Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. sausio 10 d. surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 3.21 val., A. Panerių – N. Vilnios kelio 23-ajame kilometre vairuodamas neblaivus (nustatytos 1,72 promilės) automobilį Audi, neatsižvelgė į kelio būklę bei meteorologines sąlygas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu VW Golf, taip apgadindamas abi transporto priemones bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68, 144 ir 171 punktų reikalavimus.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. kovo 15 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką konstatavęs, jog pastarojo kaltė įrodyta alkotesterio rodmenimis, tarnybiniais pranešimais, liudytojų V. D., R. L., J. Š., A. K., J. V. parodymais. Teismas nurodė, jog liudytojai V. D. ir R. L. (policijos pareigūnai, tyrę eismo įvykį) parodė, kad V. S. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, teismui nėra pagrindo abejoti alkoholio matuoklio rodmenų bei liudytojų parodymų teisingumu, taip pat nekilo abejonių, kad būtent V. S. vairuojamas automobilis, pažeidžiant KET reikalavimus, buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su kitu automobiliu. Teismas pažymėjo, jog nesiremia D. S., M. K. ir V. S. paaiškinimais, nes jie yra V. S. draugai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas, dėl kurio kyla sunkių pasekmių, yra grėsmė kitiems eismo dalyviams) ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (nedirba, anksčiau nebaustas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimu, V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes:

1) teismas nemotyvuotai atmetė jo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. kovo 15 d. prašymus skirti A. K. surašyto paaiškinimo bei policijos pareigūno V. D. surašyto tarnybinio pranešimo rašysenos ekspertizes. Atkreipia dėmesį į tai, jog A. K. paaiškinime nenurodyta jo darbovietė, paaiškinimo surašymo data, o paskutinis sakinys, be kurio neįmanoma būtų nustatyti, kuris iš važiavusių automobiliu VW Golf, šį automobilį vairavo, parašytas kitokiu intensyvumu, kitoks raidžių posvyrio kampas, todėl galimai suklastotas. Be to, J. Š. paaiškinime rašė, jog priėjęs prie automobilio Audi vairuotojo paėmė mašinos raktus, kad šis nepabėgtų, tačiau A. K. savo paaiškinime rašo, kad jis išėmė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius. Mano, jog pareigūno V. D. surašytame tarnybiniame pranešime paskutinis sakinys galėjo būti parašytas kitą dieną, nes skiriasi rašymo priemonės, rašymo pobūdis, taip suklastojant vieną iš įrodymų;

2) teismas savo nutarimą grindė prielaidomis, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta jo girtumui nustatyti panaudota priemonė Alcotest 7410, tačiau išspausdinti blaivumo testo rezultatai rodo, jog tai buvo padaryta praėjus 15 dienų po pažeidimo, t. y. 2008 m. sausio 25 d., 6.21 val., nors tuo metu tikrintis jam girtumą nebuvo net teorinių galimybių. Mano, jog šiuo atveju buvo pažeistas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 5 punktas, įpareigojantis policijos pareigūną į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristatyti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu vairuotojo tikrinimo. Teismui nekilo klausimas, kodėl nustatant jo būseną buvo panaudotos net kelios techninės priemonės – alkotesteriai, o rezultatas tik vienas, kiti dokumentai į bylą neišreikalauti;

3) teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareigūnai rinko ir fiksavo įrodymus šališkai. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su savo eismo juosta važiavusiu automobiliu, tačiau iš autoavarijos vietos schemos akivaizdžiai matyti, kad susidūrimo metu atskilusios nuo automobilių stiklo ir plastmasės šukės užfiksuotos toje eismo juostoje, kuria važiavo būtent jis, kaip ir priklauso pagal KET reikalavimus. Pažymi, jog pareigūnai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 85.7, 85.13, 88.1, 88.2 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu V. S. taip pat prašo skirti rašysenos ekspertizę: 1) autoįvykyje dalyvavusio A. K. surašyto paaiškinimo siekiant nustatyti, ar šis paaiškinimas nėra suklastotas, ekspertui užduodant šiuos klausimus: ar paaiškinime padarytas rankraštinis įrašas, prasidedantis žodžiais „automobilį vairavo“ ir pasibaigiantis žodžiais „vairuotojas nenukentėjo“, yra parašytas tuo pačiu metu kaip ir visas kitas paaiškinime esantis rankraštinis tekstas, ar minėtas įrašas padarytas ta pačia rašymo priemone kaip ir visas kitas paaiškinime esantis rankraštinis tekstas, ar tiriamasis tekstas parašytas esant rašančiajam neįprastos būsenos – esant neblaiviam; 2) policijos patrulio V. D. 2008 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo siekiant nustatyti, ar jo turinys nebuvo pakeistas, ekspertui užduodant šiuos klausimus: ar tarnybinio pranešimo paskutiniame sakinyje padarytas įrašas, prasidedantis žodžiais „Abu laikus“ ir pasibaigiantis žodžiais „05 val. 21 min.“ yra parašytas tuo pačiu metu kaip ir visas kitas pranešime esantis tekstas, ar parašytas ta pačia rašymo priemone kaip ir visas kitas tekstas.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo motyvus bei nurodo, kad V. S. pripažino vairavęs automobilį, tačiau neprisiėmė kaltės dėl kilusio eismo įvykio teigdamas, jog į jo eismo juostą įvažiavo automobilis VW Golf, dėl ko jie ir susidūrė. Pažymi, jog eismo įvykio kaltininkas nustatytas pagal automobilių, šukių išsidėstymą kelyje, kas užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, todėl nėra pagrindo abejoti eismo įvykio kilimo įvertinimo tikrumu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. S. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota ir nuobauda parinkta (įvertinus jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes) tinkamai.

V. S. pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog transporto priemonę 2008 m. sausio 10 d. vairavo blaivus ir eismo įvykio nesukėlė, o kitokių išvadų pirmosios instancijos teismas priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų (V. D., R. L., J. Š., A. K., D. S., M. K., V. S., J. V.), kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad avarijos kilimo priežastis teisingai nustatyta remiantis nukentėjusiojo J. Š., kartu su juo važiavusio keleivio A. K. bei pareigūnų V. D. ir R. L. atskleista nuoseklia įvykių seka, kurią, skirtingai nei teigia apeliantas, patvirtina byloje esanti ir paties apelianto pasirašyta autoavarijos vietos schema, automobilių apgadinimų pobūdis bei jų lokalizacija (b. l. 6).

Pažymėtina, jog konkrečių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar kitaip iškreipti tikrąsias eismo įvykio kilimo bei tyrimo aplinkybes, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jie, įvertinus su kita byloje esančia medžiaga, pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliantas pažymi, jog nukentėjusysis paaiškinime rašė, jog jis paėmė jo vairuotos mašinos raktus, tačiau A. K. savo paaiškinime rašo, kad būtent jis tai padarė. Atsižvelgiant į tai V. S. mano, kad kažkuris iš jų rašo tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiuo aspektu pasakytina, jog tokiems netikslumams pašalinti minėti asmenys ir buvo teisme apklausti, kur abu patvirtino, kad būtent A. K., priėjęs prie automobilio Audi vairuotojo, paėmė mašinos užvedimo raktelius, kad šis nepabėgtų (b. l. 37, 38). Kita vertus, tokia aplinkybė (raktų paėmimas) nėra esminė, o dėl būtinų pažeidimui pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį konstatuoti elementų tiek šių asmenų paaiškinimai Institucijai, tiek parodymai teisme nesiskyrė.

Liudytojų D. S., M. K. ir V. S. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, teisėjų kolegija nutarime išdėstytus jų atmetimo motyvus palaiko ir jų nebekartoja. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų tvirtinimais, jog šių asmenų neapklausė, nes pažeidimo fiksavimo metu buvo akivaizdžiai neblaivūs, be to, analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis su A. K. (b. l. 37, 39). Tokią aplinkybę taip pat patvirtina ir A. K. elgesys po eismo įvykio (apelianto vairuoto automobilio raktelių paėmimas) bei apelianto rašytas paaiškinimas, kuriame kartu su juo važiavusių asmenų kaip įvykio liudytojų nenurodė, prašymo juos apklausti nesuformulavo.

Apeliantas taip pat neigia, jog jis vairavo neblaivus, tačiau tokią aplinkybę vienareikšmiškai paneigia į bylą surinkta medžiaga. Pirmiausia pasakytina, jog V. S. savo 2008 m. sausio 10 d. paaiškinime Institucijai nurodė, jog vairavo transporto priemonę prieš tai išgėręs „bokalą šampano“ (b. l. 8), su jam nustatytu girtumu sutiko ir administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė (b. l. 2). Teisme išsakytas teiginys, jog įrašė žodį „sutinku“ taip išreikšdamas tik norą tikrintis specialia technine priemone, neįtikinamas, nes administracinio teisės pažeidimo protokolo grafa įvardinta aiškiai - „Su tikrinimo rezultatu“, be to, asmuo ties minėta grafa pasirašo, kai būna įrašytas atitinkamas tikrinimo rezultatas. Ta aplinkybė, jog asmuo kelis kartus buvo paprašytas tikrintis girtumą (apeliantas, nukentėjusysis ir pareigūnai tokį faktą patvirtino), nustatytu galutiniu tikrinimo rezultatu šiuo atveju suabejoti neleidžia, nes tiek nukentėjusysis, tiek pareigūnai parodė, jog naudoti alkotesteriai ekrane rodė girtumą, su kuo buvo supažindintas ir pats V. S., tačiau nesuveikus spausdintuvui nebuvo galimybės užfiksuotų rodmenų pateikti atskiru kvitu, todėl asmeniui atitinkamas girtumo laipsnis nustatytas tik komisariate 6.21 val. (b. l. 7, 33). Dėl alkotesterio kvite esančios datos – 2008 m. sausio 25 d. – dar pirmosios instancijos teisme buvo išsiaiškinta, jog abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai tikrinti 2008 m. sausio 10 d., tačiau prietaiso data klaidinga, nes vis „nusimuša“ (b. l. 33). Tokios aplinkybės apeliantui buvo gerai žinomos, nes pats teismo posėdyje dalyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismui keliama abejonė dėl panaudotos neva 2008 m. sausio 25 d. jo girtumui nustatyti specialios techninės priemonės teismui nesuprantama. Be to, toks tvirtinimas ir nelogiškas, nes ginčo byloje dėl to, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2008 m. sausio 10 d., nėra, o jame ties panaudota technine priemone girtumui nustatyti įrašyti būtent tos priemonės duomenys (numeris, pavadinimas) ir rezultatai, kurie fiksuoti 2008 m. sausio 25 dienos kvite. Dėl tos pačios priežasties nesuprantamas ir apelianto tvirtinimas, jog pirmosios instancijos teismui nekilo klausimas, kodėl nustatant jo būseną buvo panaudotos net kelios techninės priemonės – alkotesteriai, o rezultatas tik vienas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmojo alkotesterio spausdintuvas neveikė, todėl ir galimybės išreikalauti jo kvitą – nėra. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pareigūnai pažeidė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo taisyklių 5 punktą, pasakytina, kad pagal pažeidimo padarymo metu galiojusių taisyklių redakciją policijos pareigūnai privalo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristatyti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju girtumas buvo objektyviai nustatytas, su juo pats vairuotojas sutiko, todėl minėta nuostata pažeista nebuvo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas tvirtindamas, kad eismo įvykį sukėlė būtent nukentėjusysis, iniciatyvos pranešti policijos pareigūnams apie įvykį nesiėmė, o tai operatyviai (tiek nukentėjusysis, tiek apeliantas patvirtino, jog policijos pareigūnai atvažiavo greitai) ėmėsi daryti būtent J. Š. Tokia aplinkybė visos bylos kontekste tik sustiprina apeliacinės instancijos teismo poziciją, jog V. S. teikdamas savo įvykio versiją siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl apelianto prašymų skirti byloje esančių dokumentų rašysenos ekspertizes pasakytina, jog jie visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog ekspertas skiriamas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios (ATPK 277 str. 1 d.), o tokio būtinumo šiuo atveju nėra, nes: pirma, apeliacinės instancijos teismas apelianto minimų klastojimo požymių nemato, be to, pažeidimas neginčijamai patvirtintas ne tik minėtais dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. asmenys, dalyvavę eismo įvykyje, aiškiai nusakė jo mechanizmą, todėl įrodymų nepakankamumo problema šioje byloje neiškilo; antra, į apelianto ekspertui formuluojamus klausimus jau buvo atsakyta teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, todėl lieka neaiškus tokių ekspertizių reikalingumas (pvz. A. K. nurodė, jog savo visą paaiškinimą perrašė 2008 m. sausio 10 d. komisariate, pažeidimo metu buvo išgėręs – b. l. 39; pareigūnas V. D. nurodė, jog savo tarnybinį pranešimą surašė vienu metu – b. l. 36).

Kiti apeliacinio skundo argumentai, liečiantys neišsamius policijos patrulių veiksmus eismo įvykio vietoje, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.