Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-11-08 Akmenės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 2 metams; 2012-11-06 paleistas atlikus bausmę;

2) 2013-11-26 Akmenės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2014-09-18 atleistas nuo laisvės apribojimo bausmės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; įmoka nesumokėta;

3) 2014-06-12 Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimu 5 metams, iš karto atliekant 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę kalėjime; 2015-10-16 nutartimi suderinus 2014-06-12 nuosprendžiu paskirtą bausmę su LR BK 25 straipsnio 3 dalimi, 182 straipsnio 2 dalimi, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių; 2016-09-12 paleistas atlikus bausmę;

4) 2017-11-29 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį – 40 MGL bauda; bauda nesumokėta;

5) 2018-10-16 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 60 parų; subendrinus su 2017-11-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 60 parų ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 1 val. 40 min. Žagarės vyšnių festivalio metu, vykstančio Žagarės miesto parke, ties Kęstučio gatve, Žagarės m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, iš chuliganiškų paskatų vieną kartą kumščiu smogė P. J. į veidą, ko rezultate nukentėjusiajam P. J. padarė nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės medialinės sienelės ir kairio žandikaulio ančių lūžius, povoratinklinę kraujosruvą, muštinę žaizdą nugarėlėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį buvo Žagarės vyšnių festivalyje su broliu V. L., draugais T. V., E. N., T. K. Į šventę atvyko apie 15-16 val. blaivus, šventėje vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus, gėrė sidro, alaus. Naktį, laiko tiksliai pasakyti negali, susistumdė su draugu E. N. prie stalo, netoli scenos. Tada jį sulaikė policijos pareigūnai, užsirašė duomenis ir paleido. Dar truputį pabuvęs šventėje, išėjo į barą ir ten apie 5 valandą ryto įvyko muštynės, dėl kurių tyrimas vyksta Šiauliuose, jis yra įtariamasis. Apie 2 val. buvo šventėje, prie scenos, su draugais sėdėjo prie staliuko, mažai kur vaikščiojo. Yra nerūkantis. Nukentėjusiojo šventėje nematė, anksčiau jo nepažinojo. Nežino kodėl nukentėjusysis jį kaltina. Mano, kad pareigūnai nukentėjusiajam parodė jo nuotraukas ir liepė sakyti, kad šitas, nes jis susimušė bare. Ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nukentėjusysis sakė, kad buvo tamsu ir užpuoliką pažino tik iš aprangos, o antros apklausos metu jau sakė, kad pažino iš veido. Šventės metu jis buvo apsirengęs juodos spalvos „maikute“ ilgomis rankovėmis, juodais trumpais šortais, ant kelio buvo uždėtas mėlynos spalvos įtvaras. Jo ūgis 1,89 m.

2018-07-19 Šiaulių AVPK Joniškio RPK vyresniojo tyrėjo A. Valuodzės tarnybiniame pranešime dėl V. L. sulaikymo nurodyta, kad V. L. 2018-07-19 13:40 val. sulaikytas pagal kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir patalpintas į Šiaulių AVPK areštinę (1 t., b. l. 74).

Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018-11-19 rašte Nr. S5-17632 nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33658-18 V. L. pareikštas įtarimas dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Objektyvių duomenų kaip V. L. buvo apsirengęs galimų nusikalstamų veikų metu, byloje nėra (2 t., b. l. 66).

Šiaulių AVPK Joniškio RPK 2019-01-03 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33695-18 buvo atliktas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, tarp kurių buvo įtariamojo V. L. nuotrauka, paimta iš policijos duomenų bazės „Polis naršyklė 2“, daryta 2013-07-11 (2 t., b. l. 86).

Teismo posėdyje ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. L. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kurios padarymu yra kaltinamas šioje byloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nurodoma, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais ir tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Byloje surinktus įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės. Įvykio vaizdas turi būti atkurtas pakankamai tiksliai. Priešingu atveju teismas neturi jokių galimybių daryti pagrįstas išvadas. Proceso metu nesurinkus visos svarbios informacijos, teismas negali patikimai nuspręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl tos veikos padarymo. Svarbi nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Jeigu nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kaltinamasis turi būti išteisinamas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis V. L. nepripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neigė Žagarės vyšnių festivalio metu sudavęs smūgį į veidą nukentėjusiajam P. J.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018 m. liepos 14-15 d. Joniškio rajone, Žagarės miesto parke vyko Vyšnių festivalis. Iš nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymų matyti, kad šventė tęsėsi ir nakties metu, šventėje buvo vartojamas alkoholis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis šventės metu vartojo alkoholį. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu dėl šventėje suvartoto alkoholio kiekio buvo nenuoseklūs. Pirmos apklausos metu jis nurodė, kad išgėrė 0,5 l talpos skardinę 6 proc. stiprumo alaus ir 1,5 l talpos butelį 7,5 proc. stiprumo sidro (1 t., b. l. 30-31), parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos su įtariamuoju metu nurodė, kad buvo išgėręs tik vieną skardinę alaus (1 t., b. l. 45, 186), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išgėrė du butelius alaus (2 t., b. l. 53). Liudytojas A. K. pirmos apklausos metu nurodė, kad P. J. išgėrė kelis bokalus alkoholinio sidro (1 t., b. l. 57). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados matyti, kad 2018-07-15 6 val. 10 min. neurochirurgo konsultacijos metu VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dar užfiksuotas P. J. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (1 t., b. l. 87). Darytina išvada, kad šventės metu nukentėjusysis suvartojo tikrai daugiau alkoholinių gėrimų, nei 1-2 buteliai alaus. Galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis arba gerai nepamena visų aplinkybių, arba tikslingai proceso eigoje duoda parodymus apie vis mažesnį suvartotą alkoholio kiekį. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Dmitrijevas nurodė, kad tą vakarą šventėje dirbo nuo 19 val. iki 5 val. ryto, ištisai vyko muštynės, konfliktai. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Valuodzė parodė, kad po šventės buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų. Bendrojo pagalbos centro pateikta skaitmeninio garso įrašo kopija taip pat patvirtino, kad beveik tuo pačiu metu buvo pranešta apie tai, jog Žagarėje vykusios šventės metu du vaikinai užpuolė ir sužalojo kitus du vaikinus (1 t., b. l. 78-79). Nustatyta, kad iki įvykio nukentėjusysis P. J. ir liudytojas A. K. kaltinamojo V. L. nepažinojo.

Pirmos apklausos metu 2018-07-20 nukentėjusysis jį sužalojusį asmenį apibūdino kaip 24-30 m. amžiaus jaunuolį, vidutinio ūgio, stambaus sudėjimo, vilkėjusį tamsią sportinę aprangą. P. J. nurodė, kad buvo tamsu, todėl daugiau neįsidėmėjo (1 t., b. l. 30-31). Kartu su nukentėjusiuoju įvykio metu buvęs liudytojas A. K. pirmos apklausos metu 2018-07-19 nurodė, kad P. J. smūgį sudavęs asmuo buvo apie 27 m., aukštas, atletiško sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengęs šviesiais drabužiais (1 t., b. l. 57-58). Taigi nei nukentėjusysis, nei liudytojas A. K. pirminių apklausų metu neapibūdino P. J. primušusio asmens veido bruožų, o tik jo amžių, ūgį, sudėjimą ir aprangą. Tuo tarpu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018-09-11 protokole jau nurodoma, kad P. J. V. L. atpažino pagal veido formą, bruožus, plaukų ilgį, kaktos, akių, nosies, lupų formą, nurodė, kad jį sumušusį asmenį gerai atsimena, kad nuotraukoje ir realiame gyvenime jo atpažintas asmuo tik truputį skiriasi (1 t., b. l. 40). Tą pačią dieną daryto parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta kad nukentėjusysis jį primušusio vyriškio veido bruožus įsidėmėjo gerai, vyriškis buvo trumpų plaukų, aukštesnis už jį, apvalaus veido, stambus, vilkėjo sportiniu kostiumu (1 t., b. l. 45). Tuo tarpu 2018-10-23 pamatęs V. L. akistatos metu, nukentėjusysis, paklaustas ar pažįsta šį asmenį, atsakė „panašus“ (1 t., b. l. 184). Analogiškai ir liudytojo A. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole jau nurodyta, kad liudytojas V. L., kaip P. J. sumušusį asmenį, atpažino iš bendrų veido bruožų, akių, nosies (1 t., b. l. 62). Atkreiptinas dėmesys, kad įtariamojo parodymo atpažinti pagal nuotraukas veiksmas atliktas, panaudojant penkių metų senumo V. L. nuotrauką, kurioje net paties nukentėjusiojo pastebėjimu atpažintinas asmuo skiriasi nuo to, kaip atrodo realiame gyvenime. Teisiamojo posėdžio metu apklausus nukentėjusįjį P. J. ir liudytoją A. K., teismui kilo abejonės dėl su šiais asmenimis atlikto asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas teisėtumo. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. K. teisme patvirtino, kad jiems nuotraukos atpažinimui buvo rodomos 2-3 kartus ir būtent dėl įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta P. J. sveikata, per kelis kartus buvo rodoma netgi ir 10 nuotraukų. Šie asmenys nurodė, kad policijos pareigūnai pas juos buvo atvažiavę ir į namus, rodė nuotraukas, šie procesiniai veiksmai nebuvo užfiksuoti ir byloje yra duomenys tik apie vieną parodymą atpažinti pagal nuotrauką tiek su nukentėjusiuoju, tiek su A. K. Nors A. K. yra nepilnametis, tačiau jam pasak jo buvo rodomos nuotraukos atpažinimui, nedalyvaujant atstovui pagal įstatymą, namuose esant tik broliui su psichikos negalia. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam pareigūnas rodė truputį kitokią kaltinamojo nuotrauką, negu yra byloje. Nors teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnui tvirtino, jog P. J. ir A. K. kitais atvejais nuotraukos buvo rodomos byloje, nesusijusioje su šiuo tyrimu, tačiau nukentėjusysis ir liudytojas tvirtino priešingai. Jie sakė, kad visais kartais buvo rodomos nuotraukos, kad atpažinti P. J. mušusį asmenį. Bet kuriuo atveju, nukentėjusiajam ir liudytojui kaltinamojo nuotraukos buvo rodomos ne kartą ir tai galėjo turėti įtakos šiems asmenims atpažįstant V. L. pagal nuotrauką. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių fotonuotraukų, kurios buvo pateiktos įtariamojo atpažinimui pagal nuotraukas matyti, jog tiek liudytojui A. K. (1 t., b. l. 62), tiek nukentėjusiajam P. J. (1 t., b. l. 40), V. L. nuotrauka buvo patalpinta toje pačioje vietoje Nr. 2. Su nukentėjusiuoju šis procesinis veiksmas buvo atliekamas gerokai vėliau, nei su liudytoju A. K., pastarasis nurodė, kad bendravo su P. J., kalbėjo apie įvykį, todėl neatmetama galimybė, kad galėjo nurodyti, kurioje vietoje yra nuotrauka asmens, kurį atpažino. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Šiuo atveju tiek su nukentėjusiuoju, tie su liudytoju A. K. buvo daromas būtent parodymas atpažinti pagal nuotraukas, nors V. L. 2018-07-19 buvo sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime ir patalpintas į Šiaulių AVPK areštinę (1 t., b. l. 74), po to, V. L. buvo suimtas kitoje baudžiamoje byloje nuo 2018-09-20 iki 2018-11-17, tačiau V. L. parodymas atpažinti nebuvo atliktas, nors byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šio veiksmo atlikimo būtų kilęs pavojus P. J. ar A. K. saugumui. Siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti parodomos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukos, tačiau tokio parodymo atpažinti eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama (BPK 194 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo atveju V. L. atpažinimo pagal nuotrauką veiksmas nebuvo fotografuojamas ar kitaip vizualiai fiksuojamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad atpažinimo pagal nuotrauką veiksmai buvo atlikti nesilaikant baudžiamojo proceso reikalavimų ir negali būti laikomi įrodymu šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad vieninteliai duomenys apie P. J. sužalojusį asmenį yra paties nukentėjusiojo parodymai ir liudytojo A. K. parodymai, daugiau asmenų, kurie butų matę, sužalojimo faktą, byloje nenustatyta. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno A. Dmitrijevo parodymai apie tai, kad prie nukentėjusiojo stovėjusios dvi merginos ir vaikinas nurodė, jog kaltininkas buvo „pasportavęs“, stambaus sudėjimo, trumpai kirptas, ant kojos yra įtvaras ar ji subintuota neatitinka šio liudytojo pirminių byloje duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. Dmitrijevas nurodė, kad šalia nukentėjusiojo buvę dvi merginos ir vaikinas sakė ėję pro šalį ir pamatę gulintį sumuštą vaikiną, kurį pažįsta. Su merginomis buvęs jaunuolis pasakė, kad galbūt žino asmenį, galėjusį primušt jaunuolį, nes šis visą naktį iki įvykio gėrė bare (1 t., b. l. 68-69). Taigi merginos ir vaikinas priėjo, kai P. J. jau primuštas gulėjo ant žemės, o paties įvykio nematė ir tik spėliojo kas galėjo nukentėjusįjį primušti. Pirminiuose A. Dmitrijevo parodymuose nėra nurodyta, kad merginos ir vaikinas apibūdino P. J. sumušusį asmenį, kad būtų kalbėję apie įtvarą ant kojos. Kad nebuvo šalia jokių merginų, tik A. K., byloje parodė ir pats nukentėjusysis. Kaip jau minėta tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. K. pirminių apklausų metu P. J. primušusį asmenį apibūdino kaip 24-30 metų vyriškį, stambaus kūno sudėjimo. P. J. nurodė, kad jį primušęs asmuo buvo vidutinio ūgio, dėvėjo tamsią sportinę aprangą, parodymo atpažinti metu nurodė, kad kaltininkas buvo apsirengęs treningais. Teisiamojo posėdžio metu P. J. iš pradžių nurodė, kad jį primušęs asmuo buvo apsirengęs sportine apranga, treningais juodos spalvos, bet po to nurodė, kad kaltinamojo kelnės buvo trumpos, viršutinė dalis buvo treningas, o ant kojos buvo gipsas. Parodymus nukentėjusysis ėmė keisti, išgirdęs kaltinamojo duotus parodymus. Tuo tarpu liudytojas A. K. pirmos apklausos metu nurodė, kad P. J. mušęs asmuo buvo apsirengęs šviesiais drabužiais. Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas iš pradžių teigė, kad P. J. sudavęs asmuo vilkėjo juodu džemperiu su dryžiais, bridžais žemiau kelių, ant kojos nieko nepastebėjo. Po to, ėmė tvirtinti, kad tas, kuris sudavė P. J., buvo apsirengęs šviesiais drabužiais, o juodai buvo apsirengęs kaltinamojo draugas, kuris stovėjo atokiau. Įvertinant tai, kad A. K., kaip teigia jis pats ir nukentėjusysis, įvykio metu buvo visiškai blaivus, o P. J. vartojęs alkoholinius gėrimus, teismas turi pagrindą labiau tikėti liudytojo A. K. duotais parodymais. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, tai pat privalo atkreipti dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, jo parodymai sąmoningai ar ne gali būti nevisai tikslūs. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. L. Žagarės vyšnių festivalio metu buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, su trumpais šortais, ant kojos buvo įtvaras. Kad taip buvo apsirengęs šventės metu kaltinamasis, nurodė ne tik jis pats, bet ir liudytojais apklausti A. Dmitrijevas, T. V., I. B., G. K. Taigi nukentėjusiojo ir liudytojo A. K. parodymai apie P. J. smūgį į veidą sudavusį asmenį yra prieštaringi ir nenuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu. Iš esmės sutampa tik parodymai, kad nukentėjusiajam smūgį į veidą sudavė ir tokiu būdu nesunkiai sveikatą sutrikdė apie 24-30 metų amžiaus, aukšto ūgio, stambaus sudėjimo vaikinas. Kad tai buvo būtent V. L., patikimų įrodymų nėra. Vien panašus amžius, aukštas ūgis ir stambus sudėjimas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti V. L. kaltu, nes kaip matyti iš apklaustų asmenų parodymų šventėje buvo daug žmonių, tamsu, vyko daug muštynių, konfliktų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes nenuoseklūs. Byloje yra daug neaiškumų, kurių nepavyko pašalinti ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką negali būti įrodyta vien nukentėjusiojo P. J. bei liudytojo A. K. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, kurių iš esmės nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Vien ta aplinkybė, kad V. L. šventės metu konfliktavo su savo draugu N., o paryčiais dalyvavo muštynėse Žagarės mieste esančiame bare, negali būti pagrindu jį pripažinti kaltu ir dėl P. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Įvertinus visus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja nesant surinkta patikimų, neginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinamasis V. L. sudavė nukentėjusiajam P. J. smūgį į veidą ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, lemia kaltinimo pagrįstumą. Yra visi įstatymo numatyti nusikaltimo sudėties požymiai ar ne – abejonių neturi būti.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog nukentėjusiajam P. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo V. L. kaltais veiksmais. Neįrodžius, kad V. L. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jis dėl inkriminuoto kaltinimo išteisintinas.

Išteisinus V. L., nukentėjusiojo P. J. ir civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo tikslinga palikti galioti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 189-190).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas prokuroro 2018-10-11 nutarimu taikytas V. L. nuosavybės teisių apribojimas į 1575,27 Eur pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

V. L. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Nukentėjusiojo P. J. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Kaltinamajam V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti prokuroro 2018-10-11 nutarimu taikytą V. L. nuosavybės teisių apribojimą į 1575,27 Eur pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.