Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves J. K. patikslinta ieškini atsakovui I. Š., tretiesiems asmenims D. B., V. A., del valdymo teises gynimo ir nuostoliu atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esancios 1996-10-15 testamento kopijos (b.l. 26) matyti, kad testatore J. Š. testamentu puse gyvenamojo namo (nuo gatves puses) paliko treciajam asmeniui D. B., o antra puse – lygiomis dalimis A. Š. ir K. Š.. 1996-10-15 testamento pagrindu 1997-05-23 buvo išduotas paveldejimo teises liudijimas Nr. 1337 (b.l. 27).

Iš byloje esancio VI „Registru centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2007-02-14 išrašo (b.l. 7-10) matyti, kad 107,26 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7994-0025-3016, esantis Traku g. 20, Vievio m., Elektrenu sav., bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso ieškovei J. K. (iregistravimo pagrindas – 2004-09-14 mainu sutartis Nr. 2-9788) ir treciajam asmeniui D. B. (iregistravimo pagrindas – 1997-05-23 paveldejimo teises liudijimas Nr. 1337).

Del valdymo teises gynimo

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ½ gyvenamojo namo dalis (kaip nurodyta 1996-10-15 testamente, nuo gatves puses) nuo 1997-05-23 priklauso treciajam asmeniui D. B.; ¼ gyvenamojo namo dalis nuo 1997-05-23 iki 2004-04-07 priklause A. Š. (po jo mirties nuo 2004-04-07 iki 2004-07-26 – L. Š.); ¼ gyvenamojo namo dalis nuo 1997-05-23 iki 2004-07-26 priklause K. Š.; ieškove 2004-09-14 mainu sutarties Nr. 2-9788 pagrindu tapo gyvenamojo namo bendrasavininke, igydama ½ dali gyvenamojo namo, kuri lygiomis dalimis, t.y. po ¼, prieš tai priklause A. Š. ir K. Š..

Ieškove paaiškino, jog ieškovei priklausancio daikto dalis nebuvo individualizuota, jai priklauso ½ gyvenamojo namo, neišskiriant konkrecios daikto dalies. Ieškove aiškiai ir nedviprasmiškai, atvirai išreiške savo valia, jog nesutinka, kad jai priklausantis turtas butu naudojamas treciuju asmenu. Nera jokio istatymo ar sandorio, iš kurio atsirastu atsakovo teise naudotis ieškovei priklausanciu daiktu. Atsakovas atsikirsdamas paaiškino, jog, priešingai nei nurodo ieškove, ieškoves teisiu valdyti ir naudotis jai priklausancia gyvenamojo namo dalimi atsakovas nepažeidžia, namo dalimi naudojasi teisetai. Ieškove yra tik viena iš gyvenamojo namo bendrasavininku, valdo ½ dali namo, kita namo dalis nuosavybes teise priklauso treciajam asmeniui D. B.. Pastarajai nuosavybes teise i ½ dali namo bei ukiniu pastatu, esanciu Traku g. 20, Vievio m., Elektrenu sav., atiteko 1996-10-15 J. Š. testamento bei 1997-05-23 paveldejimo teises liudijimo pagrindu. Minetame testamente testatore J. Š. nurode paliekamo turto dalis: viena puse gyvenamojo namo (nuo gatves puses) buvo palikta D. B., o kita puse - lygiomis dalimis testatores anukams A. Š. bei K. Š.. Nurode, kad del naudojimosi gyvenamojo namo dalimis gincu su A. Š. bei K. Š. nebuvo. Paaiškino, jog treciasis asmuo D. B. naudojasi namo dalimi iš gatves puses, nes tai atitinka testamente testatores išreikšta valia, be to, su tokia faktine naudojimosi tvarka sutiko ir tam neprieštaravo ankstesni namo bendrasavininkai, kas rodo, jog tokia faktine naudojimosi tvarka yra naturaliai nusistovejusi.

CK 4.75 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios dalines nuosavybes teises objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturciu sutarimu. CK 4.81 str. 1 d. numatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturciai turi teise tarpusavio susitarimu nustatyti tvarka, pagal kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkreciomis dalimis, atsižvelgdami i savo dali, turima bendrosios dalines nuosavybes teise. CK 1.71 str. 1 d. numatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 1.71 str. 2 d. numatyta, kad sandoris, kuriam istatymai nenustato konkrecios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandori (konkliudentiniai veiksmai). Kaip matyti iš CK 4.81 str. 1 d. itvirtintos normos turinio, bendraturciu susitarimui del naudojimosi bendrosios dalines nuosavybes teises objektu tvarkos nustatymo nenustatyta konkreti sudarymo forma, iš ko, vadovaujantis CK 1.71 str., darytina išvada, jog minetas susitarimas gali buti sudarytas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais.

Atsakovo paaiškinimai, jog su tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kuria treciasis asmuo D. B. naudojasi ½ gyvenamojo namo dalimi iš gatves puses, sutiko ir tam neprieštaravo ankstesni namo bendrasavininkai, patvirtinami ir treciojo asmens V. A. paaiškinimais, kuri paaiškino, jog Švedaviciai žinojo ir tai, kad treciasis asmuo D. B., ir tai, kad atsakovas naudojasi šia namo dalimi, sutiko ir tam neprieštaravo. Byloje irodymu, kurie paneigtu šiuos atsakovo paaiškinimus, nera, be to, šiu paaiškinimu iš esmes neneige ir ieškove. Nors byloje kitu irodymu be treciojo asmens paaiškinimu, kurie patvirtintu nurodytas aplinkybes, nera, taciau, teismas, ivertines byloje esanciu irodymu viseta, daro išvada, jog labiau tiketina, kad buve gyvenamojo namo bendraturciai, t.y. A. Š. (po jo mirties – L. Š.) ir K. Š., sutiko, jog treciasis asmuo D. B. naudotusi gyvenamojo namo dalimi iš gatves puses, t.y. gyvenamojo namo patalpomis, namo plane (b.l. 31, 80) pažymetomis indeksais 2-1 ir 2-2, nei kad nesutiko ir tam prieštaravo. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne karta savo nutartyse yra nurodes, kad istatymas iš anksto neapibrežia irodymu galios, nenustato vienu irodymu viršenybes prieš kitus. Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas tiketinumo taisykle, kurios esme – laisvo irodymu vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesne irodomaja galia tiems irodymams, kurie suponuoja didesne vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybe (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis civilineje byloje Nr. 3-5-357/2010). Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes bei sistemiškai aiškinant CK 4.81 str. 1 d., 1.71 str. itvirtintas normas, darytina išvada, jog treciasis asmuo D. B. ir buve gyvenamojo namo bendraturciai, t.y. A. Š. ir K. Š., susitare del faktines naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, kuri, pažymetina, atitiko testatores J. Š. valia.

Atkreiptinas demesys i tai, kad ieškove kitoje civilineje byloje pripažista nusistovejusia faktine naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka - ieškove J. K. priešieškinyje del naudojimosi namu, ukiniu pastatu ir žemes sklypu tvarkos nustatymo, pareikštame civilineje byloje Nr. 2-445-424/2011 m., kuris buvo prijungtas prie šios civilines bylos, savo reikalavima del naudojimosi gyvenamuoju namo tvarkos nustatymo grindžia faktiniu nuosavybes teisiniu santykiu stabilumo kriterijumi, išskirtu Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje, kurio esme ta, jog, pirma, nustatant naudojimosi bendrosios dalines nuosavybes teises objektu tvarka, turi buti atsižvelgiama i susiklosciusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, antra, bendrosios dalines nuosavybes objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturciu iniciatyva, kuriais kuo mažiau butu keiciami turto isigijimo metu šaliu valia atitike susitarimai del naudojimo tvarkos. Pažymetina, kad J. K. minetu priešieškiniu prašo nustatyti iš esmes tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kokia yra susiklosciusi faktine naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka (išskyrus patalpas, namo plane pažymetas indeksu 1-6).

Pažymetina, jog ieškove, 2004-09-14 tapusi gyvenamojo namo bendraturte, nesutikdama su nusistovejusia faktine naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir manydama, kad yra pažeidžiamos jos, kaip bendraturtes, teises, galejo kreiptis i kita gyvenamojo namo bendraturte – treciaji asmeni D. B. – del naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, o, bendraturtems nesusitarus, kreiptis su ieškiniu i teisma del naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo (CK 4.75 str. 1 d.), taciau, kaip matyti iš prie šios civilines bylos prijungto ieškoves priešieškinio del naudojimosi namu, ukiniu pastatu ir žemes sklypu tvarkos nustatymo, pareikšto civilineje byloje Nr. 2-445-424/2011 m., del naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo priešieškiniu kreipesi i teisma tik 2011-03-25, t.y. praejus daugiau nei šešiems metams ir šešiems menesiams nuo nuosavybes teises i gyvenamojo namo dali igijimo dienos.

Atkreiptinas demesys ir i tai, jog pagal nusistovejusia faktine naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, ieškove naudojasi didesne gyvenamojo namo dalimi – patalpu, namo plane pažymetu indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1,7, bendras plotas – 60,26 kv. m., tuo tarpu patalpu, namo plane pažymetu indeksais 2-1 ir 2-2, bendras plotas – 47,00 kv. m.

CK 4.78 str. numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teise perleisti kitam asmeniui nuosavyben, išnuomoti ar kitu budu perduoti naudotis, ikeisti ar kitaip suvaržyti visa savo dali ar dalies, turimos bendrosios dalines nuosavybes teise, dali. Gyvenamojo namo bendraturtis - treciasis asmuo D. B. - 2004-05-01 sutikimu, patvirtintu notarine forma (registro Nr.3362), leido atsakovui I. Š. neatlygintinai savo nuožiura naudotis D. B. pagal testamenta priklausancia gyvenamojo namo dalimi (b.l. 32). Minetas sutikimas yra teisetas ir galiojantis, nera nei pripažintas negaliojanciu, nei šiuo metu gincijamas, jis atitinka bendraturcio – treciojo asmens D. B. – valia, iš ko darytina išvada, kad atsakovas yra teisetas D. B. naudojamos gyvenamojo namo dalies, t.y. patalpu, namo plane pažymetu indeksais 2-1 ir 2-2, naudotojas.

Kaip matyti iš ieškoves paaiškinimu, jos reikalavimas del uždraudimo atsakovui naudotis gyvenamuoju namu be ieškoves sutikimo grindžiamas tuo, kad atsakovas, ieškoves manymu, neteisetai naudojasi gyvenamojo namo dalimis, namo plane pažymetomis indeksais 2-1 ir 2-2, pažeisdamas ieškoves, kaip gyvenamojo namo bendraturtes, teises. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, jog nusistovejo tokia faktine naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka: treciasis asmuo – D. B. – naudojo gyvenamojo namo dali nuo gatves puses, t.y. patalpas, namo plane pažymetas indeksais 2-1 ir 2-2, o kiti bendraturciai naudojo likusia gyvenamojo namo dali, t.y. patalpas, namo plane pažymetas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7. Treciasis asmuo D. B. teisetai perdave atsakovui naudotis gyvenamojo namo dalimi, kuria pagal faktiškai nusistovejusia tvarka naudojosi pats treciasis asmuo. Tokia jos teise numato istatymas (CK 4.78 str.). Byloje irodymu, patvirtinanciu, jog atsakovas pažeidžia ieškoves nuosavybes teise neteisetai naudodamasis gyvenamojo namo dalimi, t.y. patalpomis, namo plane pažymetomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, kuria pagal faktiškai nusistovejusia tvarka naudoja ieškove, nera. Atsakovas paaiškino, jog savo veiklai jis nenaudoja ieškovei priklausancios gyvenamojo namo dalies, jis naudoja gyvenamojo namo patalpas, namo plane pažymetas indeksais 2-1 ir 2-2, kitoje namo dalyje nera jokiu nei atsakovo, nei treciuju asmenu daiktu, toje namo dalyje net nesilanko. Tai, kad atsakovas naudoja tik gyvenamojo namo patalpas, namo plane pažymetas indeksais 2-1 ir 2-2, patvirtinama ir byloje esancia antstolio R. V. 2010-09-03 faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolo Nr. 128-10-358 kopija (b.l. 77). Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, kritiškai vertintini ir atmestini ieškoves paaiškinimai, jog atsakovas, naudodamasis gyvenamojo namo dalimis, namo plane pažymetomis indeksais 2-1 ir 2-2, pažeidžia ieškoves, kaip gyvenamojo namo bendraturtes, teises. Nesant byloje duomenu, patvirtinanciu, kad atsakovas pažeidžia ieškoves nuosavybes teise i jos naudojama gyvenamojo namo dali, ieškoves reikalavimas del uždraudimo atsakovui naudotis gyvenamuoju namu be ieškoves sutikimo yra nepagristas, todel atmestinas.

Del nuostoliu atlyginimo

Del ieškinio senaties termino

Atsakovas nurode, kad ieškoves reiškiamam reikalavimui priteisti 5005,50 Lt dydžio nuostolius yra taikytinas senaties terminas, kadangi iš esmes šis reikalavimas yra reiškiamas del žalos (nuostoliu) atlyginimo, o ieškiniams del žalos atlyginimo yra taikytinas sutrumpintas treju metu ieškinio senaties terminas, tuo tarpu šis ieškinys pareikštas del nuostoliu atlyginimo už daugiau kaip penkeriu metu laikotarpi, todel prašo taikyti ieškinio senati.

Ieškove nurode, kad prašomi priteisti nuostoliai apskaiciuoti laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2010-09-15. Reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus del atsakovo nepagristo praturtejimo, nera kildinamas iš deliktiniu teisiniu santykiu, todel šiam reikalavimui netaikomas sutrumpintas treju metu ieškinio senaties terminas del padarytos žalos atlyginimo, taikomas bendrasis senaties terminas.

CK 1.125 str. 8 d. numatyta, kad sutrumpintas treju metu ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams del padarytos žalos atlyginimo, tarp ju ir reikalavimams atlyginti žala, atsiradusia del netinkamos kokybes produkcijos. Teismas sutinka su ieškoves paaiškinimais, jog reikalavimui priteisti nuostolius, patirtus del nepagristo praturtejimo, netaikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas treju metu ieškinio senaties terminas, kadangi nepagristo praturtejimo teisiniai santykiai ir deliktines civilines atsakomybes teisiniai santykiai savo prigimtimi ir esme yra skirtingi, todel, istatymu leidejui nenumacius, kad reikalavimams, kylantiems iš nepagristo praturtejimo teisiniu santykiu, taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, taikomas bendrasis dešimties metu ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Tai, jog reikalavimams, kylantiems iš nepagristo praturtejimo teisiniu santykiu, taikomas bendrasis dešimties metu ieškinio senaties terminas, yra konstataves ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-04-29 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, kad ieškove, pateikusi teismui ieškini del 5005,50 Lt nuostoliu, patirtu del atsakovo nepagristo praturtejimo, už laikotarpi nuo 2005-01-01 iki 2010-09-15 priteisimo, nepraleido ieškinio senaties termino.

CK 6.242 str. 1 d. numatyta, jog be teisinio pagrindo nesažiningai praturtejes kito asmens saskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagristas praturtejimas.

Ieškove paaiškino, jog atsakovas, žinodamas, jog gyvenamuoju namu naudojasi prieš ieškoves valia, nemokedamas už naudojamas patalpas, gauna nepagrista ekonomine nauda, kuri gali buti apskaiciuojama ivertinant atsakovo naudojamu patalpu kaina. Paaiškino, jog atsakovo gauta nauda apskaiciuojama pasinaudojant 2010-09-15 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 10-I-247. Atsižvelgiant i specialistu nustatytas nuomos vertes nuo 2005-01-01 iki 2010-09-15, nuomos mokestis, moketinas už atsakovo naudotas patalpas, iš viso sudare 10011,00 Lt. Atsižvelgiant i tai, kad ieškovei priklause ½ dalis atsakovo naudotu gyvenamuju patalpu, ieškoves patirti nuostoliai del atsakovo naudojimosi ieškovei priklausanciu turtu prieš jos valia siekia ½ dali atsakovo naudoto turto nuomos vertes, t.y. 5005,50 Lt.

Kaip matyti iš ieškoves paaiškinimu, jos reikalavimas del 5005,50 Lt dydžio nuostoliu, patirtu del atsakovo nepagristo praturtejimo, priteisimo yra grindžiamas ta aplinkybe, jog atsakovas neteisetai naudojasi ½ gyvenamojo namo dalimi, t.y. patalpomis, namo plane pažymetomis indeksais 2-1 ir 2-2, del ko, ieškoves manymu, jis sutaupe ieškoves saskaita, nemokedamas jai minetu patalpu nuomos mokescio proporcingai ieškovei nuosavybes teise priklausanciai ½ gyvenamojo namo daliai.

Jau buvo nustatyta, jog atsakovas gyvenamojo namo dalimi, t.y. patalpomis, namo plane pažymetomis indeksais 2-1 ir 2-2, naudojasi teisetai, todel ieškoves reikalavimas del 5005,50 Lt dydžio nuostoliu, patirtu del atsakovo nepagristo praturtejimo, priteisimo yra nepagristas, todel atmestinas.

Asmuo turi teise kreiptis i teisma del pažeistos ar gincijamos teises ar istatymo saugomo intereso, bet teise i pažeistos ar gincijamos teises ar istatymo saugomo intereso apgynima – ieškinio patenkinima – asmuo igyja irodes ieškinio pagrinda sudarancias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006-10-23 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-556/2006). Jeigu ieškovas neirodo faktu, kuriais grindžia savo materialini teisini reikalavima (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neirodo savo teises ar teisinio intereso pažeidimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-556/2006).

Ivertines byloje esancius irodymus, teismas daro išvada, jog ieškove neirode, kad atsakovas, naudodamasis gyvenamojo namo dalimi, t.y. patalpomis, namo plane pažymetos indeksais 2-1 ir 2-2, pažeide ieškoves, kaip gyvenamojo namo bendraturtes, nuosavybes teise bei nepagristai, t.y. be teisinio pagrindo nesažiningai, praturtejo ieškoves saskaita, t.y. ieškove neirode ieškinio pagrinda sudaranciu aplinkybiu, todel ieškinys atmestinas kaip nepagristas.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posedyje aptarti irodymai nera reikšmingi sprendžiant ši ginca, todel priimant sprendima teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Del bylinejimosi išlaidu paskirstymo

Atsakovas yra atstovaujamas pagal pavedima advokato V. P. (b.l. 100), taciau nepateike išlaidu advokato pagalbai apmoketi dydi patvirtinanciu irodymu, todel šios bylinejimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, kad nors istatyme tiesiogiai nenurodyta apie treciuju asmenu, nepareiškianciu savarankišku reikalavimu, teises ir pareigas del bylinejimosi išlaidu, taciau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinejimosi išlaidu paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dali jie turi tokias pacias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras istatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginco dalyku, taciau nesusijusias su bylinejimosi išlaidomis. Be to, treciuju asmenu, nepareiškianciu savarankišku reikalavimu, nepripažinimas bylinejimosi išlaidu paskirstymo subjektais neatitiktu treciuju asmenu instituto paskirties – sudaryti salygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybe spresti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Treciuju asmenu, nepareiškianciu savarankišku reikalavimu, itraukimas i bylinejimosi išlaidu paskirstyma toje byloje, kurioje bylinejimosi išlaidos atsirado, sudaro salygas išspresti ši klausima koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien del bylinejimosi išlaidu atlyginimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Treciasis asmuo V. A. yra treciojo asmens D. B. atstovas pagal igaliojima (b.l. 43). Tretieji asmenys yra atstovaujami pagal pavedima advokato V. P. (b.l. 44), todel, atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, iš ieškoves priteistinos treciojo asmens V. A. 3000,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmoketi (b.l. 65). Be to, iš ieškoves priteistinos 73,55 Lt bylinejimosi išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 93, 96, 98, 176-178, 268-270 str. str., teismas

nusprende:

ieškini atmesti.

Priteisti iš J. K. 3000 Lt 00 ct bylinejimosi išlaidu V. A..

Priteisti iš J. K. 73,55 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma.

D. B. sprendima per 40 dienu gali skusti Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma.