Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nuosprendžio, kuriuo Č. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir skirtas jam laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-09-22 0.30 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. B. nuteistas už tai, kad jis, įsibraudamas į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą turtą: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų (benzodiazepinai) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015-09-22, apie 0.10 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pro atrakintas garažo duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini) miesto parapijos klebonijos patalpas, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam T. R. priklausantį turtą: mišių taurę 500 Eurų vertės, maldaknygę – 50 Eurų vertės, 4 butelius 0,75 litro talpos vyno „ Cloof Very Sexy Shiraz“, Farnese Casale Vecchio Montepulciano d,Abruzzo Doc“, „La Sagrestana Cabernet Sauvignon Colli di Imola DOC“, „Lheraud pineau des charentes“, kurio vieno butelio vertė 25 Eur, bendros 100 Eur vertės, kaljaną susidedantį iš stiklinės taurės ir žarnelių – bendros 100 Eurų vertės, raktų ir galvučių rinkinį bendros 50 Eurų vertės, sportinę kuprinę 30 Eurų vertės, bendros 830 eurų vertės, bei kitus beverčius daiktus: tabako gaminius, rankų kremą, dėklą su pypke, degiklį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas nukentėjusiojo T. R. nusikaltimo vietoje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Nuteistojo Č. B. teigimu, jis daugiau kaip 5 metai nevartojo jokių svaiginančių medžiagų, tačiau šią vasarą jis vėl pavartojo narkotinių medžiagų. Todėl nuo 2015-09-18 jis buvo pradėjęs gydytis dėl priklausomybės narkotikams. Nurodo, kad vaistai (benzodiazepinai), kurių rasta jo šlapime, jam buvo paskirti kaip priemonė, palengvinanti abstinencijos būklę, todėl šiuos vaistus jis vartojo ne savo iniciatyva. Būdamas laisvėje, jis nori tęsti gydymąsi dėl priklausomybės narkotikams. Č. B. taip pat teigia, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Teismo posėdyje nuteistojo Č. B. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Č. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai Č. B. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl Č. B. kaltės. Nuteistojo Č. B. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo Č. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Č. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam Č. B. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam Č. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – pasikėsinta padaryti apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į Č. B. asmenybę – anksčiau teistas 11 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai Č. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Č. B. už nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., Č. B. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam Č. B. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė nėra per griežta, mažinti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistojo Č. B. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi šeimą, augina mažametę dukrytę, kad vasaros sezono metu dirba virėju pramogų ir poilsio centre, o žiemos metu remontuoja butus, kad būdamas laisvėje, jis nori gydytis dėl priklausomybės narkotikams, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad pataisos įstaigose (tardymo izoliatoriuose) veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos ir steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl nuteistiesiems užtikrinama tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Jei nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, jos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (Lietuvos Respublikos BVK 174 str.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. B. prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Nurodo, kad jis daugiau kaip 5 metai nevartojo jokių svaiginančių medžiagų, tačiau šią vasarą jis vėl pavartojo narkotinių medžiagų, todėl nuo 2015-09-18 jis buvo pradėjęs gydytis dėl priklausomybės narkotikams. Teigia, kad vaistai (benzodiazepinai), kurių rasta jo šlapime, jam buvo paskirti kaip priemonė, palengvinanti abstinencijos būklę, todėl šiuos vaistus jis vartojo ne savo iniciatyva.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, patikrino byloje esančius duomenis ir sprendžia, kad šie nuteistojo Č. B. skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (110 – 132 b. l.) matyti, kad Č. B. 2012 ir 2015 metais yra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, todėl darytina išvada, kad Č. B. pastaruosius metus vartojo narkotines medžiagas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad Č. B. iki nusikalstamos veikos padarymo gydėsi dėl priklausomybės narkotikams ir kad jo šlapime rasti benzodiazepinai jam buvo paskirti kaip priemonė, palengvinanti abstinencijos būklę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti Č. B. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Apeliacinius skundu nuteistasis Č. B. taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-24 įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis Č. B. praeityje, prieš jo atžvilgiu priimant Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nuosprendį, buvo teistas 11 kartų, daugiausia už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – jam buvo taikyta amnestija, tačiau tai Č. B. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus Č. B. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant Č. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo Č. B. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam Č. B. paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Č. B. apeliacinį skundą atmesti.