- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-2912-804/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Pareiškėjas
- A. R., A. G., I. R., N. T., V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 32-ajam notaro biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjų A. R., A. G., I. R., N. T., V. M. atstovei advokato padėjėjai Rasai Steponavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R., A. G., I. R., N. T., V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 32-ajam notaro biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., A. G., I. R., N. T., V. M. priėmė palikėjo J. G., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.
Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. R., A. G., I. R., N. T., V. M. (toliau- pareiškėjų) dėdė J. G..
Palikėjui mirties diena nuosavybes teise priklausė nekilnojamasis turtas 1/3 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Po dėdės mirties pareiškėjai į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos nesikreipė. Palikėjas vaikų neturėjo. Pirmesnes eiles įpėdiniai taip pat yra mirę, t. y., palikėjo brolis A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sesuo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjai po palikėjo mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai jį valdydami, kadangi pareiškėjai po palikėjo mirties naudojosi žemės sklypu, jį dirbo, are, prižiūrėjo, apsėjo. Vadovaujantis CK 5.11 str. pareiškėjai yra penktos eiles įpėdiniai, todėl turi teise į palikėjo palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 32-ajam notaro biuro notarė Renata Jaskutėlienė teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime į pareiškimą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsilipimu prašė sprendimą pagal A. R., A. G., I. R., N. T., V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Pagal CK 5. 50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo jį, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.).
Pareiškėjų pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje surinkti rašytiniai įrodymai – gimimo liudijimai; santuokos liudijimai; Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis; mirties liudijimai; VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas; Testamentų registro išrašas – patvirtina, jog palikėjas J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našliu. Duomenų apie palikėjo vaikus VĮ Registrų centras neturi. Pareiškėjos A. R.,., I. R., N. T., V. M. yra palikėjo J. G. dukterėčios, o pareiškėjas A. G. - sūnėnas, t. y., penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. J. G. testamentų nesudarė. Po jo mirties (duomenys neskelbtini)paveldėjimo byla pradėta nebuvo.
Teismas, įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus daro išvadą, kad po J. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą aktyviais veiksmais priėmė jo giminaičiai. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjai pradėjo rūpintis turtu kaip savo, t. y., naudojosi žemės sklypu, jį dirbo, are, prižiūrėjo, apsėjo. Pareiškėjai savo teises ir teisėtus interesus po palikėjo mirties gali apginti tik teisme, įrodant, kad jie po dėdės mirties priėmė ir valdė jo palikimą, todėl pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjai negali gauti (CPK 445 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str.).
Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, po J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.