Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-143-540/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-06
Bylos Nr.
A2.6.-143-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-09170-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-143-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09170-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 6d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 14 d., apie 21.50 val., Kaune, Kovo 11-osios g. ties namu Nr. 112, A. M. vairavo transporto priemonę Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Lexus IS220, v. n. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš jos pasišalino. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltę dėl pažeidimų pripažino, gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 14d. vėlai vakare išvažinėjo iš kiemo ir jautė kai kliudė kitą automobilį. Dėl to būdamas stresinėje situacijoje bei nežinodamas kaip pasielgti ir kad iš karto reikalinga kviesti policiją, nusprendė išsiaiškinti su savininku, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tuo metu buvo vėlus vakaras. Lauke nebuvo žmonių, todėl A. M. neturėjo galimybės susižinoti kas automobilio savininkas. Nežinodamas kaip išspręsti situaciją, nusprendė palikti raštelį savininkui, kad ryte abu galėtų užpildyti deklaraciją, bet kadangi žinojo, kad praneša kritulius bei neturėjo nei popieriaus, nei apvalkalo, todėl nuvažiavo iki tuo metu jo buvusio būsto su tikslu pasiimti popieriaus bei įmautę. Viską pasiėmęs, grįžo į eismo įvykio vietą, bet to automobilio nerado. Ten būnant paskambino mama ir pasakė, kad jo ieško policija. Jis iš karto paskambino į policiją ir pasakė, kad yra įvykio vietoje ir ieško to automobilio. Pareigūnas prašė atvykti su tuo automobiliu, kuriuo kliudė kitą automobilį, į Chemijos 4 b, kur iš karto ten atvyko. Ten jo automobilis buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas. Prašo teismo skirti kiek įmanoma mažesnę baudą, nes yra nedirbantis studentas, turi neįgalią mamą. Mama gyvena Klaipėdoje, ji yra onkologinis ligonis bei 2 gr. invalidė, jai paskirta dializė, todėl ją reikės kasdien vežioti į ligoninę. Mama gyvena viena ir tik jis gali ja rūpintis ir ją vežioti, todėl jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas.

Liudytojas V. D. parodė, kad kiek prisimena, kad ieškodami pasišalinusio automobilio savininko, prisiskambino A. M. mamai. Paaiškinus apie su jos vardu registruotu automobiliu padarytą eismo įvykį, ji pažadėjo paskambinti sūnui, kuris važinėja su minėtu automobiliu. Netrukus į policiją paskambino pats A. M., tačiau su juo bendravo kolega A. M.. Gali būti, kad protokole nurodytas netikslus pažeidimo laikas ir jis galėjo būti apie 22.00 val. Atvykęs A. M. pripažino dėl pažeidimų.

Liudytojas A. M. parodė, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, patruliams nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus įvykio vietą bei apgadintą automobilį, buvo išsiaiškintas jį kliudęs ir pasišalinęs automobilis. Jo vairuotojas A. M. buvo surastas per jo mamą, kuri po policijos pareigūnų skambučio jam perskambino, o jis paskambino į policiją. Atvykęs A. M. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, bet paaiškino, kad iš įvykio vietos išvažiavo, norėdamas atsivežti popieriaus ir rašymo priemonę, kad galėtų palikti raštelį automobilio savininkui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, jog automobilio Lexus IS220, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, kairės pusės kampas (b. l. 4), foto nuotraukos (b. l. 5-6), A. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 14 d., apie 21.50 val., Kaune, Kovo 11-osios g. 112 buvo nustatyta, kad automobilis Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė ir apgadino stovėjusį automobilį Lexus IS220, v. n. (duomenys neskelbtini). Audi A6 automobilis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs apie įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai. Patikrinus CDB buvo nustatyta, kad automobilis Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso M. M.. Telefonu buvo susisiekta su M. M. mama. Ji telefonu paaiškino, kad automobiliu naudojasi sūnus A. M., kuris gyvena Kaune. Netrukus paskambino A. M.. Jis buvo pakviestas atvykti į Kauno apskrities VPK KPV Eismo įvykių registravimo skyrių, eismo įvykių aplinkybių išsiaiškinimui. Atvykęs A. M. parašė paaiškinimą. Jis pripažino, kad padarė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį, o iš įvykio vietos nuvažiavo, nes norėjo parvažiuoti namo pasiimti popieriaus ir palikti savo duomenis ant apgadinto automobilio. Eismo įvykio kaltininką padėjo nustatyti liudytoja J. K.. Ji matė kai Audi A6 vairuotojas po eismo įvykio išlipęs apžiūrinėjo savo automobilį. Automobilis Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo nufotografuotas ir surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 7), R. Z. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad įvykio vietoje prie apgadinto automobilio buvo pilietė, kuri prisistatė J. K.. Ji paaiškino, kad 2014-12-14, apie 21.50 val. būdama namuose išgirdo garsą, lyg būtų susidūrę automobiliai. Per langą pastebėjo, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuoja automobilis Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) Išėjusi į kiemą, pamatė, kad yra apgadintas automobilis Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), A. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2014 m. gruodžio 14 d., apie 21.00 val. grįžo iš kaimo ir pastatė savo automobilį Lexus IS 220, v. n. (duomenys neskelbtini), prie namo kieme. Maždaug po valandos atėję kaimynai pranešė, jog kažkas įvažiavo į stovintį automobilį ir prie mašinos laukia mergina, kuri matė ir įsidėmėjo automobilio numerius. Liudytoja nurodė, kad automobilis, kuris įvažiavo į A. R. automobilį yra tamsios spalvos Audi, modelio tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau įsidėmėjo valstybiniu numerius – (duomenys neskelbtini) Taip pat, priėjęs prie automobilio pamatė, kad apgadintas ir įlenktas sparnas bei bamperis. Apie šį įvykį informavo policiją (b. l. 9), J. K. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad 2014 m. gruodžio 14 d., 21.50 val., būnant namuose, išgirdo atsitrenkimo garsą. Iš kiemo išvažiavo mašina be šviesų, ant sėdynės matėsi alaus butelis. Kadangi priešais važiavusi mašina apšvietė jo numerius, J. K. spėjo juos užsirašyti. Išėjusi į lauką, J. K. pamatė, kad kita mašina įlenkta. Surado savininką. Kaltininkas dar būdamas kieme išlipo pasižiūrėti į savo mašiną, apsidairęs pabėgo. Pasišalinusi mašina Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) Apgadintas automobilis Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), A. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog vairuodamas Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 14 d., apie 22.30 val kieme prie Kovo 11-osios g. 112 – to namo važiuodamas atbuline eiga galiniu bamperiu (dešiniu kampu) užkabino už jo stovinčios mašinos sparną bei galinį bamperį iš kairės pusės. Pasitraukęs savo vairuojamą automobilį, iš jo išlipo, apžiūrėjo savo mašiną. Apžiūrėjo apgadintą mašiną, ant kurios tamsoje matėsi pažeidimai. Nežinodamas kaip išspręsti problemą, A. M. nusprendė palikti raštelį savininkui, bet neturėdamas popieriaus bei apvalkalo (apsaugoti nuo kritulių), nuvažiavo namo pasiimti priemonių. Grįžęs į įvykio vietą, apgadintos mašinos nerado. Tuo metu prisiskambino mama, kuriai skambino iš Kelių policijos ir ieškojo A. M.. Po pokalbio A. M. iškart paskambino į Kelių policiją ir pareigūnai paprašė atvykti, ką jis ir padarė. A. M. nesutinka, kad norėjo išvengti atsakomybės, nes neilgam išvažiavo pasiimti rašteliui reikalingų priemonių. Norėjo išspręsti įvykį su apgadintos mašinos savininku ryte be policijos (sužeistų žmonių nebuvo) užpildė draudimo eismo įvykio deklaraciją. Prašo leisti išspręsti problemą su savininku. A. M. taip pat paaiškino, kad aplink vaikščiojo žmonės bei žiūrėjo per langus – jie viską matė, todėl net ir neturėjo minties pabėgti iš įvykio vietos (b. l. 11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-14), dokumentų kopijos (b. l. 15), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad ant automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas galinis bamperis, galinė panelė. Konstatuota, kad transporto priemonės dalyvavo eismo įvykyje. Apgadinimų aukštis sutampa su apgadinimais ant automobilio Lexus IS 220, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), A. M. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 204 m. gruodžio 14 d. apie 24.00 val. į Kauno AVPK KPV Eismo įvykių registravimo skyrių paskambino A. M. ir ne pranešė apie eismo įvykį, o paklausė kodėl jo ieško policija ( b. l. 25), Labas kortelės išklotinė, iš kurios matyti, kad į policiją telefono numeriu (duomenys neskelbtini) skambinta 2014m. gruodžio 15d. 00.14 val. ( b. l. 29-32).

Iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemos (b. l. 4), foto nuotraukų (b. l. 5-6), tarnybinių pranešimų (b. l. 7; 8), A. R., J. K., A. M. paaiškinimų (b. l. 9; 10; 11), A. M. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 16) matyti, kad automobilis Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. M., važiuodamas atbuline, eiga kliudė stovintį automobilį Lexus IS220, v. n. (duomenys neskelbtini), ir apgadino galinį kairės pusės sparną, galinio bamperio kairės pusės kampą.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad A. M., padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 14 d., apie 21.50 val., Kaune, Kovo 11-osios g. ties namu Nr. 112 , A. M. vairavo transporto priemonę Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Lexus IS220, v. n. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui, iš įvykio vietos išvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš tarnybinių pranešimų, A. M. paaiškinimų, J. K. paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad A. M., vairuodamas transporto priemonę Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkęs į automobilį Lexus IS220, v. n. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijos pareigūnams.

Esant nustatytiems automobilių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į A. M. paaiškinimus, daroma išvada, kad A. M. pajuto automobilio kontaktą su kitu automobiliu, suvokė, kad apgadino svetimą turtą. A. M. iškėlė versiją, kad jis, nežinodamas kam priklauso automobilis bei neturėdamas popieriaus bei įmautės, nes pranašavo lietų, išvažiavo į savo namus, o juos pasiėmęs, grįžo atgal, kur apgadinto automobilio neberado. Tuo metu jam paskambino mama ir pranešė, kad jo ieško policija, todėl iš karto perskambino ir nuvyko į policiją. Surinktais įrodymais, jo versija paneigiama. Iš byloje esančios J. K. paaiškinimo matyti, kad įvykis įvyko apie 21.50 val., dėl ko koreguotinas pažeidimų padarymo laikas. Iš Labas kortelės išklotinės, kurią pateikė A. M., matyti, kad į policiją telefono numeriu (duomenys neskelbtini) skambinta 2014m. gruodžio 15d. 00.14 val. Iš A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 204 m. gruodžio 14 d. apie 24.00 val. į Kauno AVPK KPV Eismo įvykių registravimo skyrių paskambino A. M. ir ne pranešė apie eismo įvykį, o paklausė kodėl jo ieško policija. Iš A. M. paaiškinimų matyti, kad jis adresu Kaune, Kovo 11-osios g. namo Nr. 112 teritorijoje jis būdavo labai dažnai, nes ten gyvena jo draugė ir tą vakarą jis buvo pas ją, tik susipykus, išvažiavo. Be to jis paaiškino, kad matė, jog įvykus kito automobilio užkliudymui, per langus žiūri žmonės. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu A. M. gyvena tuo pačiu adresu, todėl, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir apdairus vairuotojas, įvykus eismo įvykiui turėjo pakankamai galimybių susižinoti apgadinto automobilio savininką ar nuėjus pas žmones, gauti popieriaus lapelį bei palikti savo duomenis, tačiau to nepadarė, o į policiją paskambino praėjus dviem valandoms po įvykio, patiems policijos pareigūnams pradėjus jo ieškoti. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog A. M., suvokdamas padaręs eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, neieškojo nukentėjusiojo bei jo nesant įvykio vietoje, nepranešęs policijai, kaip to reikalauja KET 222 p., iš įvykio vietos pasitraukė, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d., pripažintina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3 str. 1d. p. ). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu transporto priemonė Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta labai nežymiai, transporto priemonės Lexus IS 220, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra žymesni, tačiau taip pat nėra itin dideli. Nėra duomenų, kad A. M. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš liudytojų A. M. ir V. D. paaiškinimų matyti, kad po pranešimo apie eismo įvykį A. M. motinai, A. M. iš karto paskambino į policiją ir, sužinojęs, kad yra ieškomas dėl eismo įvykio, iš karto nuvyko į policiją bei pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Taip pat neklaidino policijos pareigūnų, nustatant jo automobilio kontakto vietą su kitu automobiliu bei aiškinantis kitas įvykio aplinkybes. Iš A. M. pateiktų dokumentų matyti, kad yra labai sunki Klaipėdos m. gyvenančios jo mamos sveikatos būklė, kuriai reguliariai reikalinga vykti pas medikus sudėtingų procedūrų atlikimui. A. M. mama gyvena faktiškai viena, nes tėvas yra jūreivis, todėl dažnai būna išplaukęs į jūrą. Iš A. M. paaiškinimų bei pateiktų dokumentų matyti, kad jis vienas iš šeimos narių turi didžiausias galimybes, ko pasekoje daugiausiai rūpinasi savo mama, tačiau studijuojant Kaune rūpinimasis Klaipėdoje gyvenančia mama būtų itin apsunkintas paskyrus nors ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, A. M. šeimyninę padėtį, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą A. M., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. M. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tačiau nustatant specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).