Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1172-806/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
1-1172-806/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03620-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1172-806/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03620-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorams Stanislav Barsul, Rasai Šimonei,kaltinamajam A. K.,kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,vertėjoms Olgai Macijauskienei, Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,86 promilės girtumas), 2014-11-02, apie 10.30 val., Vilniuje, prie Žirmūnų g. 56, būdamas prie Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybinio automobilio „VW Jetta”, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, žodine forma, sakydamas, kad netoli gyvena ir tuoj pinigus atneš iš namų, pasiūlė 1000 Lt (t.y. 289,62 eurų) dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams J. J. ir R. D., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 127 straipsnius, surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-11-02, apie 10.30 val., Vilniuje, prie Žirmūnų g. 56, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę „Mitsubishi“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltę nepripažino ir parodė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus ir kalbėjo rusiškai. Prieš tai kai atvažiavo pareigūnai, pažiūrėjo ir įvertino sumą kokia bus žala. Jis, A. K. kai kalbėjo su pareigūnais tą sumą įvertino. Apie tai pareigūnams užsiminė, kad žala 1000 Lt, nori atlyginti žalą. Pareigūnai ne taip jį, A. K. suprato, jis pinigų nesiūlė. Tuo metu nedirbo ir neturėjo pinigų. Pareigūnai turėjo įrašyti, čia tik jų žodžiai. Kai atvažiavo pareigūnai patikrino girtumą, jis, A. K. jų nesuprato. Kažką kalbėjo, jis, A. K. nesuprato. Kai parodė prietaisą tada suprato. Niekada gyvenime prieš tai jo nėra matęs. Jis, A. K. pūtė. Po to buvo kalba apie automobilius. Jis, A. K. sakė, kad nori atsiskaityti su automobilių šeimininkais, sakė apytiksliai sumą, kad atsiskaitys apie 1000 Lt. Pasak A. K., blaivumo iš karto nesitikrino, nesuprato. Kai antrą kartą paprašė ir parodė alkotesterį, gal ir vyko kalba apie pinigus. Gal vėl tie jo, A. K. kartojimai. Jis, A. K. sakė, kad pats atsiskaitys su nukentėjusiaisiais. Kitokių derybų nebuvo. Iki įvykio nebuvo pažįstamas su pareigūnais, gal jį, A. K. ne taip suprato pareigūnai. Jo, A. K. dokumentus tikrino pareigūnai, 480 Lt reikia sumokėti draudimo kompanijai. Kai apgadino automobilį, nebandė pasišalinti, nes tai jo kiemas, jį, A. K. visi pažįsta. Priėjo kaimynai ir pradėjo su jais kalbėti, tuo metu kažkas iškvietė policiją. A. K. teigimu, iš pradžių nesuprato, po to kai pamatė alkotesterį, tada pūtė. Jis, A. K. negalvojo pareigūnams pasiūlyti pinigus. Tuo metu nedirbo, mokėjo darbo birža 130 Lt, gyvena su tėvais. Jis, A. K. turėjo apžiūrėti automobilius, kuriuos apgadino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. D. parodė, kad buvo incidentas 54 namo kieme, gauta informacija, kad apgadinti automobiliai neblaivaus vairuotojo. Atvykus rado asmenį, kuris vairavo neblaivus. Rado savininkus apgadintų automobilių, susirinko duomenis, nustatė girtumą. Įvyko incidentas, A. K. bandė reikalo išvengti, bandė juos, policijos pareigūnus pamaitinti šašlykais. Po to pasiūlė 1000 Lt pinigais. Pasak R. D., A. K. kalbėjo ir lietuvių, ir rusų kalbomis, didžioji dalis lietuvių kalba, buvo paaiškintos visos aplinkybės. A. K. prieš tai dar bandė tartis su nukentėjusiaisiais, kad policijos nekviestų. Prašė jų, pareigūnų, kad nefiksuotų pažeidimo, sakė, kad juos pamaitins, duos pinigų ant šašlykų. Jie paaiškino, kad tokie dalykai negalimi, už tai numatyta atsakomybė. Tada asmuo bandė pasiūlyti pinigų, jis, A. K. paaiškino, kad atneš iš namų pinigus ir niekas to nematys, slaptai. Svarbu, kad su jais, policijos pareigūnais reikalas užsibaigtų ir neprarastų pažymėjimo. Bandė paaiškinti, kad šitas įvykis bus užfiksuotas. A. K. pasipiktino, kad jie nesileido į derybas, išvadino juos negražiai už visą šitą reikalą, sulaikė asmenį ir pristatė į komisariatą. R. D. teigimu, A. K. sakė, kad perduos pinigus taip, jog niekas nematys. Minėjo, kad atsineš pinigus iš namų. Sakė, kad šalia gyvena. Pasak R. D., jis supranta rusų kalbą, A. K. tada su jais, policijos pareigūnais kalbėjo lietuvių kalba. Ką A. K. kalbėjo, jie, policijos pareigūnai viską suprato. Iki įvykio asmens nepažinojo. R. D. teigimu, A. K. ne iš karto sutiko pūsti į alkoteserį. A. K. nenorėjo, sakė, kad geriau nepūs, o sumokės pinigų. A. K. lygiai tokią pat sumą įvardino, kad ar tai po 1000 Lt duos kiekvienam nukentėjusiajam ar bendrai jiems visiems. R. D. paaiškino, kad A. K. gerai kalbėjo lietuviškai. Dialogas buvo lietuvių kalba. A. K. pradėjo rusiškai kalbėti, kai vežė į komisariatą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. J. parodė, kad susitiko pirmą kartą eismo įvykyje, buvo apgadinta vairuotojo transporto priemonė ir stovintis automobilis. Po eismo įvykio vairuotojas siūlė atsiskaityti, kad nebūtų atsakomybės, tai traktavo kaip kyšį, buvo pranešta budėtojui ir patrauktas už kyšio davimą. Vairuotojas matė, kad automobilyje yra kameros, bendravimas vyko prie automobilio. A. K. jiems, policijos pareigūnams pasiūlė šašlyko. Po to pasiūlė, kad nueis į butą ir atneš pinigus, siūlė apie 1000 Lt. A. K. siūlė, kad neformintų eismo įvykio. A. K. prašė, kai nesutiko supyko. A. K. buvo įspėtas, kad negali siūlyti pareigūnams, pastarasis nereagavo. Siūlė 1000 Lt. Kai atvyko kieme jau buvo ekipažas. Vairuotojas bandė ieškoti automobilio savininko, kurio automobilį apgadino. Su piliečiu kalbėjo lietuviškai. Po to A. K. kalbėjo rusiškai. Kas A. K. buvo paaiškinta, pastarasis suprato. Blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu. Buvo pasiūlyta pasitikrinti, A. K. sutiko. Teisėjai pagarsinus liudytojo J. J. parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-02, dirbant su šaukiniu Dainava 1812, su vyriausiuoju patruliu R. D., iš OVS budėtojo apie 10.30 val. gavo iškvietimą Žirmūnų g. 56, Vilniuje, kad apsvaigęs vairuotojas, galimai neblaivus, padarė eismo įvykį ir iš eismo įvykio bando pasišalinti automobiliu „Mitsubishi Galant“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę minėtu adresu jie priėjo prie automobilio „Mitsubishi Galant“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris neigė šį automobilį vairavęs. Nuo minėto asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarasis svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Buvo pasiūlyta A. K. pasitikrinti blaivumą. Jam, J. J. iš bagažinės paėmus alkotesterį, vairuotojas pūsti atsisakė. Pakartotinai pasiūlius, vietoj pūtimo A. K. pasiūlė važiuoti šašlyko. Jam, J. J. atsisakius ir įspėjus dėl atsakomybės už kyšio davimą ir siūlymą. A. K. į tai nesureagavo ir pasiūlė 1000 Lt už tai, kad nereikėtų pūsti į alkotesterį. Apie kyšio siūlymą iš karto buvo pranešta OVS budėtojui ir pažeidėjas pristatytas į 1 PK. Ten pasitikrinus blaivumą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), į alkotesterį Drager Alcotest 6810, patikrinimo Nr. 17883, įpūtė 1,86 promilių (b. l. 9) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi, visų smulkmenų neprisimena. Pasak J. J., jis supranta rusiškai, kai A. K. nebendravo lietuviškai bendravo su pastaruoju rusiškai, bendravimas buvo gan rišlus. Ne taip kaip blaivus su blaiviu, bet bendravimas vyko aiškiai. A. K. pasiūlė pinigų, sakė: „Jūs nesikiškite su nukentėjusiąja puse, aš pats susitarsiu“. Nukentėję su A. K. atsisakė bendrauti. Iš pradžių A. K. iš vis bandė išvengti atsakomybės, bandė pasišalinti iš kiemo, bet buvo sustabdytas. J. J. teigimu, A. K. padarė eismo įvykį ir sustojo, ir bandė išeiti namo. A. K. apgadino transporto priemonę. Pagal taisykles A. K. privalėjo pranešti. A. K. buvo pristatytas į komisariatą. A. K. priėjo ir parodė su pirštu, kad yra kameros ir nenori bendrauti. A. K. siūlė šašlyką ir pasimušti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad bijo sumeluoti aplinkybes, maždaug atsimena, kad padarė kieme eismo įvykį. Kaimynai sulaikė vairuotoją. Atvažiavo, pradėjo bendrauti. A. K. aiškino, kad pats išsiaiškins su kaimynais. Kalbėjo lietuviškai. Jo, A. K. kolega iš vis rusiškai nekalba, pastarasis su A. K. bendravo. Teisėjai pagarsinus liudytojo A. K. parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad anksčiau dirbo Patrulių rinktinėje. 2014-11-02, jis kartu su kolega R. K. patruliavo su tarnybiniu automobiliu „Nissan“, pirmo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje. Apie 10.30 val., gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus, kad prie Žirmūnų g. 56, Vilniuje, gyventojai sulaikė vyrą, padariusį autoįvykį ir bandantį pasišalinti. Jie atvyko į nurodytą vietą, prie jų priėjo L. N., gim. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad tai jis iškvietė policiją. Pasakė, kad matė, kaip vyras su „Mitsibishi“ važiavo kieme ir atsitrenkė į du automobilius, vienas iš kurių buvo paties pranešėjo. Vairuotojas bandė pasišalinti, tačiau pranešėjas ir kažkokie kiti namo gyventojai jį sulaikė. Pats pažeidėjas taip pat buvo įvykio vietoje. Su kolega prie jo priėjo, paprašė jo dokumentų, jis pateikė. Pažeidėjas buvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes sklido nuo jo stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Aiškintis šį įvykį iškvietė Kelių policijos ekipažą. Laukė, kol pareigūnai atvažiuos patikrinti A. K. blaivumą ir apiforminti įvykusį eismo įvykį. A. K. kalbėjo, kad nieko čia nenutiko, sakė, kad jis atsiskaitys su nukentėjusiųjų automobilių savininkais. Prašė jį paleisti, teigdamas, kad viską sutvarkys pats. Privažiavo Kelių policijos ekipažas. Kolega nuėjo į tarnybinį automobilį rašyti tarnybinį pranešimą, jis atsistojo prie jų automobilio, o Kelių policijos pareigūnai nuvedė pažeidėją prie savo automobilio pūsti į alkotesterį. Kaip buvo siūlomas Kelių policijos pareigūnams kyšis, jis negirdėjo. Jiems, t.y. jam ir R. K., kyšis siūlomas nebuvo. Netrukus, kai jis dar stovėjo prie automobilio, o kolega rašė tarnybinį pranešimą, Kelių policijos pareigūnai privedė A. K. prie jų automobilio, jie pranešė, kad pažeidėjas atsisakė kategoriškai pūsti į alkotesterį ir pasiūlė jiems kyšį. Pareigūnai paprašė pagalbos, t.y. paprašė pristatyti A. K. į 1PK už siūlymą duoti kyšį, sakė, kad, kai pabaigs forminti eismo įvykį, patys atvažiuos į 1 PK ir rašys dėl to tarnybinį pranešimą. Kiek pamena, Kelių policijos pareigūnai minėjo, kad buvo siūlytas 1000 Lt vertės kyšis, kad policininkai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam. A. K. buvo pristatytas į 1PK. Spec. priemonės panaudotos nebuvo. Pakeliui A. K. nieko nesakė (b.l. 17-18) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, kad gavo iškvietimą, kad vairuotojas apgadino kelis automobilius. Atvyko į kiemą, pilietis vaikščiojo kieme. Aplinkiniai žmonės, A. K. sustabdė nuo vairavimo. Pabendravo su asmeniu. Įtarimai pasitvirtino, A. K. atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai. Iškvietė ekipažą į įvykio vietą. Nusistatė savininkus ir susirašė liudytojus. Kai atvažiavo kelių policijos ekipažas, A. K. perdavė. Pasak R. K., bendravo lietuviškai, A. K. jį suprato ir jis pastarąjį supranta. Susišnekėjo su piliečiu. Jo, R. K. rusų kalba labai silpna. Nieko nežino apie kyšio siūlymą. Teisėjai pagarsinus liudytojo R. K. parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Patrulių rinktinėje. 2014-11-02 jis patruliavo su tarnybiniu automobiliu (modelio neatsimena) kartu su vyr. patruliu A. K. (pastarasis šiuo metu dirba Mobiliojoje kuopoje). Vairavo tą diena A. K.. Apie 10.30 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad prie Žirmūnų g. 56, Vilniuje, gyventojai sulaikė vyrą, padariusį ką tik eismo įvykį. Kartu su kolega atvyko į nurodytą vietą, kur į juos kreipėsi L. N., kuris paaiškino, kad matė, kaip vyras važiuodamas savo automobiliu „Mitsubishi“ užkliudė du automobilius „Mitsibishi“ ir „Seat“, vienas iš kurių buvo paties L. Taip pat įvykio vietoje buvo dvi moterys. Tuo metu kaltininkas pats priėjo prie jų. Jis, R. K. ir kolega paprašė pastarojo dokumentų, jis pateikė. Tai buvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo A. K. sklido alkoholio kvapas, todėl jie įtarė, kad vairuotojas neblaivus. Aiškintis šį įvykį iškvietė Kelių policijos ekipažą. Kai pareigūnai atvažiavo, jis, R. K. ėjo į automobilį rašyti tarnybinį pranešimą. Kur buvo A. K. nežino. Kaip buvo siūlomas Kelių policijos pareigūnams kyšis jis, R. K. negirdėjo. Jiems, t. y. jam, R. K. ir A. K. kyšis siūlomas nebuvo. Kol jis, R. K. dar buvo automobilyje, prie jo priėjo A. K. ir neblaivus vairuotojas. A. K. jam pradėjo atidarinėti jų automobilio duris. Jis, R. K. išlipo padėti ir tik tuomet sužinojo, kad šis vairuotojas siūlė Kelių policijos pareigūnams kyšį, kad tie nerašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam. A. K. buvo pristatytas į 1 PK. Specialios priemonės panaudotos nebuvo. Pakeliui A. K. nieko nekalbėjo (b.l. 20-21) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. K. minėjo, kad asmuo siūlė kyšį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. parodė, kad 2014-11-02 ryte vartojo alkoholį (gėrė alų) namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 10.30 val. nutarė perstatyti savo automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie Žirmūnų g. 56 namo Vilniuje. Automobilį norėjo perstatyti prie savo namo. Reikėjo važiuoti gal 200 m, tik po kiemą. Nors ir buvo išgėręs alaus, jautėsi gerai. Pagalvojo, kad nieko tokio, kad išgėręs perstatys automobilį. Išėjo į kiemą, pradėjo važiuoti su mašina ir atsitrenkė į du automobilius kieme. Kažkas iškvietė policiją. Atvažiavo du pareigūnai. Kartu apžiūrėjo visus dėl jo kaltės sugadintus automobilius. Pareigūnai pasakė, kad reikia tikrintis blaivumą. Jis suvokė, kad jei pradės tikrintis blaivumą, jam bus surašytas protokolas, bus išrašyta bauda ir atimtas vairuotojo pažymėjimas. Labai to nenorėjo, todėl pradėjo policininkams sakyti, kad viską pats sutvarkys su kaimynais, t.y. turėjo omenyje, kad atlygins automobilių savininkams padarytą žalą. Pareigūnams jokių pinigų nesiūlė. Buvo kalba apie pinigus, bet jis sakė, kad tuos pinigus sumokės automobilių savininkams. Jis neatsimena, kad sakė būtent 1000 Lt. Pareigūnai vis vien sakė, kad reikia tikrintis blaivumą, sakė, kad jo automobilį uždarys į kažkokią aikštelę, o jį veš į policijos komisariatą. Pareigūnai jį įsodino į savo tarnybinį automobilį ir pristatė į policijos komisariatą. Jis neatsimena, kad priešintųsi policijos pareigūnams. (b.l. 36-37, 58)

Įtariamasis A. K. savo parodymus patvirtino akistatų su liudytojais J. J. ir R D. metu. (b.l. 48-49, 52-53)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. D. parodė, kad dirba vyriausiuoju patruliu Kelių policijos valdyboje. 2014-11-02, dirbo kartu su kolega J. J.. Apie 10.30 val. jie iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad prie Žirmūnų g. 56, kieme, Vilniuje, yra padarytas eismo įvykis. Kaltininkas bando pasišalinti iš įvykio vietos su automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas galimai neblaivus. Kartu su kolega atvyko nurodytu adresu. Įvykio vietoje juos pasitiko du Patrulių rinktinės pareigūnai, jų duomenų neatsimena. Pareigūnai pranešė, kad „Mitsubishi Galant“ vairuotojas – A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį – apgadino du automobilius: „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su kolega pamatė vairuotoją. Jei tiksliai pamena, jis vaikštinėjo namo kieme. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus: judesiai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo. Taip pat namo kieme buvo apgadinto automobilio „Mitsubishi“ savininkas L. N., jo žmona ir dukra. Ar buvo dar žmonių, neatsimena. Patrulių rinktinės pareigūnai nuėjo prie savo tarnybinio automobilio rašyti tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio. O jis su J. J. pasiūlė A. K. prieiti prie jų automobilio, pasitikrinti blaivumą. J. J. iš automobilio bagažinės išsitraukė alkotesterį, tačiau A. K. atsisakė pūsti. Jie pakartotinai pareikalavo, kad jis pūstų. Tačiau A. K. vėl atsisakė, sakė, kad visą įvykį sutvarkys pats, be policijos pagalbos. Jam buvo paaiškinta, kad jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už eismo įvykį ir vairavimą neblaiviam. Vairuotojas prašė nerašyti protokolo, prašė susitarti, t.y. paimti pinigų šašlykams. Kiek būtent pinigų jis siūlo, A. K. nesakė. A. K. keletą kartų buvo paaiškinta, kad jo pasiūlymas vertinamas kaip siūlymas paimti kyšį, o už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir jei pastarasis toliau taip elgsis, jis bus pristatytas į policijos komisariatą. A. K. nereagavo į perspėjimus, o jau konkrečiai pasiūlė 1000 Lt už protokolo nesurašymą. Būtent už protokolo nesurašymą jis siūlė 1000 Lt, tuomet iš viso nebuvo kalbos apie automobilių apgadinimų šalinimą. Jis taip ir sakė, kad nenori prarasti vairuotojo pažymėjimo ir už tai mums duoda pinigus. O su kaimynais jis atskirai vėliau susitvarkys. Sakė, kad netoli gyvena ir tuoj pinigus atneš iš namų. Jis ir kolega dar kelis kartus perspėjo A. K. apie atsakomybę už kyšio davimą, sakė, kad jam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis nereagavo, sakė, kad supranta, kad siūlo mums pinigus už tai, kad neprarasti vairuotojo pažymėjimo. Tačiau sakė, kad pinigų perdavimas įvyks greitai ir niekas iš pašalinių to nepamatys ir nesupras. Jie pasakė dar kartą, kad jis bus sulaikytas. Tuomet A. K. supyko. Atsisakė su jais važiuoti, sakė, kad jiems bus blogai, siūlė pasimušti vienas ant vieno ir taip išbandyti jėgas, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis ir kolega palydėjo A. K. į Patrulių rinktinės automobilį. Pakeliui jis keikėsi, spardėsi, mosikavo rankomis, norėjo išvengti sulaikymo. Pareigūnai jį nuvežė į 1PK. Jis ir kolega baigė forminti eismo įvykį ir taip pat atvažiavo į pirmą policijos komisariatą užregistruoti tarnybinį pranešimą dėl siūlymo duoti kyšį. Patrulių rinktinės pareigūnai galėjo negirdėti kaip jam su J. J. buvo siūlomas kyšis. Ar girdėjo kažkas iš pašalinių tikrai nežino. (b.l. 13-15)

Šalies argumentai

R. D. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2014-11-02 tarnybiniame pranešime. (b.l. 4)

R. D. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju A. K. metu. (b.l. 52-53)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas J. J. parodė, kad 2014-11-02 kyšio siūlymo faktas prie jų, t. y. jo ir kolegos R. D. tarnybinio automobilio prie Žirmūnų g. 56, Vilniuje, nebuvo filmuojamas, nes vyko lauke, o kameros yra įrengtos tik tarnybiniame automobilyje. ( b. l. 10-11)

Patikros alkotesteriu duomenimis 2014-11-02 11.19 val. A. K. nustatytas 1,86 promilių girtumo laipsnis. ( b. l. 59)

Teismo ištirtų, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Šiuo atveju A. K. neigia siūlęs kyšį pareigūnams, paaiškino, kad pareigūnai jį ne taip suprato, prieš tai kai atvažiavo pareigūnai, pažiūrėjo automobilį ir įvertino kokia bus žalos suma. Apie tai užsiminė pareigūnams, kad žala 1000 Lt ir nori atlyginti padarytą žalą automobilių šeimininkams. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. parodė, kad jis suvokė, kad jei pradės tikrintis blaivumą, jam bus surašytas protokolas, bus išrašyta bauda ir atimtas vairuotojo pažymėjimas. Labai to nenorėjo, todėl pradėjo policininkams sakyti, kad viską pats sutvarkys su kaimynais, t.y. turėjo omenyje, kad atlygins automobilių savininkams padarytą žalą. Pareigūnams jokių pinigų nesiūlė. Buvo kalba apie pinigus, bet jis, A. K. sakė, kad tuos pinigus sumokės automobilių savininkams. Jis, A. K. neatsimena, kad sakė būtent 1000 Lt. Kaltinamojo A. K. parodymai vertintini kaip jo gynybine versija, siekiant jam išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai. Liudytojas R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad A. K. siūlė 1000 Lt dydžio kyšį policijos pareigūnams. Apklaustas teisme liudytojas R. D. parodė, kad įvyko eismo įvykis 54 namo kieme, buvo apgadinti automobiliai neblaivaus vairuotojo, A. K. bandė reikalo išvengti, bandė juos, policijos pareigūnus pamaitinti šašlykais, po to pasiūlė 1000 Lt pinigais. A. K. dar bandė tartis su nukentėjusiaisiais kad policijos nekviesti. Prašė jų, policijos pareigūnų nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, sakė duos pinigų šašlykams. Tada bandė pasiūlyti pinigų, sakė, kad atneš iš namų, perduos pinigus ir niekas to nematys, slaptai. R. D. teigimu, A. K. ne iš karto sutiko pūsti į alkotesterį, A. K. nenorėjo, sakė, kad geriau nepūs, o sumokės pinigų. A. K. įvardino, kad lygiai tokią pat sumą 1000 Lt duos nukentėjusiesiems kiekvienam ar bendrai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad jis su J. J. pasiūlė A. K. prieiti prie jų automobilio, pasitikrinti blaivumą. J. J. iš automobilio bagažinės išsitraukė alkotesterį, tačiau A. K. atsisakė pūsti. Jie pakartotinai pareikalavo, kad A. K. pūstų. Tačiau A. K. vėl atsisakė, sakė, kad visą įvykį sutvarkys pats, be policijos pagalbos. A. K. buvo paaiškinta, kad pastarajam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už eismo įvykį ir vairavimą neblaiviam. Vairuotojas prašė nerašyti protokolo, prašė susitarti, t.y. paimti pinigų šašlykams. Kiek būtent pinigų jis siūlo, A. K. nesakė. A. K. keletą kartų buvo paaiškinta, kad pastarojo pasiūlymas vertinamas kaip siūlymas paimti kyšį, o už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir jei jis toliau taip elgsis, jis bus pristatytas į policijos komisariatą. A. K. nereagavo į perspėjimus, o jau konkrečiai pasiūlė 1000 Lt už protokolo nesurašymą. Būtent už protokolo nesurašymą A. K. siūlė 1000 Lt, tuomet iš viso nebuvo kalbos apie automobilių apgadinimų šalinimą. A. K. taip ir sakė, kad nenori prarasti vairuotojo pažymėjimo ir už tai jiems duoda pinigus. O su kaimynais A. K. atskirai vėliau susitvarkys. Sakė, kad netoli gyvena ir tuoj pinigus atneš iš namų. Jis, R. D. ir kolega dar kelis kartus perspėjo A. K. apie atsakomybę už kyšio davimą, sakė, kad pastarajam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. K. nereagavo, sakė, kad supranta, kad siūlo jiems pinigus už tai, kad neprarasti vairuotojo pažymėjimo. Tačiau sakė, kad pinigų perdavimas įvyks greitai ir niekas iš pašalinių to nepamatys ir nesupras. Patrulių rinktinės pareigūnai galėjo negirdėti kaip jam, R. D. su J. J. buvo siūlomas kyšis. Ar girdėjo kažkas iš pašalinių tikrai nežino. Liudytojo R. D. parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojas J. J.. Apklaustas teisme liudytojas J. J. parodė, kad po eismo įvykio vairuotojas siūlė atsiskaityti, kad nebūtų atsakomybės, tai traktavo kaip kyšį, buvo pranešta budėtojui ir patrauktas už kyšio davimą. A. K. jiems, policijos pareigūnams pasiūlė šašlyko. Po to pasiūlė, kad nueis į butą ir atneš pinigus, siūlė apie 1000 Lt. A. K. siūlė, kad neformintų eismo įvykio. A. K. buvo įspėtas, kad negali siūlyti pareigūnams, pastarasis nereagavo. Siūlė 1000 Lt. Teisme liudytojas J. J. parodymus patvirtino kaip teisingus ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad A. K. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, vairuotojas pūsti atsisakė. Pakartotinai pasiūlius, vietoj pūtimo A. K. pasiūlė važiuoti šašlyko. Jam, J. J. atsisakius ir įspėjus dėl atsakomybės už kyšio davimą ir siūlymą. A. K. į tai nesureagavo ir pasiūlė 1000 Lt už tai, kad nereikėtų pūsti į alkotesterį. Apie kyšio siūlymą iš karto buvo pranešta OVS budėtojui ir pažeidėjas pristatytas į 1 PK. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad A. K. suprato, jog R. D. ir J. J. yra policijos pareigūnai, kadangi pastarieji įvykio metu buvo uniformuoti ir vykdė pareigas. Byloje nėra nustatyta, jog tarp liudytojų R. D., J. J. ir kaltinamojo A. K. iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo, todėl teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių nėra duomenų, jog liudytojai galėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį A. K.. Liudytojų R. D. ir J. J. parodymus ir kyšio siūlymo pareigūnams faktą netiesiogiai patvirtina liudytojų A. K. ir R. K. parodymai. Teisme liudytojas A. K. parodymus patvirtino kaip teisingus ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad kaip buvo siūlomas Kelių policijos pareigūnams kyšis, jis negirdėjo. Jiems, t.y. jam, A. K. ir R. K., kyšis siūlomas nebuvo. Netrukus, kai jis, A. K. dar stovėjo prie automobilio, o kolega rašė tarnybinį pranešimą, Kelių policijos pareigūnai privedė A. K. prie jų automobilio, jie pranešė, kad pažeidėjas atsisakė kategoriškai pūsti į alkotesterį ir pasiūlė jiems kyšį. Pareigūnai paprašė pagalbos, t.y. paprašė pristatyti A. K. į 1 PK už siūlymą duoti kyšį, sakė, kad, kai pabaigs forminti eismo įvykį, patys atvažiuos į 1 PK ir rašys dėl to tarnybinį pranešimą. Kiek pamena, Kelių policijos pareigūnai minėjo, kad buvo siūlytas 1000 Lt vertės kyšis, kad policininkai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam. Apklaustas teisme liudytojas R. K. parodė, kad nieko nežino apie kyšio siūlymą. A. K. minėjo, kad A. K. siūlė kyšį. Teisme liudytojas R. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo duoti parodymai yra teisingi, jog kaip buvo siūlomas Kelių policijos pareigūnams kyšis jis negirdėjo. Jiems, t. y. jam, R. K. ir A. K. kyšis siūlomas nebuvo. Kol jis, R. K. dar buvo automobilyje, prie jo priėjo A. K. ir neblaivus vairuotojas. A. K. jam pradėjo atidarinėti jų automobilio duris. Jis, R. K. išlipo padėti ir tik tuomet sužinojo, kad šis vairuotojas siūlė Kelių policijos pareigūnams kyšį, kad tie nerašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam. A. K. versija, kad jis kalbėjo rusiškai, pareigūnai jo nesuprato, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, byloje liudytojai R. D., J. J. patvirtino, kad jie supranta rusų kalbą, su A. K. kalbėjo tiek lietuviškai, tiek rusų kalba, aiškiai susišnekėjo. todėl šios aplinkybės A. K. baudžiamosios atsakomybės nešalina. Liudytojas R. D. tvirtino, kad A. K. su jais, policijos pareigūnais kalbėjo lietuvių kalba, ką A. K. kalbėjo jie viską suprato, A. K. gerai kalbėjo lietuviškai, A. K. pradėjo kalbėti rušiškai, kai vežė į komisariatą. Tą aplinkybę, kad A. K. kalbėjo lietuviškai patvirtina ir liudytojai J. J., A. K., R. K.. Liudytojas J. J. teigė, kad su A. K. kalbėjo lietuviškai, po to A. K. kalbėjo rusiškai, kas A. K. buvo paaiškinta, pastarasis suprato. Pasak J. J., jis supranta rusiškai, kai A. K. nebendravo lietuviškai bendravo su pastaruoju rusiškai, bendravimas buvo gan rišlus. Ne taip kaip blaivus su blaiviu, bet bendravimas vyko aiškiai. Liudytojas A. K. parodė, kad A. K. kalbėjo lietuviškai, jo kolega iš vis rusiškai nekalba, pastarasis bendravo su A. K.. R. K. parodė, kad su A. K. bendravo lietuviškai, A. K. jį suprato ir jis pastarąjį suprato, susišnekėjo su piliečiu. Jo, R. K. rusų kalba labai silpna. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. atliekant tyrimo veiksmus parodymus davė lietuvių kalba, paaiškino, kad lietuvių kalbos žinių ikiteisminio tyrimo metu jam pakako. Iš byloje ištirtų įrodymų neginčytinai nustatyta, kad A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,86 promilės girtumas), 2014-11-02, apie 10.30 val., Vilniuje, prie Žirmūnų g. 56, būdamas prie Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybinio automobilio „VW Jetta”, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, žodine forma, sakydamas, kad netoli gyvena ir tuoj pinigus atneš iš namų, pasiūlė 1000 Lt (t.y. 289,62 eurų) dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams J. J. ir R. D., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 127 straipsnius, surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-11-02, apie 10.30 val., Vilniuje, prie Žirmūnų g. 56, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę „Mitsubishi“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Pasiūlyto kyšio vertė yra didesnė nei 1 MGL, tačiau mažesnė nei 250 MGL. Asmuo veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika baigta. A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant A. K. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu nebaustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Lietuvos darbo biržoje, nevedęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. K. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2014-11-02 11.16 val. iki 2014-11-03 13.00 val. (2 dienas). Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.

A. K. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam A. K. buvo reikalingas vertėjas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir skirti 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą.

A. K. įskaityti į bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-11-02 11.16 val. iki 2014-11-03 13.00 val. (2 dienas), jas prilyginant 4 MGL dydžių baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 11 MGL (414,26 eurų).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Išaiškinti, kad likusi baudos dalis turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė