- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-30
- Bylos Nr.
- A15.-213-339/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00043-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Nukentėjusysis
- A. B., VĮ „Kelių priežiūra“
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui Romualdui Mikliušui,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), neįgalus, dirbantis ribotos atsakomybės bendrovėje „T“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 12 d., apie 18.07 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. A965EK164, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė prie kelio augančias 6 egles, priklausančias A. B., tuo padarydamas šiai apie 200 Eur žalą. A. S. iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijos pareigūnams nuvažiavo ir 2017 m. lapkričio 12 d., apie 19 val., važiuodamas Telšių r., keliu Rietavas – Tverai – Varniai, 29,30 kilometre, nepasirinko saugaus atstumo, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino VĮ „Kelių priežiūra“ Telšių padaliniui priklausančią kelio sankasą, tuo padarydamas 118,49 Eur žalą. A. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir svetimas turtas (eglutės ir kelio sankasa), padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. A. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustatytas 0,24 promilės girtumas).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. neprisipažino padaręs administracinius nusižengimus. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d. vakare iš savo namų, esančių(duomenys neskelbtini), jo darbui darbovietės skirtu krovininiu automobiliu Volvo važiavo į Klaipėdą. Buvo tamsu, lijo. Važiuodamas Gintalų kaime pro A. B. teritoriją, juto, kad vairuojamo automobilio šonas perbraukė per eglių šakas. Važiavo nedideliu greičiu, nes ten yra staigus posūkis. Jokio eismo įvykio nebuvo, tiesiog kelyje stovėjo traktorius, kelias siauras ir aplenkdamas traktorių, jis automobilio šonu lietė šakas. Iš Gintalų k. jis išvažiavo į kelią Rietavas – Tverai –Varniai ir pavažiavus apie 2 km nuo Varnių miestelio jam pasidarė bloga, užėjo pilvo skausmo priepuolis, pasileido kraujas. Jis turi problemų su sveikata, tokių priepuolių yra patyręs prieš kelerius metus, buvo operuotas. Pajutęs skausmą stengėsi sustabdyti automobilį šalikelėje, pasuko į kelkraštį ir automobilio dešinys priekinis ratas įsmuko šlapioje kelkraščio dangoje. Į griovį nenuvažiavo, automobilio kairysis priekinis ratas stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies. Jo telefonas buvo išsikrovęs, centrinis automobilio užraktas neveikė, todėl palikęs neužrakintą automobilį išėjo pėsčiomis ieškoti medicinos pagalbos. Jis maždaug per valandą nuėjo į Varnių ligoninės priėmimo skyrių, esantį už 3 km nuo palikto automobilio. Čia apie 19.30 val. jam buvo suteikta pagalba, suleisti vaistai nuo skausmo ir išleistas namo. Eidamas į ligoninę, iš automobilio nepasiėmė savo asmeninių daiktų, dokumentų ir pinigų, nes tiesiog tai neberūpėjo, buvo saugiai paslėpti. Kitos dienos ryte, t. y. 2017 m. lapkričio 13 d., nuvyko į vietą, kur buvo palikęs vilkiką, tačiau jo neberado. Pradėjęs domėtis sužinojo, kad vilkikas yra nutemptas į saugojimo aikštelę, o jis kviečiamas atvykti į policiją. Nuvykus į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą jam alkotesteriu buvo nustatytas 0,24 promilių girtumas. Su tokiais alkotesterio duomenimis nesutiko, nebuvo vartojęs alkoholio nei iš vakaro, nei tą dieną. Važiuojant į policiją buvo išgėręs gydytojo skirtų vaistų, sudėtyje turinčių alkoholio. Į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi 2017 m. lapkričio 12-14 dienomis. Automobilis realiai nėra apgadintas, tik nulūžusi išorinė dešinės pusės veidrodėlio plastmasė, darbovietė dėl automobilio būklės jokių pretenzijų jam neturi.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija savo darbą atliko aplaidžiai, nesurinko visų bylai reikšmingų duomenų. Pagal byloje esamus duomenis A. S. negali būti pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nes yra daug abejonių, kurių neįmanoma pašalinti ir jos visos turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Važiuodamas(duomenys neskelbtini), pro A. B. priklausančias egles, A. S. vairuojamas automobilis jas kliudė tik todėl, kad kelyje buvo kliūtis ir eglių šakos yra išsikišusios į važiuojamąją kelio dalį, jų nekliudyti yra neįmanoma. Nukentėjusiosios A. B. paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi, ji bylos eigoje skirtingai nurodė eglių sužalojimo mastą. Eismo įvykio schema užpildyta netiksliai, neįrodo, jog A. S. vairuota sunkiasvorė transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio. A. S. veiksmuose nėra tyčios, palikęs automobilį šalikelėje, jis išėjo ieškoti medicinos pagalbos dėl blogos savo sveikatos būklės, o ne siekdamas pasišalinti iš nesamo eismo įvykio. Gali būti, kad vienas automobilio ratas sustojo toliau nuo važiuojamosios kelio dalies ir įsmuko, tačiau tai įvyko dėl šlapios kelkraščio dangos ir automobilio svorio. VĮ „Kelių priežiūra“ atstovai tą vietą apžiūrėjo tik po savaitės, nustatė kelio sankasos apgadinimą, tačiau šie duomenys nėra objektyvūs, nes kelio sankasos apgadinimas neužfiksuotas inkriminuojamo administracinio nusižengimo metu.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė A. K. nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas A. S. surašytas pagrįstai. Padarytus administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji A. B. nurodė, kad A. S. yra jos kaimynas. 2017 m. lapkričio 12 d. vakare buvo lauke ir išgirdo dideliu greičiu atvažiuojančią sunkiasvorę mašiną. Kas vairavo tą vilkiką nematė, tačiau žino, kad tai yra A. S. vilkikas. Atvažiavęs prie jos eglių, vilkikas į pirmą eglę įsirėmė, prigeso, bet nesustojęs važiavo į priekį ir kliudė kitas egles. Jos eglės yra didelės, sodintos prieš 35 metus. Pirmoji eglė, kurią kliudė vilkikas, po įvykio pavojingai pasviro, kliudė elektros tinklus, todėl ją teko nupjauti. Kitų penkių eglių buvo nulaužytos šakos. Vairuotojas tikrai turėjo pajusti, kad kliudo egles. Žalą vertina 200 Eur, tačiau jos priteisti iš A. S. neprašo, pretenzijų neturi. Su A. S. jų santykiai yra normalūs, tačiau ji nustebo, kad po įvykio jis neatėjo, neatsiprašė, nebandė susitarti dėl padarytos žalos.
Nukentėjusiojo VĮ „Kelių priežiūra“ atstovas A. G. nurodė, kad įvykio aplinkybių nežino. Apie įvykį VĮ „Kelių priežiūra“ darbuotojai buvo informuoti policijos pranešimu. Buvo praėjusi maždaug savaitė po įvykio, kai nuvyko įvertinti kelio sankasai padarytų nuostolių. Įvykio vietoje, griovyje matėsi didelė provėža, buvo akivaizdu, kad sankasą apgadino sunkiasvorė transporto priemonė. Pagal galiojančius įkainius paskaičiavo padarytą žalą, kuri sudaro 118,49 Eur. Padarytą žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė.
Liudytojas V. Š. paaiškino, kad dirba Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate. 2017 m. rudenį ar žiemą, tiksliai datos neatsimena, vakare vyko į iškvietimą dėl to, kad už Varnių buvo paliktas nuo kelio nuvažiavęs vilkikas. Nuvykus į įvykio vietą matėsi, kad automobilis yra nuvažiavęs į dešinę pusę nuo kelio, o ne pastatytas šalikelėje. Dešinys transporto priemonės ratas buvo įstrigęs. Vairuotojo ar jokio kito asmens šalia vilkiko nebuvo. Automobilis buvo atrakintas, paliktas be priežiūros. Jie su kolega įformino įvykį, braižė eismo įvykio schemą ir iškvietė tralą transporto priemonės nuvilkimui. Apie įvykį dėl eglių apgadinimo nežino.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad turi įmonės „T“ įgaliojimą vairuoti vilkiką Volvo, nes planavo kartu su A. S. savo reikalais važiuoti į Maskvą. Toje įmonėje nedirba, tačiau nesant kito asmens, galinčio iš saugomos aikštelės parvairuoti vilkiką, jam buvo pavesta vilkiką paimti. Vilkiką parvairavo ir pastatė A. S. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinis nusižengimas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).
LR ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. inkriminuojami trys administraciniai nusižengimai, numatyti LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad visi šie administraciniai nusižengimai padaryti 2017 m. lapkričio 12 d., nuo 18.07 iki 19 val. Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas A. S. inkriminuojamas dėl to, kad jis nepasirinko saugaus atstumo važiuodamas pro nukentėjusiajai A. B. priklausančias egles bei nuvažiavo nuo kelio, dėl ko buvo apgadintos eglės ir kelio sankasa. Kiti administracinio nusižengimo protokole nurodyti nusižengimai numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukeltus asmenų vartojusių alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Iš byloje esančių duomenų, A. S. parodymų, nukentėjusiosios A. B. paaiškinimų matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d. vakare A. S. sunkiasvore transporto priemone Volvo važiavo (duomenys neskelbtini) transporto priemonės dešiniu šonu kliudė pakelėje augusias egles. A. S. neneigia, kad vairuojamo vilkiko šonu perbraukė per eglių šakas, nes kelias yra siauras, eglės auga posūkyje, be to toje vietoje buvo būtina aplenkti stovintį traktorių. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 25) matyti, kad važiuojamosios kelio dalies plotis ties eglėmis yra 5,5 m. Byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 87) patvirtina, kad eglės yra aukštos, jų šakos šiek tiek išlindusios į važiuojamąją kelio dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus kelio ties eglėmis plotį, eglių buvimo vietą, galima spręsti, jog asmuo, vairuojantis vilkiką, galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykio ir neturėjo tyčios iš jo pasišalinti. Juolab, kad tiek A. S., tiek A. B. nurodė, kad vilkikas pro egles tiesiog pravažiavo. Transporto priemonė nesustojo, vairuotojas nebuvo išlipęs iš krovininio automobilio, todėl spręstina, kad jis tiesiog įveikęs tam tikro pobūdžio kliūtį, esančią šalikelėje nuvažiavo, nesuvokdamas ir neturėdamas tyčios būtent pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, nukentėjusiosios A. B. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirminiame pranešime dėl įvykio A. B. nurodė, kad sunkiasvorė mašina įvažiavo į jos tvorą (b. l. 46), paaiškinime teigė, jog automobilis įvažiavo į egles, tačiau jokio jų sužalojimo masto nenurodė (b. l. 26). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji detalizavo, kad į pirmą eglę transporto priemonė net įsirėmė, dėl ko ši pavojingai pasviro, lietė elektros tinklus ir ją teko nupjauti, o kitų eglių šakos buvo nulaužtos. Aplinkybės, jog vienas medis po įvykio buvo pašalintas, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Fotonuotraukose užfiksuota užaugusių eglių gyvatvorė, kurios pažeme esančios pavienės šakos nulaužtos, o jokių duomenų apie pasvirusią eglę nenurodyta nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nei kitoje bylos medžiagoje. A. B. teismo posėdžio metu situaciją dėl eglės pasvyrimo įvardijo grėsminga dėl galimo elektros tinklų nutraukimo, tačiau šis jos teiginys kelia teismui abejonę, nes grėsmė nebuvo nustatyta tą patį vakarą į įvykį atvykusių policijos pareigūnų ir apie būtinybę pašalinti eglę dėl saugumo pirmą kartą buvo pasisakyta praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio, tik teisminio nagrinėjimo metu. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl eglių apgadinimo, A. S. veiksmus galima traktuoti kaip administracinį nusižengimą, numatytą 426 straipsnio 1 dalyje, tačiau važiuodamas gyvenvietėje jis turėjo pasirinkti tinkamą atstumą nuo kelkraštyje esančių eglių, įvertinti savo vairuojamos transporto priemonės gabaritus, sulėtinti greitį arba pasirinkti kitą važiavimo kelią, kad išvengtų eglių šakų nulaužimo, todėl yra pagrindas spręsti dėl A. S. atsakomybės pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Vertinant byloje surinktus įrodymus dėl inkriminuoto eismo įvykio, susijusio su kelio sankasos apgadinimu kelyje Rietavas – Tverai – Varniai, teismui kilo abejonių tiek dėl tinkamo administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno darbo, tiek dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S., važiuojant jam pasidarė bloga, todėl jis pasuko į kelkraštį ir ten įklimpo. Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 16), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 17), fotonuotraukų (b. l. 32, 36-40) matyti, kad kelyje Rietavas – Tverai – Varniai, 29 km, policijos pareigūnai rado galimai nuo kelio nuvažiavusį A. S. vairuotą vilkiką Volvo. Eismo įvykio schemoje (b. l. 17) konkrečiai nenurodytas važiuojamosios kelio dalies, viso kelio su kelkračiu pločiai. Vienodomis rodyklėmis pažymėti pločiai 6,00, 7,46, 5,75, kuriuos teismo posėdžio metu paaiškindamas liudytojas V. Š. nurodė, kad važiuojamosios kelio dalies plotį atitinka matmuo 6,00, važiuojamosios kelio dalies su kelkraščiu plotį – 7,46, o atstumą nuo vieno kelio galo iki transporto priemonės galo – 5,75. Įvertinus šiuos duomenis ir paties A. S. paaiškinimus galima spręsti, kad transporto priemonė šalikelėje stovėjo įstrižai, tačiau konkretaus atstumo, kuriuo priekinis dešinės pusės ratas buvo nutolęs nuo važiuojamosios kelio dalies, nustatyti nėra galimybių. Preliminariai galima paskaičiuoti, jog didžiausias atstumas iki dešinio rato galėtų būti apie 4 m (1,46 m kelkraščio dalis + 2,53 ratų atstumas vienas nuo kito), o mažiausias atstumas iki dešinio rato, jeigu kairysis ratas stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, galėtų būti apie 1 m (2,53 ratų atstumas vienas nuo kito – 1,46 kelkraštis), tačiau šių duomenų iš eismo įvykio schemos objektyviai nustatyti neįmanoma, kadangi eismo įvykio schema yra netiksli ir nekonkreti, joje nepažymėti esminiai taškai, transporto priemonės pasvyrimo kampas. Dėl to negalima paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, kad jis tik pasuko į kelkraštį ir dėl automobilio svorio įklimpo, o ne nuvažiavo nuo kelio. Aplinkybę, jog asmeniui pasidarė bloga vairuojant transporto priemonę patvirtina VĮ Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktas raštas dėl A. S. (b. l. 80), iš kurio matyti, kad A. S. 2017 m. lapkričio 12 d. 19.30 val. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl skausmo apatinėje pilvo dalyje, padidinto jautrumo, dažno širdies plakimo, silpnumo. Asmeniui buvo diagnozuotas lėtinis šlapimo pūslės paūmėjimas, šlapimo pūslės akmenligės priepuolis. Kiti byloje esantys medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad A. S. turi sveikatos sutrikimų, susijusių būtent su šlapimo pūslės akmenlige (b. l. 77, 78, 81). Nors teismui kyla abejonių dėl to, jog palikęs neužrakintą, su joje esančiais asmeniniais daiktais ir pinigais transporto priemonę, A. S. pėsčiomis ėjo apie 3 km iki gydymo įstaigos ir šį atstumą preliminariai įveikė per pusvalandį, šių abejonių pašalinti teisminio nagrinėjimo metu nėra galimybių ir jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. VšĮ Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro raštas patvirtina, jog būtent tą vakarą A. S. kreipėsi pagalbos dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo. Informacijos, nurodytos šiame rašte, nepaneigia kiti byloje esantys duomenys. Transporto priemonės ir kitų daiktų palikimas be priežiūros yra asmens asmeninis apsisprendimas ir sureagavimas į galimai susiklosčiusią situaciją, kuris negali būti vertinimas kaip administracinio nusižengimo sudėties elementas. Be to, A. S. nurodytą aplinkybę, jog neveikė jo telefonas ir jis negalėjo kitu būdu išsikviesti greitąją medicinos pagalbą ar jam galintį padėti kitą asmenį patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kad su nustatytu vilkiko vairuotoju susisiekti nepavyko, telefonas buvo išjungtas (b. l. 16). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė nusižengimą, už kurį turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju dėl A. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje teismas nustatė neaiškumų, kurių negalima pašalinti, in dubio pro reo principas įpareigoja teismą visas abejones bei neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl asmuo pagal LR ANK 426 straipsnio 1 dalį nebaustinas.
Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 36, 37) matyti, kad vilkikas Volvo šalikelėje stovi netiesiai, dešinysis priekinis ratas iki pusės yra įklimpęs šalikelės dangoje. Tai, jog pasukęs į kelkraštį, vairuotojas nebegalėjo tiesiai pastatyti transporto priemonės, teismo posėdžio metu patvirtino pats A. S.. Nukentėjusiojo VĮ „Kelių priežiūra“ atstovas nurodė, jog įvykio vietą apžiūrėjo praėjus maždaug savaitei nuo įvykio, patvirtino, jog kelio sankasa buvo sugadinta sunkiasvorės transporto priemonės. Nors policijos pareigūnams iškvietus tralą ir iš įvykio vietos ištempus vilkiką, provėžos gylio matavimai, kelio sankasos galimo apgadinimo mastas nustatinėjamas nebuvo, tačiau pagal dešinio rato įklimpimo laipsnį akivaizdu, jog dėl neapgalvoto, neatsargaus A. S. elgesio, netinkamo transporto priemonės pastatymo, buvo apgadinta kelio sankasa, todėl spręstina dėl A. S. administracinės atsakomybės, numatytos LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
LR ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukeltus asmenų vartojusių alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagal minėtą teisės normą ir asmeniui inkriminuojamas aplinkybes turi būti nustatytas ne tik alkoholio vartojimas po įvykio iki aplinkybių nustatymo, bet ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų turto sugadinimą. Šiuo atveju nustatyta, kad A. S. nesilaikė saugaus atstumo, kliudė nukentėjusiajai A. B. priklausiančias eglės, dėl ko buvo nulaužtos jų šakos, taip pat dėl netinkamo transporto priemonės pastatymo, neatsargaus elgesio kelyje, buvo apgadinta kelio sankasa.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. 2017 m. lapkričio 13 d. 10.49 val. alkotesteriu buvo nustatytas 0,24 promilių girtumas, tačiau šiais alkotesterio rodmenimis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto nesutiko (b. l. 30), nurodė vartojęs vaistus ir šios pozicijos nuosekliai laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu. Be to, aplinkybę, kad asmuo vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo, paneigia ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad A. S. girtumas galėjo atsirasti dėl prieš 15–20 minučių iki neblaivumo nustatymo vartoto 20–25 ml kiekio vaistinio preparato „Neuromed“ (b. l. 82–86). Pažymėtina, jog šio preparato naudojimas jam buvo rekomenduotas gydytojo (b. l. 78, 80). Asmuo neprivalo įrodyti aplinkybės, jog šį preparatą buvo nusipirkęs ir jį iki neblaivumo nustatymo vartojo. Pakanka nurodyti objektyviai pagrįstą aplinkybę, o jos tikrinimas ir paneigimas priklauso institucijoms, inkriminuojančioms nusižengimą. Alkotesteriu nustatytas girtumas nėra didelis, aplinkybė, jog girtumas galėjo atsirasti dėl raminančio poveikio vaistų liko nepaneigta, o neaiškumai, susiję su girtumo nustatymu nebegali būti pašalinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, todėl turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 423 straipsnio 3 dalyje sudėties, A. S. už šį inkriminuojamą nusižengimą nebaustinas.
Nenustačius, kad A. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo teisenos dalis dėl šių jam inkriminuotų nusižengimų nutrauktina (LR ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S., 2017 m. lapkričio 12 d., 18.07 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė prie kelio augančias egles ir jas apgadino, taip pat tęsdamas veiką, 2017 m. lapkričio 12 d., apie 19 val. Telšių rajone, kelyje Rietavas – Tverai –Varniai, 29,30 kilometre, nepasirinko saugaus atstumo, netinkamai sustabdė transporto priemonę, dėl ko buvo apgadinta kelio sankasa, todėl jis baustinas pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ANK 35, 36 straipsniai). Galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi (b. l. 55-57). Įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2, 4 dalimis,
nutaria:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti 11 Eur (vienuolika Eur) baudą.
Kitą administracinio nusižengimo teisenos dalį pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 86-ANR-P-923-2018 nutraukti.
A. S. informuoti, kad baudą jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 1001) „Swedbank“, AB, nurodant bylos ROIK Nr. 17074825047, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.