- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2YT-573-570/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03569-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, Naconalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. P., B. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. ((duomenys neskelbtini)) K. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Naconalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. P., B. M. ((duomenys neskelbtini)) G. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. K. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jo mamos A. J. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.
Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jo mama A. J. P. (toliau – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė išsituokusi, turi tris vaikus, vienas iš jų pareiškėjas. Kitas palikėjos sūnus ir dukra įtrauktini civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis. Po palikėjos mirties jos vaikai į notarą Lietuvoje nesikreipė, todėl paveldėjimo byla nėra užvesta, nors visą jos turtą pareiškėjas pradėjo valdyti iš karto po palikėjos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Palikėja iki mirties gyveno bei mirė užsienyje, jos nekilnojamasis turtas yra adresu (duomenys neskelbtini). Faktiškai valdomą ir paveldimą turtą sudaro: žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banke. Nors notaro paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui neišduotas, tačiau smulkus kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo faktiškai priimtas, jį pradedant valdyti nuo pareiškėjos mirties momento. Pareiškime taip pat nurodo, kad pareiškėjas faktiškai gyvena užsienyje, yra užsienio pilietis, tačiau Lietuvoje lankosi, pavedė pusbroliui turtu rūpintis ir turtą prižiūrėti. Pareiškėjas faktiškai naudojasi visais mirusios daiktais kaip savo ir niekas kitas į tuos daiktus nepretendavo ir nereikalavo daiktų perduoti.
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys P. P. ir B. M. G. elektorininiu paštu informavo teismą, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį paskelbus viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra mirusios A. J. P. sūnus. Palikėja buvo išsiskyrusi, turi dar du vaikus, kurie pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. A. J. P. (duomenys neskelbtini) mirė Jungtinėje Didžiojoje Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, kur iki mirties ir gyveno. Pareiškėjas taip pat gyvena Jungtinėje Didžiojoje Britanijoje, turi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietybę. Po palikėjos mirties palikimo paduodant pareiškimą notarui Lietuvoje nepriėmė nei vienas asmuo ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta, tai patvirtina Marijampolės 1-ojo notaro biuro 2024 m. gruodžio 11 d. liudijimas, notarinio registro Nr. 4084.
Bylos duomenimis, palikėjai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos, esančios akcinės bendrovės „Swedbank“ banke atidarytoje piniginių lėšų sąskaitoje, kitas smulkus kilnojamasis turtas.
Pareiškėjas įrodinėja, kad palikimą po jo mamos mirties priėmė jis, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodo, kad palikėjos smulkus kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis turtas buvo faktiškai pradėtas valdyti nuo palikėjos mirties momento, t. y. (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties, šiuo turtu jis naudojosi savo reikmėms. Aukščiau nurodytą žemės sklypą, jo prašymu, prižiūri ir išlaiko pusbrolis. Šių aplinkybių patvirtinimui į bylą pateikė V. Š. rašytinius paaiškinimus su pridedamomis uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ sąskaitomis. Suinteresuoti asmenys pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja, savarankiškų reikalaivmų nepareiškė.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, galinčias kilti iš palikimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra mirusios A. J. P. sūnus. Po palikėjos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. Pareiškėjas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir visus mirusiosios daiktus. Tai patvirtina pareiškėjo pateikti paaiškinimai pareiškime ir pateikti įrodymai (išrašas apie palikėjos mirtį, V. Š. pateikti rašytiniai paaiškinimai, uždarosios akcinės bendrovės “Ecoservice” pateiktos sąskaitos). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nėra.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas J. K. P. priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos A. J. P. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. ((duomenys neskelbtini)) K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), po jo motinos A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.