- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- II-131-999/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00084-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Daina Dyburienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovei K. A..
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21138450123 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. liepos 7 d. nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos V. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 16 dalį, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių ir sudėties.
2. Nutarime nurodoma, kad 2021 m. birželio 28 d. 9 val. G. K. (duomenys neskelbtini), prieš eidama pasivaikščioti su savo šunimi „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – šuo), paleido jį palakstyti po kiemą. Po kurio laiko išėjusi į kiemą pastebėjo, kad šuns kieme nėra. Pašaukus šunį, jis po kurio laiko parėjo ir G. K. pastebėjo, kad šuns kairė akis primerkta ir kraujuoja. G. K. matė, kad šuo grįžo nuo kaimyno V. G. gyvenamosios sodybos pusės, todėl G. K. duktė K. K. nuėjo pas minėtą asmenį pasiaiškinti gal jis matė kas atsitiko šuniui. K. K. teigimu, kaimynas V. G. pasakė, kad šovė į šunį dėl to, kad pareiškėja su šunimi nesusitvarko, todėl norėjo pats šunį pabaidyti. Kaip nurodė G. K. ir K. K., jos jokių pašalinių garsų panašių į šūvius, negirdėjo. 2021 m. liepos 7 d. buvo atlikta V. G. apklausa. Pastarasis nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d. vakare būnant namuose į sodybą atėjo K. K. ir M. K. ir klausinėjo ar jų šuo buvo atbėgęs į V. G. sodybą, ar jis namuose turi šautuvą ir ar šovė į G. K. šunį. V. G. teigimu, jis atsakė jiems, kad šuo buvo atbėgęs ir į jį V. G. šovė norėdamas išgąsdinti, kad bėgtų iš sodybos. V. G. apklausoje nurodė, kad iš tiesų į šunį nešovė, taip kalbėjo K. K., nes norėjo „pamokyti“, kad šunį laikytų pririštą. Kas galėjo sužaloti šunį V. G. nežino, bet mano, kad šuo galėjo susižaloti ir pats. V. G. paminėjo, kad G. K. šunys pastoviai būna palaidi ir vaikščioja po kiemą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja G. K. tiek skunde, tiek apklausta teismo posėdžio metu, prašo Institucijos 2021 m. liepos 7 d. nutarimą (toliau – ir nutarimas) panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną pradėti.
4. Skunde pareiškėja G. K. nurodo, kad nutarimas yra grindžiamas tik V. G. žodžiais „nežinau kas galėjo sužaloti, gal susižalojo pats“ ir tyrimas nutrauktas. Nutarimo esmėje nėra surašyta svarbių aplinkybių, kurios turi didelę reikšmę šiam tyrimui. V. G. dažnai rujojanti kalė ir per rują kiekvieną dieną ateinanti ant jų kiemo, visur besišlapinanti ir lendanti prie jų šunų vyriškosios lyties. Jų šunys užuodę visus tuos kvapus, pameta galvą ir jei norėdami eiti pasivaikščioti į laukus pasileidžia šunį per kalės rują, būna, kad nubėga pas V. G. kalę. Daug kartų buvo prašyta pririšti kalę bent per rują, deja, į tai niekada neatsižvelgė. Įrašytame garso įraše V. G. prisipažįsta šovęs jų šunį ir net nebuvo užsiminęs apie norą „pamokyti“, o apklausos metu kalbėjo priešingai – išsigynė šovęs ir teigė norėjęs „pamokyti“. Šuo buvo paleistas apie 15 min. ir parėjo su sužeista krauju paplūdusia akimi. Per tokį trumpą laiko tarpą sunku būtų pasidaryti kažką pačiam, tuo labiau šuo pats nepasidarytų sau tokio stipraus smūgio į akį, jog kraujas išsilietų į visą akies obuolį viduje ir išorėje. Policijoje buvo sakyta, jog su jais susisieks dėl aplinkybių patikslinimo ir garso įrašo pasiėmimo (nes rašant pareiškimą įrašo nepavyko perkelti į pareigūnų kompiuterį dėl neatitikusios jungties su telefonu). Tačiau su jais niekas nesusisiekė, gavo tik nutarimą iš policijos. Atsakyme parašyta, kad buvo susisiekta tik su V. G., jis apkaltino juos palaidais šunimis ir su pareigūnais jau kalbėjo kitaip. Pasakė, kad į šunį nešovė ir juo iškart buvo patikėta, netikslinant jokių kitų aplinkybių. Šuo buvo stipriai sužalotas, o gal ir suluošintas, nes vis dar nemato ir ko gero nebematys, akyje tebesitęsia problemos. Buvo kreiptasi daug kartų į veterinarus, policijai pateiktas pirmos veterinaro apžiūros išrašas. Gyvena kaime-vienkiemyje, tarp kurių nėra tvorų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. K. pateikė daiktinį įrodymą – iš šuns akies ištrauktą šratą. Paaiškino, kad iš karto veterinarijos gydytojai to šrato nerado, o paskui šuns akis pradėjo pūliuoti, todėl daug kartų vėl kreipėsi į veterinarijos gydytojus ir kai gydytojas paspaudė, tai iš akies apatinio voko išlindo šratas. Dar šuns šlaunyje, po oda, yra dar kitas šratas. Iš pradžių kreipėsi į veterinarijos gydytojus Šilalėje, o vėliau šunį gydė Klaipėdoje. Rugpjūčio pabaigoje buvo ištrauktas šratas iš akies, o 2021 m. rugsėjo 8 d. viską surašė, nes buvo paskutinė šuns apžiūra. Palaiko savo skundą ir prašo jį tenkinti. Gyvena vienkiemyje. Jos šuo nubėgo į G. kiemą, o prieš tai V. G. kalė buvo atbėgusi pas juos į kiemą ir visur apšlapino. Jų šuo užuodė tą kvapą ir kai ėjo su šunimi pasivaikščioti, tada jis dingo. Po 10-15 minučių šuo sugrįžo su sužalota akimi. Šuo kitur nebėgo, tik pas kalę per rują. V. G. taip pat nelaiko pririštos kalės. Sutinka, kad jos šuo buvo palaidas ir nubėgo pas V. G.. Vaikai matė, kad šuo parėjo iš tos pusės. Skambino veterinarui, o vaikai nulėkė pas V. G. paklausti, kas atsitiko, kad žinotų, ką reikia daryti. V. G. vaikams pasakė, kad taip „šovė į šunį“. Dukra K. K. ir sūnus M. K. buvo nuėję pas V. G.. Vaikai verkė, o V. G. juokėsi. K. K. yra pilnametė. Kaip šuo nubėgo pas V. G. nepamatė, jį šaukė, tačiau neatėjo. Pamatė tik tada, kai jis po 15 minučių sugrįžo lėtai, nuleidęs galvą ir suprato, kad kažkas ne taip su šunimi. Vaikai nusprendė nueiti pas V. G. ir paklausti ar jis šuniui kažką darė. Žinojo, kad jis turi šautuvų. Kai V. G. vaikams pasakė, kad šovė į šunį, tada visi važiavo pas veterinarą, į policiją. Kai išėmė šratą iš šuns akies, tai nebeliko jokių abejonių. Iš pradžių neturėjo įrodymų. Lašino, tepė, leido vaistus, tačiau šuniui uždegimas nesibaigė, nes pūliavo akis. Veterinarė paspaudė pūlinį ir išlindo šovinys iš akies voko. Dabar šuo nebemato su ta akimi, yra suluošintas. Pati V. G. šautuvų nematė. V. G. turi ne vieną šautuvą. Šratas kėlė šuniui uždegimą. Jų ir V. G. namai nėra aptverti tvoromis. V. G. dukrai prisipažino, kad šovė į šunį. Ant kelio susitiko su V. G. ir jis pasakė, kad šlykščiai elgiamės su kaimynu. Dabar nebebendrauja su V. G.. Prašo panaikinti šitą nutarimą ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. G. atžvilgiu. Gal 200-300 metrų atstumu buvo nuo V. G. sodybos, kai šuo pabėgo, tačiau jokio pokštelėjimo garso negirdėjo, šuns cypimo negirdėjo. Tuo metu šuo nebuvo pririštas. Iki to laiko šuo buvo sveikas ir ta kulka nebuvo iš anksčiau. Šuo nešlubavo, nes šratas yra šlaunyje, po oda.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. dirbantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate tyrėju parodė, kad nėra matęs pareiškėjos. Policijoje buvo gautas pareiškimas ir teko su kolega nuvažiuoti ir apklausti pareiškime nurodytą V. G.. Pareiškime buvo nurodyta, kad pastarasis iššovęs su oriniu šautuvu į šunį. Nuvyko pas V. G. į namus ir apklausiant jis papasakojo visas aplinkybes kaip buvo. V. G. pasakojo, kad tas šuo buvo atbėgęs į kiemą ne pirmą kartą, pastoviai jis atbėgdavo. V. G. pasakojo, kad šunį išvarė iš namų ir jis pabėgo. Po kiek laiko pasirodė pareiškėjos dukra. Ten tarp jų vyko pokalbis, ji pasakė, kad „sužalojote šunį“. Nežino iš kur atsirado žodis, kad šovė ar pareiškime buvo nurodyta. Išėjo ta kalba, kad šovė iš šautuvo. Paskui V. G. jam pasakojo, kad taip pasakė norėdamas pabauginti, kad prisižiūrėtų savo šunis, o jis tikrai nešovė. V. G. prašė parodyti tą šautuvą. Jis atnešė iš ūkinio pastato apdulkėjusį, seniai čiupinėtą šautuvą. Šautuvo nuotraukų nepadarė. Parodžius teismo posėdžio metu pateiktą šratą paaiškino, jog čia yra net didesnis diametras tos kulkos, tačiau nėra jis specialistas. Orinis ir pneumatinis yra vienas ir tas pats ir juos galima laikyti. Tokios kulkos yra naudojamos. Čia yra 5,5 kalibro greičiausiai, o pas V. G. buvo 4,5. Kitų šautuvų neieškojo.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad pareiškėja yra jo sutuoktinė. Apie 2021 m. birželio 28 d. įvykį nieko negali papasakoti. Sodyba yra vienkiemyje. Jo ir G. sodybos nėra aptvertos. Jie ir G. laiko šunis. Vaikai tą pačią dieną paskambino ir papasakojo, kad šuo buvo sužalotas. Vaikai nuėjo pas kaimyną V. G. pakalbėti dėl šuns ir jis pasakė, kad šovė į jų šunį. Jis tuo metu dirbo užsienyje ir nematė sužaloto šuns. Vaikai sakė, kad V. G. prisipažino, kad šovė į šunį.
Atsiliepimas
8. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad G. K. 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatą su pareiškimu pranešdama apie tai, kad V. G. šovė iš orinio šautuvo į jos šunį taip sužalodamas šuniui akį. Pareiškimo tyrimo metu nesurinkus jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad V. G. būtų sužalojęs G. K. šunį, 2021 m. liepos 7 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-627-2021 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos V. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalį, (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas), kaip nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių ir sudėties. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje priimtas teisingas nutarimas V. G. atžvilgiu, todėl prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų G. K. skundo dėl nutarimo panaikinimo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
9. Institucijos atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovė K. A. teismo posėdžio metu prašo G. K. prašymo netenkinti ir nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas. Nutarimas naikintinas, byla gražintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
10. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
11. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
12. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
13. ANK 346 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pagal šio straipsnio 16 dalį numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.
14. ANK 590 straipsnis nustato pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Pagal ANK 590 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu policijos pareigūnai yra kompetentingi pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 346 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja G. K. 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl netinkamo elgesio. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate, nagrinėjant pareiškimą gauti rašytiniai paaiškinimai K. K. ir V. G., 2021 m. birželio 28 d. išrašas iš ligos istorijos. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja K. A. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad V. G. būtų sužalojęs G. K. šunį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos V. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį, dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, kaip nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių ir sudėties. Iš 2021 rugsėjo 8 d. išrašų iš ligos istorijos matyti, kad šuniui „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. iš kairės akies voko išspaustas apie 1,2 cm ilgio 0,5 cm skersmens svetimkūnis, panašus į šovinį-šratą (b. l. 27-28, 29), 2021 m. rugsėjo 8 d. rentgeno nuotraukoje matomas šratas, kuris yra poodyje, ties šlaunikauliu (b. l. 29). Taip pat išraše iš ligos istorijos matyti, kad šuo „(duomenys neskelbtini)“ pas veterinarijos gydytojus buvo 2021 m. birželio 28 d., 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. liepos 1 d., 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d. dėl sužeistos kairės akies gydymo (b. l. 13, 27-28). Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė iš šuns akies ištrauktą šratą. Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. dirbantis Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate tyrėju paaiškino, kad gavus pareiškimą su kolega nuvažiavo ir apklausė pareiškime nurodytą asmenį V. G., kuris V. G. pateikė paaiškinimus, bei paprašius parodyti šautuvą, V. G. atnešė iš ūkinio pastato apdulkėjusį, seniai čiupinėtą 4,5 kalibro šautuvą, kitų šautuvų neieškojo. Taip pat liudytojas paaiškino, kad pareiškėjos pateiktas šratas greičiausiai yra 5,5 kalibro šautuvo. Pareiškėja G. K. teismo posėdžio metu, pareiškime bei skunde nurodė, ji 2021 m. birželio 28 d. apie 19.00 val. būdama namuose, besiruošdama eiti pasivaikščioti paleido jai priklausantį šunį palakstyti po kiemą, supratus kad jo kieme nėra, paieškojo apie 10 minučių ir tada pamatė, kad šuo sugrįžo namo su primerkta, kraujuota kaire akimi ir nieko nelaukiant nuvežė pas veterinarijos gydytojus. Taip pat nurodė, kad matė, kad šuo grįžo nuo kaimyno V. G. bei paaiškino, jog V. G. turi ne vieną šautuvą. Pareiškėjos dukra K. K. paaiškino, kad 2021 m. birželio 28 d. apie 19 val., pro langą pamatė „(duomenys neskelbtini)“, kurio akis kruvina, kadangi jos mama pasakė, kad šuo grįžo nuo kaimyno, nuėjus pas kaimyną V. G. ir kalbantis pastarasis pasakė, kad jis norėdamas jų šunį pabaidyti iš kiemo šovė iš legaliai laikomo orinio šautuvo, ar pataikė nežino ir, kad jie gali skųstis ir kreiptis kur nori, nes nesusitvarko šunų (b. l. 10-11). Byloje yra pokalbio garso įrašas. V. G. paaiškinime nurodė, kad G. K. dukrai K. K. atsakęs, kad šuo buvo atbėgęs ir į jį šovė, tik nežino ar į jį pataikė, norėjo išgąsdinti, kad pabėgtų iš sodybos, bet iš tikrųjų jis į šunį nešovė, taip kalbėjo, kad šovė į šunį dėl to, kad norėjo šuns šeimininkus pamokyti, kad šunis reikia laikyti pririštus, kas galėjo sužaloti šunį nežino, mano, kad šuo galėjo pats susižaloti (b. l. 12). Iš pareiškėjos G. K. pareiškimo, K. K. paaiškinimo matyti, kad dėl palaidų šunų tarp pareiškėjos šeimos ir V. G. konfliktas vyksta ne pirmą kartą, tačiau į policiją nesikreipė, manydami, kad viską pavyks taikiai išspręsti (b. l. 8-9, 10-11). V. G. paaiškinime taip pat nurodo, kad G. K. šunys pastoviai būna palaidi ir vaikščioja po kaimą, tai gali patvirtinti visi kaimynai, nes tik jos vienos šunys būna palaidi (b. l. 12).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių. Policijos pareigūnai nesiaiškino, kokius pareiškėjos teigimu galimai jos šunį sužaloti galėjęs V. G. laiko šaunamuosius ginklus, jie nepaimti ir neapžiūrėti. Esant teismo posėdžio metu pateiktam šratui, paėmus šautuvą, būtina įvertinti, ar šratas atitinka iš V. G. paimto ar apžiūrėto šautuvo kalibrą su pateiktu šratu. Taip pat nebuvo apklausti veterinarijos gydytojai dėl šuniui padaryto sužalojimo pobūdžio, ar sužalojimo pobūdis būdingas šautinei žaizdai, neapžiūrėta įvykio vieta. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai neatliko visų būtinų procesinių veiksmų, siekdami ištirti pareiškėjos G. K. pareiškimo pagrįstumą, todėl jie visapusiškai ir objektyviai neištyrė administracinio nusižengimo bylos.
17. Pažymėtina, kad konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Todėl šiuo atveju tik Institucija, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, turi rinkti duomenis patvirtinančius ar paneigiančius klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis ir ar jų pakanka surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei bylą perduoti nagrinėti teismo ar ne teismo tvarka, ar nenustačius asmens veikoje nusižengimo sudėties - administracinę teiseną nutraukti.
18. Šiuo atveju būtent Institucija, priimdama sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nebuvo aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nesiėmė pakankamai priemonių surinkti duomenis pagal pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.
19. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą. Todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21138450123, kuriuo nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos V. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 16 dalį, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių ir sudėties, naikintinas, ši byla grąžintina iš naujo tirti ir nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos G. K. skundą tenkinti.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 7 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21138450123 panaikinti ir grąžinti bylą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.