Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. K. ir I. S., trečiasis asmuo B. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo B. K. paaiškino, kad yra laikinoji anūko N. K. globėja. Nurodė, kad vaiko tėvai nepalaiko jokio ryšio su vaiku: E. K. sėdi kalėjime, I. S. gyvenamoji vieta nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai yra N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., e. b. l. 7). Apie be tėvų į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos atvažiavusį vaiką ieškovei pranešė B. K. (1 t., e. b. l. 6). 2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu N. K. laikina globėja paskirta B. K. (1 t., e. b. l. 26). Iš 2018 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus globojamo vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. K. norėtų gyventi savo biologinėje šeimoje, tačiau supranta, kad negali to daryti, su tėvais jokio ryšio nėra, tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o mama neskambina, nesidomi (1 t., e. b. l. 28-29). Iš į bylą pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie E. K. matyti, jog jis yra teistas Didžiojoje Britanijoje už vagystes, su narkotinėmis medžiagomis susijusias nusikalstamas veikas, neteisėtą ginklų valdymą ir panaudojimą, nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus (1 t., e. b. l. 31-36). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai gyvena Didžiojoje Britanijoje, kol vaikas gyveno kartu su tėvais, paskutiniais metais nebuvo leidžiamas į mokyklą, atvykę patikrinti atsakingos institucijos atstovai rado narkotinių medžiagų namuose, šiuo metu atsakovų gyvenamoji vieta Didžiojoje Britanijoje nėra žinoma, manoma, kad E. K. atlieka bausmę, vaiku nesidomi, mama turi vaiko telefono numerį, tačiau neskambina, nebando susisiekti, tikėtina, kad ir toliau turi problemų su narkotikais.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui, tačiau žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovai tinkamai neatlieka savo kaip tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovai savo veiksmais darė žalą vaikui, nesugebėjo tinkamai juo pasirūpinti, o nuo to laiko kai vaikas apsigyveno Lietuvoje, nesidomėjo vaiku, yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, t.y. vaiko gyvenime nė vienas iš tėvų nedalyvauja nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovų kuratoriaus ir trečiojo asmens paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovų gyvenimas dėl nesirūpinimo ir abejingumo vaiko poreikiams, yra nesuderinamas su galimybe užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti motinos I. S. ir tėvo E. K. valdžią nepilnamečiui sūnui (CK 3.180 straipsnis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams E. K. ir I. S. neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 400,00 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo po 190,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 11 d. iki globos pasibaigimo dienos, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog byloje nėra įrodymų apie atsakovų sveikatos sutrikimus, dėl kurių jie negalėtų teikti išlaikymo vaikui, į tai, kad atsakovai turi tik vieną išlaikytinį, kuriam turi teikti išlaikymą, į tai kad yra jauno darbingo amžiaus, darytina išvada, kad yra pagrindas nuo 2017 m. spalio 11 d. iš kiekvieno atsakovo priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iki teismo sprendimo dėl N. K. globos nustatymo įsiteisėjimo paskirtina vaiko laikina globėja B. K. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) N. K. nustatyta laikinoji globa, jo laikina globėja paskirta močiutė B. K. (1 t., e. b. l. 26). Vaikas gyvena pas laikinąją globėją, kuri yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą (1 t. e b. l. 12-14, 28-29). N. K. nurodo, kad nusiskundimų dėl globėjų neturi, jam viskas gerai (1 t., e. b. l. 29), todėl siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, N. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės laikinosios globėjos B. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Kiti klausimai.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovų valstybės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.) bei po 51,00 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (LR CPK 80 str.1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 88,50 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaiką N. K., gimusį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 11 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 11 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovų E. K. ir I. S. po 88,50 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo su laikinąja globėja B. K.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl N. K. globos nustatymo įsiteisėjimo skirtina vaiko laikinoji globėja B. K.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui N. K. nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.