Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-01-16 · Civilinė byla Nr. 2-205-169/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-16
Bylos Nr.
2-205-169/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
A. B.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 16 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieškovei J. M.,atsakovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl priteistų lėšų nepilnametės dukros išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. M. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama padidinti iš atsakovo 2009 m. liepos 2 teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nuo 250 Lt iki 500 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Nurodė, jog po 2009 m. sprendimo, kuriuo dukters išlaikymo dydis buvo sumažintas nuo 500 Lt iki 250 Lt, priėmimo iš esmės pasikeitė atsakovo finansinė padėtis – jis dirba UAB „Vaidva“, gauna apie 3 000–4 000 Lt dydžio atlyginimą, tačiau sąžiningai nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, ne visada skiria teismo priteistą išlaikymo sumą. Pažymėjo, jog dukra pradėjo lankyti gimnazijos pirmą klasę, todėl padidėjo ir jos poreikiai, kurių patenkinimui, jos skaičiavimu, kas mėnesį tenka išleisti apie 1 000 Lt.

Teismo posėdyje ieškovė J. M. sumažino prašomo išlaikymo dydį nuo 500 Lt iki 350 Lt. Paaiškino, jog dukra pradėjo eiti į mokyklą, todėl jos poreikiai padidėjo.

Atsakovas A. B. teismo posėdyje sutiko padidinti išlaikymo dukrai dydį iki 350 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. B. nepilnametės dukters V. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydis buvo sumažintas nuo 500 Lt iki 250 Lt (6 b. l.). Ieškovė yra bedarbė, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas dirba, jo pajamos per mėnesį yra apie 2 460 Lt. Šalių nepilnametė dukra išlaikymo dydžio sumažinimo metu buvo trejų metų trijų mėnesių amžiaus, šiuo metu jai yra daugiau nei septyneri metai. Po teismo sprendimo sumažinti priteisto išlaikymo šalių dukrai praėjus ketveriems metams iš esmės pasikeitė – dėl amžiaus ir socialinės brandos išaugo dukters poreikiai, ieškovės prašomas padidinti iki 350 Lt vaikui kas mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįstas nepilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu sutiko, todėl išlaikymo dydis nuo 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų padidintinas iki 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Motina, su kuria gyvena vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirto turto tvarkytoja (LR CK 3.190 straipsnis), nes gyvenimo skyrium atveju išlaikymą tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Vadovaujantis LR CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, paduodant ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo A. B. į valstybės pajamas pagal sumą, kuria padidinamos išmokos, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (350 Lt – 250 Lt; 100 Lt x 12 mėn. x 3 %, bet ne mažiau kaip 72 Lt) = 72 Lt (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2009 m. liepos 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pakeisto (sumažinto) išlaikymo nepilnametei dukrai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 17 d., dydį nuo 250 Lt iki 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. M. nepilnametės dukters V. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. B. 72 Lt (septyniasdešimt du litai) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė