Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „VAS Development“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-1035-866/2016).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

Bankroto administratorius bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą taikyti supaprastintą įmonės bankroto procesą, atsižvelgiant į tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų administravimo bei teismo išlaidoms padengti. Bankroto administratorius taip pat prašė patvirtinti įmonės kreditorių sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai įmonės akcininkas įrodo savo turtinį suinteresuotumą bankroto byla bei pagrindžia turimo intereso reikšmingumą ir dalyvavimo bankroto procese tikslingumą, jis gali dalyvauti bankroto byloje ir naudotis įstatymo suteiktomis dalyvaujančio byloje asmens teisėmis. Pareiškėjas yra buvęs įmonės direktorius ir akcininkas, todėl bankroto byloje turi finansinį suinteresuotumą bei siekia apginti pažeistą viešąjį interesą, nes bankroto byla buvo iškelta nepagrįstai, kadangi vienintelis BUAB „VAS Development“ kreditorius Lietuvoje tuo pačiu yra BUAB „VAS Development“ skolininku Danijoje. Taikant supaprastintą bankroto procesą neliktų galimybės įmonės naudai prisiteisti skolą Danijoje. Laimėjus teismo procesą Danijoje, UAB „VAS Development“ bankroto byla būtų nutraukta, o pareiškėjas, kaip įmonės savininkas, gautų finansinės naudos. Pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti pareiškėją į bankroto procesą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo B. S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo B. S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nuspręsta taikyti supaprastintą BUAB „VAS Development“ bankroto procesą. Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą grindė tuo, jog pareiškėjas nėra BUAB „VAS Development“ bankroto procese dalyvaujantis asmuo.

Įmonių bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami specialiajame teisės norminiame akte – Įmonių bankroto įstatyme, kuriame nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir teisme nagrinėjamos bendra Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ išvardyti asmenys, turintys teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių teisės, administratoriaus teisės ir pareigos, bankroto proceso stadijos ir pan., t. y. reglamentuojamos bendros ir būtinos bankroto procedūros, kurios užtikrina optimalų bankroto procesą, kreditorių interesų tenkinimą ir bankrutuojančios įmonės likvidavimą, tačiau nenustato bankroto bylos dalyvių ir nepateikia klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, teisinio reglamentavimo, todėl šie spręstini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).

CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Minėta, kad bankroto procese taikomos CPK nustatytos bendrosios taisyklės dėl proceso dalyvių teisinės padėties, jeigu ĮBĮ nenustatyta kitaip.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl asmenų įtraukimo į bankroto bylą, yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas. Atsižvelgiant į šias nuostatas kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl 2016 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nuspręsta įmonei taikyti supaprastintą bankrotą, priimtos BUAB „VAS Development“ bankroto byloje, pateikė pareiškėjas, kuris yra vienintelis įmonės akcininkas ir buvęs direktorius. Nors atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties pareiškėjas tiesiogiai nenurodė aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių jo suinteresuotumą BUAB „VAS Development“ bankroto procesu, tačiau tokio suinteresuotumo ribos buvo išsamiai nurodytos pareiškėjo atskirajame skunde dėl 2016 m. gegužės 30 d. nutarties (kuria atsisakyta priimti ankstesnį atskirąjį skundą). Pareiškėjas apibrėžė ryšį, siejantį jį su bankrutavusia įmone (pareiškėjas – vienintelis įmonės akcininkas ir buvęs vadovas), jo lūkesčius bankroto procese (kad pasibaigus užsienio valstybėje vykstančiam teisminiam procesui, BUAB „VAS Development“ kreditoriaus finansinis reikalavimas bus patenkintas, bankroto procesas nutrauktas, o po finansinio reikalavimo patenkinimo likusios lėšos atitektų BUAB „VAS Development“, taigi finansinės naudos gautų ir pareiškėjas, kaip įmonės savininkas). Kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą atsisakyti priimti atskirąjį skundą iš esmės grindė formalia priežastimi – suinteresuoto asmens nedalyvavimu bankroto procese. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2016 m. gegužės 18 d. nutarties, pagal pirmiau aptartą teismų praktiką turėjo aiškintis dėl jo (pareiškėjo) interesų ir bankroto bylos proceso materialinio teisinio ryšio ir vertinti, ar yra teisinis pagrindas apeliantą įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, t. y. ar jo turtinis suinteresuotumas konkrečiu bankroto procesu yra pakankamas, o tuo pagrindu kilusi priežastis įtraukti jį į bankroto procesą – pagrįsta ir būtina. Šių veiksmų bei vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pareiškėjo atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties nurodytos aplinkybės, šių aplinkybių galimos įtakos bankroto proceso eigai prognozavimas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas B. S. G. turi pakankamą materialinį teisinį suinteresuotumą BUAB „VAS Development“ bankroto procesu ir jo baigtimi. Vadovaujantis šioje nutartyje analizuotomis teisinio reguliavimo ir jo aiškinimo teismų praktikoje nuostatomis, gali būti pateisinamas pareiškėjo B. S. G. dalyvavimas BUAB „VAS Development“ bankroto bylos procese, todėl tikslinga spręsti dėl jo įtraukimo į šį procesą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis, kas, be kita ko, sudarytų sąlygas šiam asmeniui įgyvendinti apeliacijos teisę (CPK 47 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ ir proceso įstatymo nuostatas dėl asmens galimybės apeliacine tvarka skųsti įmonės bankroto procese priimtas teismo nutartis, proceso įstatymo nuostatas taikė neatsižvelgęs į bankroto proceso tikslus ir ypatumus, o tai lėmė, jog pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo suinteresuotumą įmonės bankroto procesu, o tai lėmė, jog iš esmės nebuvo svarstomas ir sprendžiamas šio asmens suinteresuotumo ir įtraukimo dalyvauti bankroto procese klausimas, nors tai yra reikšminga ir sprendžiant dėl asmens subjektinės teisės inicijuoti apeliacinį procesą šioje byloje.

Dėl nurodytų aplinkybių apskųstoji 2016 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti, laikytina nepagrįsta, todėl naikintina, o klausimas dėl pareiškėjo atskirojo skundo, pateikto dėl teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties taikyti supaprastintą įmonės bankroto procesą, priėmimo perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo B. S. G. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VAS Development“ taikyti supaprastintą bankroto procesą priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.