Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. V. ir J. J., atsakovei R. L., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, trečiajam asmeniui A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. L., trečiajam asmeniui A. Z., institucija išvadai teikti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo ir išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2013 01 10 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. L., trečiajam asmeniui A. Z. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo ir išlaikymo priteisimo (b.l. 2-5). Ieškovas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnamečiui D. L. nuolatinę globą, jo globėja paskiriant A. Z., priteisti išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiui vaikui.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė teismo pratęsti termino atsiliepimui pateikti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Tretysis asmuo ieškinį palaikė, prašė tenkinti, sutinka būti paskirta nepilnamečio vaiko globėja.

Atsakovė su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovė R. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. L., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų atsakovė pagimdė, būdama šešiolikos metų amžiaus, duomenų apie vaiko tėvą nėra (b.l. 7-8), pagal sveikatos būklę D. L. gali būti globojamas (b.l. 9), dėl asocialios aplinkos motinos R. L. namuose ir savo elgesio R. L. buvo stebima nuo pat kūdikio gimimo (b.l. 11-15, 30-31, 33-36, 46-52), 2010 10 27 R. L. sutiko, kad jos sūnų laikinai globotų A. Z. (b.l. 16), 2010 10 28 D. L. nustatyta laikinoji globa, o jo globėja paskirta A. Z. (b.l. 20). Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovės Jurgitos Jazukevičienės paaiškinimų nustatyta, kad A. Z. tinkamai atlieka savo pareigas, jos šeimoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, A. Z. pagal savo asmenines savybes, sveikatos būklę yra tinkamas asmuo būti paskirtas nepilnamečio vaiko globėju (b.l. 25-29, 32, 37-45, 60-78), 2012 05 09 (dar būdama nepilnametė) R. L. pažadėjo daryti viską, kad susigrąžintų sūnų (b.l. 52), o 2012 11 21 pareiškė sutinkanti, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu (b.l. 59).

Kadangi R. L. teismo posėdyje 2013 03 18 nurodė, kad gyvena Kėdainių rajone, ten ketina įsikurti, o jos draugas neprieštarautų dėl to, kad ji susigrąžintų sūnų, į bylos nagrinėjimą teismo 2013 03 20 nutartimi (b.l. 108) į bylos nagrinėjimą institucija išvadai duoti įtraukė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Teisme 2013 04 18 buvo gautas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas iš kurio nustatyta, kad R. L. Kėdainių rajone faktiškai negyvena, o su skyriaus darbuotojomis neatvyko pasikalbėti (b.l. 113).

Taip pat nustatyta, kad R. L. nėra teista (b.l. 110), administracine tvarka paskutinį kartą ji buvo bausta 2010 11 04 pagal ATPK 178¹str. 2d. (b.l. 111), Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Skirsnemunės seniūno duomenimis R. L. faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma, nusiskundimų dėl jos nei seniūnija, nei seniūnijos gyventojai neturi (b.l. 112).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, neišlaiko materialiai, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, kas laikytina pakankamu pagrindu taikyti tokiems tėvams įstatymo nustatytą sankciją – tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str., 3.183 str. 2 d., 3 d., 4 d., 3.238 str. 1d., 3.248 str., 3.251 str. 1d., 3.252 str. 1d. 2p., 2d. 3p., 3.256 - 3.258 str.).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (LR CK 3.180 str. 1 d., 2 d.).

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė kūdikį pagimdė pati dar būdama vaiko amžiaus pagal įstatymą. Savo šeimoje ji neturėjo tinkamo pavyzdžio, kaip turėtų būti rūpinamasi vaikais, motina ja nesirūpino, tėvas gyveno toli. Jai 2010 10 27 įsipareigojus tvarkytis dokumentus dėl emancipacijos, daugiau jokia teisinė pagalba nebuvo suteikta, todėl sunku nuspėti, kokiu būdu nepilnametis vaikas, neturintis lėšų, žinių, galėjo įvykdyti šį įsipareigojimą ir kitus įpareigojimus, apsispręsti, su kuo turėtų gyventi jos vaikas. Daugiau dėmesio buvo skiriama gimusio kūdikio priežiūrai ir globai, o į R. L. buvo žiūrima kaip į suaugusį asmenį, nors pagal savo socialinę brandą ir patirtį ji tokia nebuvo, iš jos buvo reikalaujama elgtis pagal suaugusio asmens suvokimą, nebuvo rūpinamasi jos psichologine būsena po ankstyvo gimdymo. Pilnametystė R. L. suėjo tik 2012 rudenį, jos amžiaus žmonės mokosi vidurinėje mokykloje, kartais asmenys visišką socialinę brandą pasiekia būdami vyresnio amžiaus, įvairiuose šaltiniuose nurodomi 21 metai ir vėlesni metai amžiaus.

Iš nustatytų aplinkybių, R. L. asmeninių savybių, darytina išvada, kad jos elgesio po vaiko gimimo ir vėliau modelis buvo nulemtas objektyvių priežasčių, jos gyvenimo sąlygų. Negalima daryti vienareikšmės išvados, kad R. L. tėvai, giminės, socialiniai darbuotojai padarė viską, kad padėtų jaunai mamai rūpintis vaiku, pakeistų savo elgesį, nesiaiškinta dėl kokių psichologinių priežasčių ar įgūdžių R. L. nesugeba pasirūpinti vaiku. R. L. ir dabar yra labai jauno amžiaus, duomenų, kad ji šiuo metu gyventų kaip nors netinkamai (girtautų, valkatautų) nėra, kitas klausimas, kad jai iš tiesų buvo sunku susirasti tinkamas gyvenimo sąlygas, ypač kol buvo nepilnametė.

Viena iš priežasčių dėl ko buvo nustatyta laikinoji globa D. L., buvo tai, kad jo motina R. L. buvo nepilnametė. Po to buvo tiesiog laukiama, kada R. L. sueis pilnametystė, ir kreiptasi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tuo tarpu byloje nėra pakankamai duomenų, koks darbas buvo atliekamas, kad R. l. įgytų socialinius įgūdžius, būtinus auginti vaiką. Galima manyti, kad turėdama sąlygas R. L. galėtų pasirūpinti vaiku, o jos neturtas ir socialinė atskirtis negali būti pagrindas visam laikui atskirti ją nuo vaiko, nebent taptų aišku, kad padėtis iš tiesų jau negalės pasikeisti.

Šiuo metu R. L. jau yra pilnametė. Ji savarankiškai pasirūpino atstovavimu byloje. Jos sutikimas su ieškiniu vertinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime ir pirmame teismo posėdyje R. L. buvo nurodžiusi visai kitokias aplinkybes, jos paaiškinimuose jaučiamos abejonės ir pasitikėjimo trūkumas. Jeigu R. L. būtų vyresnio amžiaus, galima būtų teigti, kad savo kaip motinos pareigų ji nevykdo dėl savo kaltų veiksmų, tingumo, aplaidumo, visiško nenoro rūpintis vaiku, keisti gyvenimo būdą. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Nėra vienareikšmiškų, abejonių nekeliančių duomenų, kad padėtis nepasikeis.

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės amžių, į jos sūnaus amžių, atsakovės R. L. motinos valdžią nepilnamečio D. L. atžvilgiu apribotina laikinai (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 d., 2 d., 3.182 str. 2 d., 3.183 str. 2 d., 3 d., 4 d. ). Laikinai apribojus tėvų valdžią, atsakovei sustabdytinos jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 3 d.).

Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad ji privalo susitvarkyti buitį, pakeisti savo gyvenimo būdą, kad galėtų užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad laikinai apribojus atsakovės kaip motinos valdžią, jai išlieka teisė bendrauti su vaiku (Lietuvos Respublikos CK 3.280str. 3d.). Duomenų, kad toks bendravimas kenktų vaiko interesams, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus jų valdžią (Lietuvos Respublikos CK 3.195 str.). Atsakovė šiuo metu neteikia jokio išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Atsakovė šiuo metu yra pilnametė ir nors ji niekur nedirba, tai neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas D. L., mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130,00 Lt iki sūnaus pilnametystės arba iki vaikas bus grąžintas motinai. Nurodyto dydžio išlaikymo išmoka nustatyta, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, R. L. amžių ir turtinę padėtį, valstybės skiriamą pagalbą globojamiems vaikams.

Nepilnamečiui vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina vaiko laikinoji globėja A. Z. (CK 3.202str.)

Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu būtų įrodyta, kad atsakovai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo nepilnametę dukrą, taip pat jeigu tai neprieštarautų jo (vaiko) interesams.

Iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į jų turtinę socialinę padėtį valstybei nepriteistinos, jai šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentu apmokama teisinė pagalba (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 5 d., 83str. 1d. 14p.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, vykdytina skubiai (LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai vienerių metų terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti atsakovės R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad D. L. laikinoji globa gali būti tęsiama A. Z. šeimoje.

Priteisti iš atsakovės R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 130,00Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) per mėnesį nuo 2013 01 09 iki D. L. pilnametystės arba iki jis bus grąžintas motinai.

Nepilnamečiui D. L. priteistų pinigų tvarkytoja paskirti A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.