- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 1S-107-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15197-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- M. L.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. L. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-684-526/2019, kurioje M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2019-04-13, apie 22 val., būdamas svečiuose pas E. D. jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nuo komodos pagrobė telefoną „Huawei P Smart“, 300 Eur vertės, o iš komodos stalčiaus pagrobė 300 Eur. Iš viso pagrobė E. D. priklausančio turto už 600 Eur.
2. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-28 nutartimi kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į kardomąją priemonę suėmimą. Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis neatvyksta į teisiamuosius posėdžius, laikytina, kad jis pasislėpė nuo teismo ir dėl šių priežasčių yra pagrindas pakeisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) į griežtesnę – suėmimą.
Šalies argumentai
3. Skundu kaltinamasis M. L. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-28 nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą.
3.1. Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir turi būti panaikinta. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta nutarties apskundimo tvarka ir terminas, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 130 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo; skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo; skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį ar jo terminą pratęsusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nepraleisdamas skundo padavimo termino kaltinamasis teikia skundą aukštesniajam teismui dėl skundžiamos nutarties.
3.2. Skunde nurodoma, jog pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas šią kardomąją priemonę, turi išsamiai, motyvuotai įvertinti visas BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas ir konkrečias bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Nagrinėjamu atveju M. L. yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu M. L. buvo paskirta viena švelniausių kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nes skirti griežtesnę kardomąją priemonę nebuvo ir nėra jokio pagrindo. M. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį (vykdo individualią veiklą – gimtadienių, švenčių organizavimas), nei nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei nuo teismo niekada nesislėpė, o į paskirtą teismo posėdį neatvyko dėl staiga pablogėjusios sveikatos (paskirtą posėdžio dieną jis vyko pas gydytoją odontologę L. B. ir tuo metu neturėjo galimybės pranešti teismui, kad negali atvykti į posėdį). Todėl teismo išvada, kad kaltinamasis pasislėpė nuo teismo, yra visiškai nepagrįsta.
3.3. Skunde pažymima, jog suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais ir tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šiuo atveju teismas, net nesvarstydamas galimybės taikyti kitas, švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones, nepagrįstai ir nemotyvuotai M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nors suėmimas, kaip minėta, gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis). BPK 125 straipsnis numato, kad nutartyje skirti kardomąją priemonę – suėmimą, be kita ko, turi būti nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas šio imperatyvaus įstatymo reikalavimo nesilaikė, nutarties iš esmės nemotyvavo, nutartyje nėra nurodyta ir kitų pagal BPK 125 straipsnį privalomų nurodyti duomenų (pvz., neaprašyta kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką).
3.4. Skunde daroma išvada, jog byloje nėra jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Teismo paskirta kardomoji priemonė šiuo atveju yra neproporcinga ir neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmestinas.
6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019-11-28 nutartis, kuria kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.
7. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos taikyti kaltinamajam M. L. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
8. Kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina suėmimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties kaltinamojo M. L., nukentėjusiojo E. D., liudytojos J. L. parodymai, 2019-04-14 Įvykio apžiūros protokolas bei 2019-04-14 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.
9. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Nors nusikaltimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga skirti suėmimą ar tęsti jo terminą, tačiau nagrinėjamu atveju, esant paminėtą suėmimo pagrindą patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Bylos duomenimis, kaltinamasis M. L. anksčiau yra ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 61-64) ir net 26 kartus baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 51-60). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, patvirtina, kad jis nelinkęs laikytis galiojančių teisės normų reikalavimų. Nors M. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą, šios aplinkybės, kitų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, šiuo atveju nesumažina bėgimo ir slėpimosi nuo teismo tikimybės. Paminėtų aplinkybių buvimas neužtikrino jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių laikymosi ir dalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, nesulaikė jo nuo nusikaltimo, dėl kurio jam pareikšti kaltinimai šioje byloje, padarymo.
11. Skunde teigiama, kad M. L. į paskirtą apylinkės teismo posėdį neatvyko dėl pablogėjusios sveikatos (paskirtą posėdžio dieną vyko pas odontologę ir neturėjo galimybės apie tai pranešti teismui). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad teismo posėdžio dieną jis iš tiesų lankėsi pas odontologę. Todėl M. L., paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, turėjo būti ypač rūpestingas, laikytis šios kardomosios priemonės reikalavimų ir drausmingai (laiku) atvykti į teismo posėdžius, o ne ieškoti pasiteisinimų dėl neatvykimo. Be to, nors buvo pateikta pažyma, kad M. L. nuo 2019-12-05 vykdo individualią veiką (b. l. 150), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis iš to būtų gavęs kokias nors oficialias ir nuolatines pajamas. Taip pat svarbu ir tai, kad ši pažyma išduota jau praėjus savaitei po to, kai kaltinamajam Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-28 nutartimi buvo paskirtas suėmimas. Todėl akivaizdu, jog kaltinamasis iki jo sulaikymo oficialiai nedirbo. Įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas M. L., taip pat veikas, už kurias jis nuteistas anksčiau, pobūdį ir mastą, galima teigti, kad kaltinamasis lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad M. L., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Ši baudžiamoji byla 2019-07-20 perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. l. 102), kaltinamasis be pateisinamos priežasties neatvyko į 2019-09-30 teisiamąjį posėdį (b. l. 110), Klaipėdos apylinkės teismas 2019-09-30 nutartimi nutarė kaltinamąjį priverstinai atvesdinti į teisiamąjį posėdį, tačiau kardomosios priemonės nesugriežtino. Tik po to, kai kaltinamasis be pateisinamos priežasties neatvyko ir į 2019-11-28 teismo posėdį (b. l. 126), jam skundžiama nutartimi buvo paskirta griežtesnė kardomoji priemonė suėmimas. Iš LITEKO duomenų matyti, jog teisiamasis posėdis paskirtas 2020-01-07. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, o kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
13. Nagrinėjamu atveju 2019-12-04 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas paskelbė kaltinamojo M. L. paiešką (b. l. 131). Kaltinamasis M. L. buvo sulaikytas Klaipėdos mieste ir suimtas nuo 2019-12-06 (b. l. 133), tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, pateisinama tiek Konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Pažymėtina, kad M. L. suėmimo terminas nustatytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų (BPK 127 straipsnio 11 dalis).
14. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo M. L. teises, tačiau jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo, šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl kaltinamajam M. L. pagrįstai taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Dėl paminėtų priežasčių skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo M. L. skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.