- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- I-2188-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08164-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybės tarnybos departamentui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybės tarnybos departamentui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. Ž. su 2013 m. gruodžio 23 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško atsiskaitymo (b. l. 1–5). Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojos pareigas ėjo Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijoje, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje, skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 1–5).
Atsiliepimas
2. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą, be kita ko, nurodo, kad pareiškėjos prašoma priteisti darbo užmokesčio suma susidarė dėl įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo, t. y. dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymų pakeitimų, todėl teismui nusprendus tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, darbo užmokesčio nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, teismo sprendimo vykdymą atidedant 1 m. arba išdėstant mokėjimus proporcingomis dalimis ir išmokant priteistą sumą per 2 m., kad bylos nagrinėjimas atidėtinas, kol Seimas patvirtins asmenų, kuriems apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (b. l. 13–19).
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, o teismui priteisus pareiškėjai tam tikrą neišmokėtos darbo užmokesčio dalies sumą, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis 12 mėnesių (b. l. 20–22).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Ž. skundą skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 28-31). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimo priteisti delspinigius.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.