nekokybę nepranešė. Vėliau pats ieškovas iš atsakovo atsiėmė ažūrinę spintą, 1501,76 Lt vertės, išrašydamas debetinę PVM sąskaitą faktūrą ir šios sumos netraukė į ieškinį. Ieškovas PVM sąskaitas faktūras atsakovui teikė 2012-04 ir 05 mėn. elektroniniu būdu, nes tai buvo įprasta šalių bendradarbiavimo praktika, trukusi nuo 2008 m.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. įmonė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti. Pripažino, kad tarp šalių buvo rangos santykiai, atsakovas užsakė, o ieškovas pagamino baldus, juos pateikė atsakovui ir pateikė išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Baldai buvo nekokybiški, o PVM sąskaitos faktūros neteisėtos, nes pateiktos elektroniniu būdu, nors tam nebuvo atsakovo sutikimo. Tik po kurio laiko atsakovas aptiko pagamintų baldų nekokybę, todėl nematė pagrindo mokėti jokių skolų.
Atsakovo atstovas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad tarp šalių buvo žodinė rangos sutartis, bet nebuvo pagamintų baldų perdavimo priėmimo akto. Tačiau pripažino, kad atsakovas užsakė, o ieškovas pagamino PVM sąskaitose faktūrose nurodytus baldus pagal atsakovo atstovo A. P. nubraižytus eskizus ir šalia jų nurodytą sąmatą. Šalys susitarė dėl baldų rūšies, išmatavimų, kiekio, kainos. Todėl ieškovas pagamino baldus, atvežė į atsakovo nurodytą vietą ir juos sumontavo, pastatė. Kai kurie baldai buvo nekokybiški, pvz., staliukų atsilupo juostelės, spintos be lentynų. Ieškovas spintą perdarė, ažūrinę spintą išvis atsiėmė, o apie kitų daiktų nekokybę ieškovo neinformavo. Vėliau atsakovas eskizus keitė, todėl ieškovas kai kuriuos baldus perdarė, pvz., atsakovas pageidavo, kad ieškovas pakeistų pagaminto rašomojo stalo, spintos, lagamino staliuko dydžius ir ieškovas tai padarė. Sudarydami žodinę rangos sutartį, A. P. ieškovui sumokėjo 7500 Lt avanso, o bendra darbų apimtis buvo apie 11 000 Lt. Vėliau ieškovas padidino darbų kainą be užsakovo sutikimo ir jo prieš tai neįspėjęs, todėl PVM sąskaitose faktūrose nurodė per didelę kainą, su kuria atsakovas nesutinka. A. P. nedalyvavo baldų gamybos procese, o tik jau atvežus pagamintus darbus. Šiuo metu pagaminti baldai yra užsakovo žinioje.
Atsakovo atstovė L. P. teismo posėdyje paaiškino, kad eskizus su baldų išmatavimais nubraižė A. P. ir juos pateikė ieškovui pagal juos gaminti baldus. Ieškovas pagal šiuos eskizus nurodė sąmatą. L. P. aiškinimu, eskizai nekito, o jei kito, tai pats ieškovas turėjo pateikti brėžinius. Kai ieškovas pagamino pirmąjį lovūgalio dekorą ir jį atvežė į atsakovo nurodytą vietą, jis buvo per siauras, todėl ieškovas jį perdarė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas A. P. įmonė 2012 m. (konkreti data nenustatyta) sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti lovūgalį-dekorą 3 vnt., spintelę prie lovos 6 vnt., rašomąjį stalą 3 vnt., komodą 1 vnt., spintą 3 vnt., lagamino stalą 3 vnt., ažūrinę spintą 1 vnt., virtuvę 2400 mm. 2 vnt., spintą „E“ 1 vnt., staliuką-komodą 2 vnt. ir pateikti kriauklę SR100 2 vnt., šiuos baldus pristatyti į atsakovo nurodytą vietą ir juos sumontuoti, o atsakovas įsipareigojo už juos sumokėti apie 11 000 Lt, įmokėjęs 7500 Lt avansą sudarant rangos sutartį (b.l. 18, 20-21).
Šalys pripažino faktą, kad ieškovas užsakytus baldus pagamino pagal atsakovo atstovo A. P. nubraižytus eskizus, juos pristatė į atsakovo nurodytą vietą ir sumontavo. Ieškovas elektroniniu būdu atsakovui pateikė PVM sąskaitas faktūras serija TMV Nr. 00198 ir serija TMV Nr. 00204. Vieną pagamintą baldą – ažūrinę spintą, 1501,76 Lt vertės, ieškovas pasiėmė, nes atsakovui ji netiko, todėl ieškovas atsakovui pateikė debetinę PVM sąskaitą faktūrą serija TMV 00004, minusuodamas ažūrinės spintos vertę iš bendros atliktų darbų sumos (b.l. 22), todėl bendra atsakovui pateikta sąskaita apmokėjimui yra 11 776,06 Lt. Ieškovas į šią sumą įskaitė atsakovo jau įmokėtą 7500 Lt avansą bei savo skolą atsakovui pagal jo išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija TS 14 Nr. 0006 dėl 18,43 Lt, serija TS 14 Nr. 0369 dėl 141,65 Lt, serija TS 14 Nr. 0237 dėl 180,83 Lt, o teismo posėdžio metu pripažino ir skolą atsakovui pagal jo išrašytas papildomas PVM sąskaitas faktūras serija TS 14 Nr. 0507 dėl 148,25 Lt ir serija TS 17 Nr. 0894 dėl 23,89 Lt (bendra ieškovo skola atsakovui – 513,05 Lt) (b.l. 15-17, 37, 41). Taigi ieškovas teismo posėdžio metu reikalavo iš atsakovo priteisti 3763,01 Lt skolą (11 776,06 Lt – 7500 Lt – 513,05 Lt), su ja susijusias palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įsipareigojo sukurti (pagaminti) atsakovui konkretų rezultatą – baldus, todėl tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriems turi būti taikomos bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai). Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką.
Iš bylos rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas konstatuoja, kad atsakovas faktiškai priėmė ieškovo atliktus darbus, tačiau pretenzijų dėl jų kokybės ieškovui nepateikė, o tik nurodė kai kuriuos baldus perdaryti pagal patikslintus atsakovo nubraižytus eskizus, o būtent: atsakovas pageidavo, kad ieškovas pakeistų pagaminto rašomojo stalo, spintos, lagamino staliuko dydžius ir ieškovas tai padarė. Nors šalys nesurašė atliktų darbų perdavimo priėmimo akto, tačiau jo nebuvimas nėra pagrindas konstatuoti, kad prekės pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį buvo neperduotos. Bylos duomenimis pagal ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų datas (2012 m. balandžio ir gegužės mėn.), baldai yra sumontuoti žodinėje sutartyje nurodytame objekte ir šiuo metu yra atsakovo žinioje jau du metus. Pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (CK 6.655 str.). Nesant šalių pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto, tai nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais. Iš bylos medžiagos, t. y. iš šalių paaiškinimų ir šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, matyti, kad ieškovas darbus buvo atlikęs, atsakovui jie buvo matomi, su jais atsakovas buvo susipažinęs, darbų rezultatas yra priimtas ir iki šiol yra atsakovo žinioje.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas atliko sutartus darbus ir juos perdavė atsakovui, o atsakovas juos priėmė ir pretenzijų nereiškė. Todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už sutartus darbus.
Pasisakydamas dėl atliktų darbų kainos, teismas vertina, kad šalys, sudarydamos žodinę rangos sutartį, nesusitarė dėl konkrečios kainos (apie 11 000 Lt), o sutarties sudarymo metu šalių suderinta darbų sąmata vėliau gamybos proceso metu kito. Ieškovas paaiškino, o atsakovas tai pripažino, kad pagal pirminius atsakovo pateiktus eskizus ieškovas pagamino PVM sąskaitose faktūrose nurodytus baldus (b.l. 20-22). Juos pristačius į atsakovo objektą, dalis baldų netiko, todėl atsakovas eskizus pakeitė ir pagal juos ieškovas kai kuriuos baldus perdarė, pvz., atsakovas pageidavo, kad ieškovas pakeistų pagaminto rašomojo stalo, spintos, lagamino staliuko dydžius ir ieškovas tai padarė. Todėl natūralu, kad darbų kaina padidėjo, o atsakovas tam neprieštaravo. Net ir ieškovui išsiuntus 2012-08-02 pretenziją dėl skolos (b.l. 60), atsakovas į tai nereagavo, PVM sąskaitose faktūrose nurodytos rangos darbų kainos nesumokėjo, jos mažinti neprašė. Iš to teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovo jai pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta kaina yra per didelė. Dar daugiau, ši kaina iš esmės atitinka šalių susitarimu suderintą kainą apie 11 000 Lt.
Nors atsakovas ginčijo šių ja, pateiktų PVM sąskaitų faktūrų teisėtumą, nurodydamas jos netinkamą elektroninę formą, tačiau teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir juos laiko nepagrįstais. Tiesa, pagal PVM mokesčio įstatymo 79 str. 10 d. elektroninė PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama tik tuo atveju, kai yra išankstinis pirkėjo sutikimas. Tačiau ši taisyklė nagrinėjamai bylai neaktuali, nes PVM mokesčio įstatymo paskirtis yra sureguliuoti asmenų prievoles, susijusias su PVM mokesčio mokėjimu valstybei. Tai iš esmės valstybės ir PVM mokesčio mokėtojo santykiui svarbi teisės norma. Nagrinėjamu atveju gi nesprendžiamas šio santykio taikymas, o vertinamas bylos šalių tarpusavio prievolių vykdymo tinkamumas. Dar daugiau, pats atsakovas paaiškino, kad bendradarbiavimas tarp šalių vyksta dar nuo 2008 m., ir ieškovas ne kartą siuntęs atsakovui elektronines PVM sąskaitas faktūras, pats ieškovas jas apskaitęs savo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teismo nuomone, atsakovo atsainus požiūris į ieškovo jam pateiktas elektronines PVM sąskaitas faktūras, ne tik kad nepanaikina jo civilinės atsakomybės už jo kaip užsakovo prievolės sumokėti už rangos rezultatą nevykdymą, bet dar gali jam užtraukti ir viešosios teisės nustatytą atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Todėl teismas ieškovo išrašytas ir atsakovui pateiktas elektroninės formos PVM sąskaitas faktūras vertina kaip tinkamus rašytinius įrodymus kitų įrodymų visumoje.
Į reikalaujamą priteisti skolą ieškovas įskaitė ne tik jau atsakovo įmokėtą 7500 Lt avansą, bet ir savo skolinius įsipareigojimus pačiam atsakovui (bendra jų suma 513,05 Lt), o šis su tokiu įskaitymu nesutiko. Pagal CK 6.131 str. 1 d. įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kurį ieškovas išreiškė ieškinyje. Teismas pažymi, kad ieškovas iš esmės prašė įskaityti priešpriešinius vienarūšius piniginius reikalavimus, ieškovui iš atsakovo įsigijus įvairių smulkių statybinių reikmenų ir atsakovui išrašius PVM sąskaitas faktūras ieškovui (b.l. 15-17, 37, 41). CK 6.134 str. numatytas įskaitymo draudimas šioje byloje nenustatytas. Iš to daroma išvada, kad ieškovo ieškinyje nurodytas ir teismo posėdyje žodžiu papildytas priešpriešinių prievolių įskaitymas yra pagrįstas. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog šiuo atveju jo sutikimo dėl prievolių įskaitymo nereikia. Net jeigu ir būtų pritarta atsakovo nuomonei ir šios prievolės visgi nebūtų įskaitytos, ieškinio reikalavimo suma išaugtų šių prievolių dydžiu (513,05 Lt) ir, esant tam procesiniam pagrindui, iš atsakovo būtų priteista didesnė skolos suma už atliktus rangos darbus, negu ji prašoma priteisti nagrinėjamu ieškiniu.
Visgi ieškovo priešpriešinių prievolių įskaitymo skaičiavimai yra netikslūs, nes į ieškinio sumą ieškovas nebuvo įtraukęs dar dviejų savo piniginių įsipareigojimų pagal atsakovo jam išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija TS 14 Nr. 0507 dėl 148,25 Lt ir serija TS 17 Nr. 0894 dėl 23,89 Lt (b.l. 37, 41), o pagal PVM sąskaitą faktūrą serija TS 14 Nr. 0237 ieškovas neteisingai buvo įtraukęs 145,52 Lt, o ne 180,83 Lt. Pats ieškovo atstovas teismo posėdyje tai įvertino kaip klaidas ir sutiko, kad šios sumos būtų minusuotos iš bendros skolos. Dėl to, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo prašoma priteisti skolos 3970,46 Lt suma mažintina 207,45 Lt dydžiu iki 3763,01 Lt.
Teismo vertinimu, yra pagrįsti ir ieškovo argumentai dėl palūkanų priteisimo. Teismas visiškai pritaria jų skaičiavimui, išdėstytam ieškinyje, kurių atsakovo atstovai iš esmės neginčijo. Pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-367/2006) skolininkui praleidus atsiskaitymo terminą, jam kyla prievolė padengti minimalius kreditoriaus nuostolius, t. y. sumokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi nustatytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 str.). Kadangi šalys žodine rangos sutartimi nesusitarė dėl šio palūkanų dydžio, jis nustatomas pagal įstatymą. CK 6.210 str. 1 d., 2 d. numato 6 proc. dydžio metinių palūkanų už termino praleidimą tarifą, kai abi sutarties šalys yra verslininkai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad abi rangos sutarties šalys buvo verslininkai. 2012-04-06 PVM sąskaitą faktūrą serija TMV Nr. 00198 atsakovas turėjo apmokėti iki 2012 m. balandžio mėnesio pabaigos, o 2012-05-07 PVM sąskaitą faktūrą serija TMV Nr. 00204 atsakovas turėjo apmokėti iki 2012 m. gegužės 20 d., bet to iki šiol nepadarė, todėl ieškovas patyrė 468,06 Lt preziumuojamų nuostolių, kuriuos privalo sumokėti atsakovas.
Remiantis LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). LR CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra verslininkas, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (LR CK 6.38 str., 6.63 str.). Kadangi atsakovas prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4231,07 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis LR CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo priteistina ieškovui jo patirtos 617,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 133,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 6, 24) ir 484,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 19, 23).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 8,00 Lt, tačiau, remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. P. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3763,01 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt tris litus 01 ct) skolos, 468,06 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 06 ct) palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos (4231,07 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-06-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 617,00 Lt (šešis šimtus septyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.