Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė šeimos nariui – motinai T. M., tėvui – J. M.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Lazdynų poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo M. (M.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. spalio 26 d., Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gegužės 23 d., 2019 m. sausio 4 d. nutartimis ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pratęsta, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 5 d. nutartimi pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pastarosios priemonės taikymas pratęstas dar 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 17 d. gautas VšĮ Lazdynų poliklinikos teikimas, kuriame pateikta išvada apie M. M. psichikos būklę dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo. Teikime nurodoma, kad pacientas ambulatoriškai stebimas nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. (gavus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, teisminio proceso Nr. 1-18-1-01774-2014-7), Psichikos sveikatos centro (PSC) komandos: gydytojo psichiatro, slaugytojos ir socialinio darbuotojo. Komisijos išvada: pacientas ambulatoriniam gydymui ir stebėjimui atvykdavo netvarkingai ne nurodytu laiku, kartais reikia skambinti, ieškoti ir kviesti į PSC susileisti paskirtų prolonguoto veikimo vaistų. Labai priešinasi mamos kontrolei namuose, nepatenkintas, kai mama palydi iki poliklinikos, todėl nėra tikri, kad namuose vaistai vartojami teisingai. Pacientas netvarkingas, nuolat klausinėja, kada baigsis priverstinis gydymas, įsitikinęs, kad tada nebereikės gydytis ir vartoti vaistų. Reikalauja leisti vairuoti. Paaiškinimų, kad vairuoti negali, nesupranta. Paaiškinus ilgo gydymosi svarbą, supyksta, užduoda vėl tuos pačius, dažnai pagal prasmę nesusijusius klausimus. Gausu kliedesių, įsitikinęs, kad „turi seksualinius santykius per atstumą“, nerimauja, baiminasi dėl pasekmių. Skundžiasi, kad yra „blogai su smegenimis“, kad jam atrodo, jog sulaužyta sveikata, blogai jaučiasi“. Nejaučia jokių ribų. Skambina į PSC registratūrą po kelis kartus per dieną, užduoda tuos pačius klausimus. Mąstymas stokoja nuoseklumo, neproduktyvus, klampus, gausu kliedesių. Afektas disforinis (nepatenkintas, irzlus, piktas). Impulsų kontrolė menka, kritikos elgesiui ir savo ligai nėra. Progresuoja asmenybės defektas. Rekomenduojama tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį medikamentinį gydymą psichiatro kontrolėje.

Teismo posėdžio metu M. M. paaiškino, kad šiuo metu gerai jaučiasi. Žino, koks klausimas nagrinėjamas. Vaikšto į psichikos sveikatos centrą, labai norėtų, kad būtų nutrauktas priverstinis gydymas. Vartos vaistus, vis tiek lankysis sveikatos centre, gydytis jam reikės visą gyvenimą. Nutraukus priverstinį gydymą, gal jam bus leista turėti vairuotojo pažymėjimą, kurio baigėsi galiojimas, reikia kažkaip jį pasikeisti. Jis nedarbingas, tik 25 proc. darbingas, gauna pašalpą.

Teismo posėdžio metu VšĮ Lazdynų poliklinikos atstovė nurodė, kad pacientą stebi ir gydo ambulatoriškai, būsena yra patenkinama, psichozių ūmių nėra pastebėję, kliedesiai tęsiasi, mąstymo sutrikimų yra. Kontaktas neproduktyvus, kadangi pacientas nekritiškas savo ligai. Dažnai skambinėja, atsako jie į skambučius, nuramina jį, jis atvyksta susileisti vaistus reguliariai, tablečių, kurios yra išrašomos, vartojimą kontroliuoja tėvai. Su mama kontaktas yra geras, jeigu kas, skambinama mamai. Pageidauja tęsti priverstinį gydymą, visą laiką reikalinga kontrolė, socialinį kontaktą minimalų turi. Šiuo metu jis yra ramesnis, lengviau susišnekėti, paklusnesnis, bet kliedesiai išlieka aktyvūs, dėl to ir siūloma tęsti, priverstinis gydymas yra būtinas. Jeigu teismas netęstų priverstinio gydymo, gydymas liktų toks pats, bet jeigu pacientas neatvyktų, jie jo neieškotų, tada tikrai yra galimybė, kad jo gydymas ir būklė pasikeistų į blogąją pusę. Pats savarankiškai jis nesigydys, šiuo metu jis ateina, nes yra priverstas, visą laiką klausia, kada jis galės vairuoti ir pan.

Teismo posėdžio metu M. M. šeimos narys (motina) teigė, kad visiškai sutinka su gydytoja, ji teisingai sako, jei gydytojai nekontroliuotų, būtų didelis klausimas, ar jis eitų gydytis pats. Jis iki galo nesupranta, kas tai per liga, jis laiko save sveiku. Jie bendrauja su juo namuose. Jos nuomone, jam būtinas gydymas, jis dabar geresnis.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslinga tenkinti VŠĮ Lazdynų poliklinikos teikimą, jo paties ir kitų saugumui reikia gydyti, tęsti priverstinį gydymą.

Gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ginamojo poziciją, jis suvokia, kad jam reikės gydytis visą laiką, jis neprieštarauja, sutinka geranoriškai, todėl pratęsti priverstinį gydymą nebūtina. Vis tiek vaistai bus vartojami, būtinybės nėra, prašo teikimo netenkinti.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (405 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeičia pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė (BPK 405 str. 3 d. 2 p.); arba panaikina taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 str. 3 d. 3 p.). Taigi tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Iš M. M. gydančios sveikatos priežiūros įstaigos išvados ir atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, kad jo ambulatorinio stebėjimo eigoje šiuo metu fiksuojama patenkinama arba stabili paciento psichinė būsena. Teikime nurodoma, jog asmuo atvyksta netvarkingai, nesilaiko nustatytos tvarkos, gausu kliedesių, mąstymas stokoja nuoseklumo, neproduktyvus, klampus, padrikas, nejaučia jokių ribų. Afektas disforinis (nepatenkintas, irzlus, piktas). Impulsų kontrolė menka, kritikos savo elgesiui ir ligai nėra. Progresuoja asmenybės defektas. Posėdžio metu atstovė taip pat nurodė, jog psichozių ūmių nėra pastebėję, tačiau kliedesiai tęsiasi, yra mąstymo sutrikimų, kontaktas neproduktyvus, kadangi pacientas nekritiškas savo ligai, dažnai skambinėja į sveikatos centrą, socialinį kontaktą turi minimalų, todėl visą laiką reikalinga kontrolė. Nors šiuo metu jis yra ramesnis, lengviau susišnekėti, paklusnesnis, bet kliedesiai išlieka aktyvūs, dėl to priverstinis gydymas yra būtinas. Netęsiant priverstinio gydymo, yra tikimybė, kad jo gydymas ir būklė pablogėtų, pats savarankiškai nesigydytų. M. M. šeimos narys (motina) taip pat teigė, kad gydymas būtinas, dėl to jo būklė gerėja.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nors M. M. psichinė sveikata ir patenkinama, tačiau jo pavojingumas nesumažėjo, negydomas ir neprižiūrimas, savanoriškai vargu, ar tęstų gydymą, dėl to jis gali padaryti žalą, taigi akivaizdu, jog jo būklė reikalauja nuolatinio medikamentinio gydymo. Priverstinės medicinos priemonės taikymo metu jo nuolatinis gydymas yra užtikrinamas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas mano, kad dar tikslinga tęsti M. M. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, todėl ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jam tęstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Lazdynų poliklinikos teikimą tenkinti.

Pratęsti M. M. (M. M.) paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą ir gydymą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.