Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Ū. s.“ direktoriumi, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. buvo pareikštas kaltinamas, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio nevykdo Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovo miesto ir Borisovo rajono teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendimo, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2002-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-64/2002 m. pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje ir kuriuo nuspręsta išieškoti iš Lietuvos Respublikos IĮ „V.“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), M. A. J. naudai 8216 Lt - moralinei žalai atlyginti, 6437 Lt - maitintojo netekimo žalai nuo 2000-03-01 iki 2002-03-01 laikotarpiu atlyginti, 160 Lt teismo išlaidoms atlyginti; išieškoti iš IĮ „V.“ kas mėnuo, pradedant nuo 2002-03-01 iki vaikų pilnametystės, o jų akivaizdinio mokymosi atveju – iki mokslo pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 23 metų, M. A. J. naudai dukrai J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 268 Lt į mėnesį, pats nemokėdamas įmokų ir būdamas UAB „Ū. s.“ direktoriumi, veikdamas pagal bendrovės įstatus, būdamas atsakingas už administravimą, nepervesdamas įmokų į antstolės J. J. nurodytą sąskaitą, dėl ko įsiskolinimas 2012-01-01 d. yra 57886,40 Lt.

V. V. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal 2002-10-22 Lietuvos Apeliacinio teismo išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr.2T-64/2002, išieškotoja A. M., skolininkas individuali įmonė „V.“ , buvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Minsko srities Borisovo miesto ir Borisovo rajono teismo 2002 m.kovo 14 d. sprendimą ( t.1, b.l. 8). Pagal įrašus vykdomąjame rašte nurodyta, kad 2002-12-01 alimentų įsiskolinimas – 2412 Lt; 2012-10-20 pervesta 2412 Lt; vėliau nurodyti pervedimai: 2004-04-21 – 500 Lt, 2004-10-05-405.60 Lt, 2005-10-28 – 1500 Lt, 2006-01-31 – 300 Lt, 2006-09-07- 772 Lt bei išieškotos vykdymo išlaidos ( t.1, b.l. 14).

Civilinio kodekso 3.194 str. 4 d. 2 p. numato, kad priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, kai vaikas sulaukia pilnametystės. Taigi išieškojimas M. A. vaikams - dukrai J., gim. (duomenys neskelbtini), baigėsi 2009-07-04, o sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), baigėsi – 2011-11-12.

Pagal CK 3.160 str.1 d. tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Taigi sulaukus pilnametystės vaikai įgijo patys teisę reikalauti dėl nesumokėto išlaikymo išieškojimo, vykdymo procese, o tokią teisę prarado jų įstatyminė atstovė A. M.. Šiuo atveju turėjo būti pakeisti išieškotojai toje dalyje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo, bet tai nebuvo padaryta, o tai reiškia, kad šiuo metu A. M. yra praradusi teisę būti išieškotoja ir veikti pilnamečių vaikų vardu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo.

Pagal CPK 773 str. 2 d. užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. CPK 774 str. vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir išsiunčia išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje.

CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2004, Nr.171-6319) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai reiškia, kad 2002-03-14 užsienio valstybės teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo pilnamečiams asmenims priteisimo negali būti vykdomas tokia pačia tvarka, kaip išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Be to sulaukus pilnametystės, iešieškotoju yra asmuo, kurio naudai priteista, bet ne jo buvęs įstatyminis atstovas (motina).

Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 str. 2 d.8 p.).

Jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str.1 d.).

Tokiu būdu daroma išvada, kad dėl išlaikymo vykdymo tvarkos M. A. J. vaikams - dukrai J., gim. (duomenys neskelbtini), sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), pati antstolė nesilaikė tvarkos dėl vykdymo proceso šalių – išieškotojo pasikeitimo, vaikams sulaukus pilnametystės, išieškotojo tinkamo pripažinimo šalimi ( CPK 633 str.1 d., 638 str.1 d.), o teismo sprendimai vykdomi bendra vykdymo proceso nustatyta tvarka ( CPK VI dalis).

2002-03-14 užsienio valstybės teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodytas dydis „ ... išlaikyti po 268 litus į mėnesį...“ yra neaiškus ir ginčytinas. Antstolė skaičiuoja ir reikalauja iš skolininko mokėti po 268 Lt kiekvienam vaikui, bet sprendime nėra taip nuspręsta, nes nėra įrašytas žodis - kiekvienam vaikui. Išduotame vykdomajame rašte nėra nurodytas kokio dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti išieškomas, tik tvirtinamas užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje.

V. V. buvo pareikštas kaltinimas, kurio pirmoje dalyje nurodyta, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio nevykdo Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovo miesto ir Borisovo rajono teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendimo, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2002-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-64/2002 m. pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje ir kuriuo nuspręsta išieškoti iš Lietuvos Respublikos IĮ „V.“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), M. A. J. naudai 8216 Lt - moralinei žalai atlyginti, 6437 Lt - maitintojo netekimo žalai nuo 2000-03-01 iki 2002-03-01 laikotarpiu atlyginti, 160 Lt teismo išlaidoms atlyginti. Taigi bendra išieškojimo suma yra 14813 Lt, bet pagal įrašus vykdomoje byloje yra įvykdytas išieškojimas – 5889.6 Lt ( t.1, b.l. 14). Todėl kaltinimas nėra aiškus dėl išieškomų sumų dydžio ir reiškiamų išieškotojui reikalavimų.

Antstolė savo pareiškime ikiteisminio tyrimo pareigūnui ( Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK viršininkui) teigia, kad V. V. teismai jau du kartus skyrė baudas už antstolio reikalavimo, susijusio su išlaikymo išieškojimu, nevykdymą ( t.1, b.l. 6-7). Byloje pateikti 2011-01-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria nebuvo pakeista teismo nutartis, V. V. paskyrus 250 Lt bauda už antstolio 2010-05-07 reikalavimo nevykdymą ( t.1, b.l. 21-22).

Vykdomojoje byloje Nr.0052/02/01617 toks reikalavimas yra įvardijamas kaip reikalavimas dėl duomenų apie turtą pateikimo V. V..

Kitoje 2011-11-07 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria nebuvo pakeista teismo nutartis, V. V. paskyrus 250 Lt baudą už antstolio 2011-01-25 reikalavimo nevykdymą (t.1, b.l. 25-26). Nurodytu patvarkymu buvo reikalaujama išskaičiuoti iš V. V. darbo užmokesčio ir kitų pajamų po 319 litų, vykdant išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.2T-64.

Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1 d.).

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str.1,2,5 d.).

Taigi vadovautis įrodymais surinktais pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas galima tiek, kiek jie atitinka Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ( BPK 301 str.1 d.). Teisingas įrodymų vertinimas turi tiesioginės reikšmės nustatant objektyvią tiesą ir priimant teisingą sprendimą dėl asmens kaltumo.

Kaltinime nurodoma, kad V. V. nemokėdamas įmokų ir būdamas UAB „Ū. s.“ direktoriumi, veikdamas pagal bendrovės įstatus, būdamas atsakingas už administravimą, nepervesdamas įmokų į antstolės J. J. nurodytą sąskaitą, dėl ko įsiskolinimas 2012-01-01 d. yra 57886,40 Lt.

Pagal nurodomo vykdomojo rašto šalis, išieškotoju nurodyta V. V. individuali įmonė. CPK 673 str. numato, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Antstolis vykdomajame dokumente turi pažymėti apie turto neradimo akto surašymą, kitus vykdymui svarbius procesinius veiksmus. Šie įrašai padaromi iš karto po nurodytų veiksmų atlikimo ( CPK 614 str.1 d.).

Antstolė pateikia informaciją, kad 2007-07-09 gautas V. V. prašymas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į pajamas ( 500 Lt/mėn), gaunamas pagal 2006-01-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su G. K., o nepakankant nukreipti į krovininį transportą (t.1, b.l. 35).

2007-07-17 patvarkymu dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vyk.byloje Nr.0052/02/01617, G. K. IĮ buvo areštuotos lėšos, priklausančios mokėti V. V. IĮ 20000 Lt mąstu.

CPK 617 str. numato, kad išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. Kodėl nebuvo įvykdytas antstolės reikalavimas nenustatyta, bet ieškinys pagal antstolės patvarkymo nevykdymą nebuvo pareikštas.

2009-01-20 turto arešto aktu buvo areštuotas automobilis BMW 728, priklausantis V. V. , 17000 Lt vertės.

Pagal V. V. IPĮ 1999-02-26 sąskaitą-pažymą nurodyta, kad firmai „L.“, esančiai (duomenys neskelbtini), išnuomotas sunkvežimis Man 19 372, kurio kaina 32 tūkstančiai litų ir yra muitinės spaudas, patvirtinantis transporto priemonės išvykimą ( t.1, b.l. 49).

V. V. teisiamojo posėdžio metu pateikė nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, kad V. V. IPĮ nuosavybės teisėmis valdo pastatą – paruošų supirkimo ir perdirbimo punktą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2002-12-13 buvo 96 litai, 118 kub.m.tūrio . Tai pat V. V. nurodo, kad antstolė gali išnuomuoti jo įmonei priklausančius pastatus – administracinį buitinį korpusą, stiklinį šiltnamį, sargų postą, sandėlį, kiemo statinius ir gauti lėšų išieškojimui ( t.1, b.l. 52). Tokie daiktai ir areštuoti 2004-02-02 turto arešto aktu, apribojus savininkui valdymo ir dipsonavimo teises.

CPK 686 str.3 d. numato, kad antstolis turi teisę išnuomoti nenaudojamą areštuotą nekilnojamąjį turtą. Tokia nuomos sutartis galioja tik iki vykdymo proceso, per kurį buvo areštuotas turtas, pabaigos.

2004-05-03 turto arešto aktu buvo areštuota V. V. IPĮ priklausantis automobilis MAN, 20000 Lt vertės, uždraudžiant jį valdyti ir disponuoti. Kam paliktas valdyti šis turtas nenurodyta. CPK 683 str. 1 d. numato, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.

Liudytoja apklausta antstolė J. J. nurodė, kad ji nežinojo kur yra areštuotas automobilis Man. Nepalikusi savininkui saugoti turtą, antstolė neturėjo teisės reikalauti, kad šis turtas būtų pristatytas, tuo labiau, kad savininkui valdymo ir disponavimo teises apribojo turto arešto aktu.

Byloje yra rašytinis įrodymas, kur yra ir kokiu pagrindu nurodomas automobilis ( t.1, b.l. 49). CK 686 str. 1 d. numato, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos sutarties šio turto areštas nekeičia. Tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.Pagal to paties straipsnio 2 d. antstolis turi teisę duoti nuomininkui patvarkymą, kad nuomotojui priklausančius nuompinigius pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokį patvarkymą nuomininkas privalo vykdyti.

CPK 691 str.1 d. numato, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita CPK nustatyta tvarka.

Antstolė privalėjo pilnai pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis vykdymo procese, vykdant priimtą vykdomąjį raštą.

Apklausta liudytoja antstolė J. J. nurodė, kad skolininkas V. V. nebendradarbiavo su antstole vykdymo procese ir skundė daug antstolės veiksmų. Daryti tokią vienareikšmišką išvadą negalima, nes būtent skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo parduotas V. V. IPĮ turtas – paruošų supirkimo punktas (duomenys neskelbtini). Skolininko teisė apskųsti antstolės veikimą ar neveikimą, ir tai negali būti vertinama, kaip trukdymas antstolei vykdyti išieškojimą.

CPK 668 str. 1 d. numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Pagal surinktus rašytinius įrodymus byloje ( VSDFV pažymas) V. V. gaunamos pajamos UAB „Ū. s.“ neviršija 1 MMA ( nurodoma, kad gauna 400 Lt). Pagal V. V. parodymus ( t.2, b.l. 10) jis turi nepilnametį vaiką – dukrą G. V., gim. 1998 m. Tokios aplinkybės nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į jo gaunamas pajamas UAB „Ū. s.“.

Pagal CPK 736 str.1 d.1 p. iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Tačiau pirmiausia turi būti nustatytas kokios periodinės išmokos priteistos teismo sprendimu – 268 Lt abiems vaikams ar po 268 Lt kiekvienam vaikui. Nevykdant teismo sprendimo reikalavimo

Antstolė pareiškime ( t.1, b.l. 6-7) nurodžiusi, kad V. V. turi galimybę vykdyti nurodomą teismo sprendimą, nes turi turto – 2007 m. įsigijo automobilį BMW, V. V. IPĮ sugeba grąžinti paskolą „Swedbank“.

CPK 688 str. 1 d. numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą.

Antstolės pareiga surasti, areštuoti ir parduoti iš varžytinių turtą, siekiant įvykdyti išieškojimą. Baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta, o ne tikimybinė, ir tik įrodymais turi būti pagrįsta, kaip numato BPK 20 str. nuostatos.

BK 245 str. numato teismų sprendimų privalomumą ir numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ( LR Teismų įstatymo 9 str.).

Pagal LR BK 245 str. trauktinas toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. V. V. neneigia, kad reikia vykdyti teismo sprendimą, bet byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neįmanoma nustatyti kokio dydžio išieškojimas dėl maitintojo netekimo turi būti vykdomas – ar taip, kaip jį vykdo antstolė ar taip, kaip supranta V. V..

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad V. V. IPĮ ir pats V. V. turi turto – automobiliai, nekilnojamas daiktas, taigi antstolio pareiga vykdyti išieškojimą laikantis įstatymų reikalavimų, nes objektyvi galimybė įvykdyti teismo sprendimą yra nepaneigta. Dėl šio teismo sprendimo neįvykdymo fakto gali būti taikoma civilinio proceso numatytos sankcijos, bet nėra pagrindo taikyti baudžiamosios teisės numatytą atsakomybę. Neginčijamai nenustačius vykdomo išieškojimo dydžio, nenurodžius kam ir koks išieškojimas yra įvykdytas suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinimas nėra aiškus ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 3 str.1 d.1 p. 2 d., 297-298 str., 301 str.1 d., 302 str., 303 str.1 d., 5 d.1 p., 304-308 str., teismas

nutaria:

Išteisinti V. V., nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 245 straipsnyje požymių.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .