Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

NUTARTIS

2007 m. liepos 25 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų ir trečiojo asmens G. S. apeliacinius skundus, dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. S. ieškinį atsakovams dėl įpareigojimo nugriauti priestatą, leidimo ir pažymų nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo G. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Motyvuose nurodo, jog 1994-12-05 pareiškimu buvęs buto Nr. 42 savininkas G. T. neprieštaravo, jog tretysis asmuo G. S. savo bute Nr. 56 įsirengtų dantų gydymo kabinetą. Teismo vertinimu, šiame pareiškime nebuvo nurodyta, kad jis sutikęs, jog būtų išplėstas pastatant ginčo priestatą. Toks vertinimas paremtas prielaidomis, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.) Sutinkamai su galiojusio 1964 m. CK 40 str., 44 str. nuostatomis, G. T. pareiškimas yra sandoris, patvirtintas notaro, todėl jam taikomos CK 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 45 str.). Teismas nesiaiškino tikrosios G. T. valios, išreikštos šiuo pareiškimu, todėl netinkamai jį vertino. Ieškovas butą įgijo praėjus apie 10 m. po ginčo priestato statybos. Buvęs savininkas G. T. šio priestato statybos teisėtumo neginčijo, todėl minėtas pareiškimas apėmė sutikimą dėl ginčo priestato statybos. Teismas trečiuoju asmeniu neįtraukęs G. T. , pažeidė CPK 47 str. 1 d. nuostatas, todėl sutinkamai su CPK 329 str. 2 d. 2 p., egzistuoja absoliutūs skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, dėl kurių teismo sprendimas turi būti panaikintas. FM UAB G. S. kontora 2005-06-09 pardavė UAB "Vis Vitalis" stomatologinę kliniką. Dėl ginčo priestato nugriovimo UAB "Vis Vitalis" įgis teisę dėl to reikšti atitinkamus reikalavimus FM UAB G. S. kontorai, todėl pastaroji turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Sutinkamai su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., ieškininei senačiai turėjo būti taikytos 1964 m. CK normos, kurios nustatė bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą. Buvęs buto savininkas G. T. 1995 m. pastatyto priestato statybos teisėtumo neginčijo, o ieškovas butą Nr. 42 įgijo 2005 m., todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė šio buto savininku dar būnant G. T. . 2005-05-16 pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindas ieškininę senatį atnaujinti, juo labiau, kad šios sutarties nuostatos ir 2005-07-12 priėmimo-perdavimo aktas patvirtina apie tai, jog ieškovas įgydamas butą apžiūrėjo, pretenzijų pardavėjui dėl ginčo priestato nereiškė, butas, pro kurio langą matosi ginčo priestatas, jam tiko, todėl ieškovas jį ir nupirko. G. T. , ginčas dėl priestato nekilo. Vien pažymos panaikinimas, nepanaikinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, negali būti pagrindu įpareigoti ieškovą ginčo priestatą nugriauti. Tai, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas teismui nebuvo pateiktas, nesudaro pagrindo teigti, kad tokio akto nėra.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria panaikintas Kauno miesto valdybos Valstybinės statybos inspekcijos 1995-06-13 leidimas Nr. 126-9-95 vykdyti statybos darbus, panaikinta Apskrities valdytojo administracijos statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus 1995-10-30 pažyma Nr. 123-9-95 dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, o UAB „Vis Vitalis" įpareigota nugriauti 5,17 kv. m statinį (priestatą) per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, to nepadarius, ieškovui pripažinta teisė atlikti šiuos veiksmus pačiam, išsiieškant iš atsakovo reikiamas išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi galiojusių Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių 11 punktu, kuris taikomas naujo, savarankiško statinio statybai. Tuo tarpu ginčo priestatas yra funkciškai susijęs su atsakovo UAB „Vis Vitalis" butu (neturi atskiro įėjimo, negali turėti atskiros nuo gyvenamojo namo šildymo sistemos, vandentiekio, elektros tinklų), todėl gali būti laikomas pagrindinio daikto, t. y. 56-ojo buto dalimi (CK 4.15 str.). Reikia vadovautis minėtų taisyklių 12 p., reglamentavusių daugiabučio namo buto pertvarkymą bei naujų patalpų įrengimą. Rekonstravus butą įrengta papildoma patalpa - koridorius. Leidimas butui pertvarkyti išduotas pagal tinkamai parengtą ir suderintą projektą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Kauno miesto valdyba netinkamai patikrino, ar projektas suderintas su visomis reikiamomis institucijomis. Suderinimas su Kauno higienos centru yra ant situacijos plano, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus archyve išlikusios projekto kopijos, ant kurių yra kitų institucijų, su kuriomis užsakovas G. S. buvo įpareigotas suderinti projektą, suderinimai. Pagal minėtų taisyklių 12.3 p., pertvarkant daugiabučio namo butą reikalingas gretimų butų savininkų sutikimas. Tokie sutikimai buvo pateikti, tame tarpe ir tuometinio 42-ojo buto savininko G. T. T. , kuriame jis nurodė, jog neprieštarauja, kad G. S. savo bute Nr. 56 įsirengtų dantų gydymo kliniką. Tačiau teismas nevertino šio įrodymo, ir nepagristai rėmėsi 2005-05-16 pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp I. I. T., G. T. T. bei S. V. S. , 3.2 p. nuoroda, jog pardavėjas (t. y. G. T. T. ) nėra davęs jokių žodinių ar rašytinių sutikimų kaimyninių butų savininkams dėl jiems priklausančių butų rekonstravimo, perplanavimo ir/ar statybos darbų atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-03-06 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-412 yra nurodęs: „ta aplinkybė, kad (...) sutikimuose tiesiogiai neįvardintas leidimas statyti atskirą įėjimą, pertvarkyti laikančias namo konstrukcijas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad reikiamo sutikimo vykdyti minėtus darbus nebuvo". Teismas apsiribojo teiginiu, jog priestatas pažeidžia ieškovo teises, nenurodydamas jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog sumažėjęs apšvietimas neatitinka statybos norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, taip pat nėra įrodyta, kad jo gyvenimo sąlygos (vaizdas pro langą ir buto apšvietimas) iš tiesų pablogėjo, lyginant su situacija prieš rekonstrukciją. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas tokių įrodymų ir negalėjo pateikti, nes 42 butą įsigijo tik 2005 m. gegužės 16 d., t.y. praėjus beveik dešimčiai metų po to, kai buvo priimti ginčijami administraciniai teisės aktai bei atlikta buto rekonstrukcija. Iki nuosavybės teisės perleidimo, buvęs savininkas G. T. nereiškė pretenzijų atsakovams, kad rekonstrukcija vykdoma neturint tinkamo jo sutikimo ar kitaip pažeidžiant jo teises. Tai patvirtina, jog priestatas pastatytas pagal suderintas su buvusiu savininku sąlygas. Be to, pirkimo - pardavimo sutarties 4.1.3 p. nurodyta, jog pirkėjas (t. y. ieškovas) „turėjo galimybę susipažinti ir tinkamai susipažino su parduodamo turto, jo atskirų dalių bei įrenginių technine būkle, įvertino šio turto kokybę, tinkamai nustatė visus parduodamo daikto defektus bei trūkumus ir kad parduodamo daikto kokybė atitinka šalių sutartą parduoto turto kainą". Taigi, konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo teismas neturėjo pagrindo. Įgydamas butą, ieškovas perėmė visas su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusias teises ir pareigas, taigi, ir teisę ginti savininko tariamai pažeistas teises bei su tuo susijusius administracinius aktus.

Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, jog sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais. Nurodė, jog apeliantai UAB „Vis Vitalis" bei G. S. pagrįstai ginčija teismo sprendimo teiginį, jog rekonstruojant butą buvo reikalingas gretimų butų savininkų sutikimas, tačiau gretimų patalpų savininkų sutikimai duoti tik patalpų paskirties keitimui, o ne priestato statybai. Teismas netinkamai vertino gretimų patalpų savininkų sutikimus - iš tiesų, nei vienas savininkas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo priestato statybos teisėtumo, todėl darytina prielaida, kad sutikimas keisti patalpų paskirtį apėmė ir sutikimą priestato statybai. Ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo, t. y. aplinkybių, kad dėl pastatyto priestato jam užstojama saulės šviesa ir vaizdas pro langą. Nėra įrodymų, jog ieškovo gyvenimo sąlygos pablogėjo, lyginant su situacija, buvusia prieš 56-ojo buto rekonstrukciją. Pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d., priestato statybos teisėtumui ginčyti turėjo būti taikomas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Pats ieškovas senaties termino atnaujinti neprašė.

Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas nurodė, jog su atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka. Buto įgijimo momentu pagal VĮ Registro centro pažymas matyti, kad atsakovui UAB „Vis Vitalis" priklausančiame bute yra įrengta gydymo/stomatologinė klinikas rūsiu, bei pažymėta, kad 2002-06-20 kadastro duomenimis stomatologijos klinikos bendras plotas 85,19 kv.m., patalpų rekonstrukcijai nepateikti pripažinimo tinkamu naudotis dokumentai. Akivaizdu, kad statinys nepriduotas ir pastatytas savavališkai. Iš neteisėtų veiksmų teisė negali atsirasti. Nors priestatas apie 12 kv.m., tačiau tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad neteisėtu būdu yra įteisinta tik 4,14 kv.m.ploto. Buvo nustatyta, jog 4,14 kv.m. ginčo priestato dalis įtraukta į patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) , Kaune, plotą ir įteisinta kaip gydymo/stomatologijos klinikos dalis, priestato dalis 56-1, pagal vidaus plotų eksplikaciją įvardinta kaip koridorius 5,17 kv.m. ploto. Kitai priestato daliai nėra pateikti pripažinimo tinkamu naudotis dokumentai. Tai reiškia, kad atsakovas neatliko priestato teisinės registracijos ir nesąžiningai tikėjosi to išvengti. Todėl teismas visiškai teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentavusias ieškinio senatį. Atsakovas UAB „Vis Vitalis" pateikė VĮ „Registrų centro" išrašą, kuriame nurodyta, kad statinys priimtas naudotis 1995-08-13 aktu. Tačiau tokio akto atsakovas nepateikė. Tik 2007 m. sausio mėn. atsakovo UAB „Vis Vitalis" atstovas pateikė naują VĮ Registrų centro pažymėjimą, kuriame buvo pakeistas 2007 m. klinikos įregistravimo pagrindas ir nurodyta, kad klinika įregistruota jau 1995-10-30 Apskrities valdytojo administracijos statybos inspekcijos skyriaus pažymos Nr. 126-9-95, pagrindu. Apie ginčijamus dokumentus - leidimą ir pažymą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, teismui pareikalavus. Nors jis įvairiais būdais bandė gauti dokumentus, reikalavo jų raštu iš atsakovo. Atsakovai tokių dokumentų nepateikė. Kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydamas ištirti ir nustatyti ar nurodytas statinys pastatytas teisėtai, ar yra išduotas leidimas statybai, ar yra pateiktas projektas, ar yra visi reikiami suderinimai, tačiau į jo prašymus nereaguota. Nepagrįstas atsakovų skundų argumentas, kad priestatas pastatytas teisėtai. Jis neįrodytas ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ieškovas ginčijo priestato įregistravimo pagrindą - 1995-10-30 Apskrities valdytojo administracijos statybos inspekcijos skyriaus pažymą Nr. 126-9-95, kurioje nurodyta, kad statinys tinka naudoti, bei 1995-06-13 Kauno miesto valdybos Valstybinės statybos inspekcijos išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 12-10-95, kuriuo buvo leidžiama G. S. plėsti dantų gydymo kabinetą iki 87,3 kv.m. ploto. Teismas tinkamai taikė 1994-12-22 Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymą Nr. 249. Atsakovai nepaneigė nei vieno iš daugelio teismo sprendimu nustatytų minėto teisės akto pažeidimų. Nepagrįstas G. S. skundo motyvas, kad į bylą nėra įtrauktas G. T. ir FM UAB G. S. kontora, nes teismo sprendimas šiems asmenims nesukels ir negali sukelti jokių pasekmių. Faktą, kad priestatas pažeidžia jo teises, užstoja šviesą ir vaizdą į dešinę pusę, patvirtina ne tik paaiškinimai, foto nuotraukos, bet ir atsakovo pateiktas projektas, iš kurio matyti, jog priestato statyba užstoja šviesą jo butui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovų atstovai bei trečiojo asmens atstovas palaikė apeliacinius skundus. Ieškovo atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, o naikinti sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo. Kadangi visi apeliantai šioje byloje kelia ieškinio senaties termino klausimą, todėl teismas laiko būtinu pirmiausia pasisakyti dėl šio apeliantų skundų argumento.

Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų tinkamas ir tikslus taikymas yra itin svarbus siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžia yra nusakoma subjektyviu momentu, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne objektyviu – teisės pažeidimo – momentu. Ieškinio senaties termino pradžios momentas gali būti nustatytas tik išsamiai ir visapusiškai išanalizavus visas bylos faktines aplinkybes ir įvertinus pateiktus įrodymus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų tarpusavio ryšius. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) , Kaune pirmajame aukšte (t.1, b.l.16). Atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – stomatologinė klinika tame pačiame name (duomenys neskelbtini) , Kaune (t.1, b.l.145). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo butas turi bendrą sieną su atsakovui priklausančia stomatologine klinika. Tiek ieškovas, tiek atsakovas turi teisę savo turimą turtą valdyti, juo naudotis bei disponuoti, tačiau šių teisių įgyvendinimas negali pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo teisių pažeidimu laiko tai, kad atsakovui priklausantis priestatas, pastatytas prie jo buto, užstoja saulės šviesą bei vaizdą pro langą. Kolegija pripažįsta šiuos ieškovo argumentus pagrįstais ir įrodytais (CPK 178 straipsnis). Šio fakto iš esmės atsakovas UAB „Vis Vitalis“ ir neginčija. Teismas laiko savaime suprantamu, kad šalia ieškovo buto lango išsikišusi atsakovo priestato siena šios ieškovo patalpos naudojimo sąlygas daro kitokias, nei įprasta. Tai, kad atsakovui priklausantis priestatas tikrai užstoja šviesą ir vaizdą pro langą visų pirma patvirtina paties priestato statybos projektas (t.1, b.l.120), kuriame yra aiškiai atvaizduotas šešėlio kritimo kampas, užimantis didesnę pusę ieškovo lango. Minėtą faktą patvirtina ir ieškovo pateiktos foto nuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad pro ieškovui priklausančio buto langą iš dešinės pusės matyti tik atsakovo priestato siena (vokas 1 tomo gale). Todėl kolegija sprendžia, jog ieškovas turi reikalavimo teisę šioje byloje, kadangi jo, kaip buto savininko, teisių pažeidimas yra akivaizdus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas šioje byloje nėra praleistas. CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių, neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais – Registrų centro pažymėjimu, nustatė, kad dalis priestato – statinio iki šiol nėra įteisinta, nėra pateikti statinio pripažinimo tinkamu naudotis dokumentai (t. 1, b.l.8,119). Iš kadastro ir registro bylos matyti, kad didžioji dalis ginčo priestato nėra niekaip įteisinta ir įtraukta į bendrą klinikos plotą: į klinikos plotą įtrauktas tik 5.17 kv. m ploto koridorius, o likusi priestato dalis iš viso nėra įteisinta (t.1, b.l.124, 127), kas ir leidžia konstatuoti pažeidimo tęstinumo pobūdį.

CK 4.103 straipsnyje nurodoma, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeidžia pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turi neteisėtai išduotą leidimą - neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir t.t.). Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami 1-oje dalyje nurodytais atvejais turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo priestatas buvo pastatytas neturint reikiamai suderinto projekto, o leidimas statybai išduotas pažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimus. Civiliniuose teisiniuose santykiuose teisės normos neturi atgalinio veikimo, todėl siekiant nustatyti, ar leidimas statybai buvo išduotas teisėtai, reikia vadovautis jo išdavimo metu galiojusiais teisės aktais. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ginčo priestatas buvo pastatytas Kauno miesto valdybos 1995-01-24 potvarkiu Nr.77-v gavus leidimą pakeisti buto paskirtį (t.1, b.l.88). Šio potvarkio priėmimo metu galiojusi LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio 1992 m. balandžio 07 d. redakcija numatė buto savininko teisę panaudoti gyvenamąsias patalpas komercinei ir ūkinei veiklai, jeigu tai nepažeidžia kitų tame gyvenančių asmenų teisėtų interesų bei gyvenamųjų namų, butų architektūrinių, sanitarinių, higienos, techninių ir kitų reikalavimų. 1995-06-13 leidimo statybai išdavimo metu galiojusi 1995 m. vasario 21 d. įstatymo Nr. I-800 Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numatė detalesnes sąlygas ir nustatė, kad pertvarkant gyvenamąsias patalpas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose naudoti prekybos, visuomeninio maitinimo, teisėsaugos tarnybų, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų reikmėms būtinas daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba, jei namo bendrija neįsteigta, daugumos namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų sutikimas. Šios teisės normos įgyvendinimo tvarką detalizavo poįstatyminiai aktai – Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės RSN 158-94 (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 įsakymo Nr.249 redakcija). Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino būtent šio poįstatyminio akto nuostatas ir teigia, jog pagal minėtų taisyklių tuo metu galiojusią 12.3. punkto redakciją gretimų butų savininkų buto pertvarkymui apskritai nereikėjo, kadangi nebuvo pertvarkomos bendros su tais butais konstrukcijos. Kolegija sprendžia, jog šio ginčo esmę sudaro ne santykiai dėl gyvenamųjų patalpų pertvarkymo į negyvenamąsias, o dėl priestato statybos teisėtumo. Byloje niekas neginčija, kad pats patalpų paskirties pakeitimas yra teisėtas ir tam ankstesnis ieškovo buto savininkas yra davęs sutikimą (t.1, b.l.87). Ieškovas taip pat nereiškia jokių pretenzijų dėl dantų klinikos buvimo atsakovui priklausančiose patalpose. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl naujo statinio – priestato teisėtumo. Nors ginčo santykių atsiradimo metu negaliojo Statybos įstatymas, aiškiai apibrėžiantis statinio sąvoką, į kurią įeina ir visi priestatai, tačiau savaime yra suprantama, kad priestatas, turintis pamatus, sienas ir esantis tvirtai sujungtas su žeme, yra statinys, kurio statyba turi atitikti visus įstatymų, normų ir taisyklių reikalavimus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo metu atsakovui priklausantis priestatas, kaip statinys, yra pastatytas neteisėtai išduoto leidimo pagrindu. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad 1995-06-13 trečiajam asmeniui buvo išduotas leidimas Nr.12-10-95 vykdyti statybos darbus pagal architektės R. B. parengtą projektą (t.1, b.l.42-43), tačiau šis leidimas buvo išduotas ne statybai (šis žodis leidime nubrauktas), o dantų kabineto plėtimui (b.l.144, t. 1). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks projektas nebuvo pateiktas, o byloje pateikti projektai yra parengti visiškai kito asmens ir nėra suderinti. Šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus pateikti dokumentai (t.1, b.l.85, 93, 118,120). Akivaizdu, kad pateiktas projektas yra priestato statybai (t.1, b.l.120), ką patvirtinta visi įrašai projekte. Tokiu būdu, konstatavus šias aplinkybes apskritai būtų galima daryti išvadą, kad ginčo priestatas buvo pastatytas neturint nustatyto leidimo (statybai). Kita vertus, jeigu laikyti, kad ginčijamas leidimas suteikė teisę statyti priestatą, pripažintinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, jog leidimas išduotas pažeidus teismo sprendime nurodytus Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių RSN 158-94 (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 įsakymo Nr.249 redakcija) reikalavimus. Esant tokiai situacijai teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžiai taikytinos CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatos, dėl ko CK 1.128 straipsnio taikymas ( į ką apeliuoja apeliaciniuose skunduose), nebetenka reikšmės. Pagal bendrus teisės principus iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl argumentacija, jog priestatas yra pastatytas prieš 10 metų, negali paneigti ieškovo teisės normaliai naudotis jam priklausančiu butu. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, proporcingumo principų taikymas iš esmės negali būti naudojamas neteisei pagrįsti. Kolegija laiko reikšmingu ir 2005-05-16 ieškovo buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą, iš kurios matyti, kad buto pardavėjas patvirtino, jog nėra davęs jokių žodinių ar rašytinių sutikimų kaimyninių butų savininkams dėl jiems nuosavybės teise priklausančių butų rekonstravimo, perplanavimo ir/ar statybos darbų atlikimo (t.1, b.l.22).

Kolegija atmeta atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundo argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-03-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-412/2002 m. išdėstytų išaiškinimų taikymo. Kolegija pažymi, jog šių dviejų bylų aplinkybės nėra tapačios, kadangi iš kasacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog minimoje byloje buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus pagal suderintą projektą įrengiant atskirą įėjimą (priestatą). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje leidimas buvo išduotas dantų kabineto plėtimui (akivaizdžiai nubraukus žodį statyba), o ne priestato statybai.

Kolegija taip pat atmeta apelianto trečiojo asmens G. S. skundo argumentus dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, neįtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis G. T. (pardavusio butą ieškovui), bei FMU UAB G. S. kontoros (įgijusios stomatologinę kliniką iš trečiojo asmens ir pardavusios ją atsakovui UAB „Vis Vitalis“). Teismas visada sprendžia konkrečių šalių konkretų ginčą. Teismo sprendimas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, visada paliečia konkrečias šalis (byloje dalyvaujančius asmenis), konkrečius jų tarpusavio materialinius teisinius santykius. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jis taikomas tuo atveju, jeigu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Skundžiamu sprendimu jokių teisių ar pareigų apelianto minimų asmenų atžvilgiu nėra nustatyta. Sutinkamai su CK 6.122 straipsnio 1 dalimi tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Vis Vitalis“ nuo turto perėmimo momento yra perėmę ir visas su turtu susijusias teises bei prievoles.

Dėl išdėstytų motyvų apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.