Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, užsiimanti individualia veikla, gyvenanti gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini), (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Pareiškėjos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-05-02 (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną) duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 43586,34 Eur. Pareiškėja Bendrovės atžvilgiu vykdė (Kauno apygardos teismas 2018-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1652-230/2018 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2018-05-02) priverstinį išieškojimą, priimdama sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pažymėtina, kad pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus. Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13012011). Bendrovės vadovė nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. buvo A. J.. Pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. rugpjūčio 29 d. duomenis, Bendrovė turėjo 29914,97 Eur mokestinę nepriemoką, tuo tarpu 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 43000,95 Eur, kuri vis didėjo ir 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka Pareiškėjai buvo 43586,34 Eur, kaip ir Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną - 2018 m. gegužės 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. nusižengimo nepripažino. Parodė, kad ji nuo 2011-08-30 iki 2014 m. buvo įmonės - (duomenys neskelbtini) vadovė. Kad įmonė skolinga valstybinei mokesčių inspekcijai, ji nežinojo, nežino, iš kur ta skola atsirado. Įmonė vykdė veiklą iki 2014 metų. Ji nežinojo apie skolą ir nesikreipė dėl bankroto iškėlimo. Iki 2014 m. įmonė buvo moki. Nuo 2014 m. įmonei niekas nevadovavo, nes jokios veiklos nevykdė. Apie VMI mokestinius nurodymus ir apie sprendimą nežinojo. Finansinės atskaitomybės dokumentų registrui neteikė, nes prasidėjo teisiniai nemalonumai - kaltinimai vagyste, dėl kurios vėliau buvo išteisinta. Be to, buhalterės neturėjo, o pati padaryti balansą negalėjo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas D. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) registruota 2011-09-05. Įmonei vadovavo A. J. iki 2018-05-01, kai Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą. Nuo 2015-08-09 susidarė įmonės mokestinė nepriemoka. Buvo imtasi priemonių – priimti 3 nurodymai kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš įmonės sąskaitų, tačiau nepriemoka didėjo ir 2016 m. buvo didesnė nei 40000 eurų. Tuomet VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir perdavė antstoliui išieškoti skolą iš įmonės. Dokumentai buvo siunčiami įmonei, todėl A. J. žinojo apie įmonės padėtį, tačiau neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nesiėmė priemonių esant įmonei nemokiai, nesikreipė į teismą, tokiais veiksmais padarė Valstybinei mokesčių inspekcijai žalą. Prašo skirti A. J. nuobaudą, sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2200 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir A. J. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-4), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 5-8), mokestinės nepriemokos balansai (b. l. 9-16), sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 17-19), Kauno apygardos teismo 2018-04-20 nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (b. l. 20-22), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus, iš kurio matyti, kad A. J. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 31-33), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. gegužės 2 d. buvo 43586,34 Eur. Pagal VĮ Registrų centras duomenis, (duomenys neskelbtini) įregistruota 2011 m. rugsėjo 5 d., bendrovės direktorė A. J.. Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad metinės finansinės atskaitomybės duomenų įmonė nėra pateikusi. Pagal VSDFV 2018 m. balandžio 17 d. duomenis, įmonėje apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, kas rodo, jog įmonė veiklos nevykdo. Iš VMI prie LR FM pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė turi 43 586,34 Eur mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybių biudžetams. Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis (duomenys neskelbtini) vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), tačiau jis areštuotas antstolių, be to, jam nustatyta hipoteka. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) vardu yra registruotos 3 transporto priemonės, tačiau jų būsena – išregistruotos, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad pas antstolius A. A. ir R. B. yra užvestos 4 vykdomosios bylos, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininkės (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) neatsiskaito su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo jas teikti, įmonėje apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, kas rodo, jog įmonė veiklos nevykdo, įmonės vardu registruotas nekilnojamasis turtas areštuotas antstolių, jam nustatyta hipoteka, nors įmonės vardu yra registruotos 3 transporto priemonės, tačiau jų būsena – išregistruotos, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, įmonės vadovė nei įmonės buveinės, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra nerandama, spręstina, jog (duomenys neskelbtini) yra nemoki, dėl ko jai Kauno apygardos teisme 2018 m. balandžio 20 d. buvo priimtas ieškovės VMI prie FM pareiškimas ir Bendrovei iškelta bankroto byla (byloje Nr. eB2-1652-230/2018).

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuo 2016 m. sausio 8 d. Bendrovė tapo nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Bankroto įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tai, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI prie FM 2016 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-1605 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos VMI prie FM pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1652-230/2018 Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Duomenų, kad kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2018 m. kovo 2 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tai, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Byloje nėra jokių duomenų, jog Bendrovė ir jos vadovė būtų ėmęsi kokių nors priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovei iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovė A. J. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovė A. J., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl nepateikusi pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo A. J. pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog A. J. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

A. J. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, A. J. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.