- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- eI3-1134-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03556-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. T., A. A., O. B., O. R., O. S., K. B.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba
- Advokatai
- Saulė Katauskaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjams A. T. (A. T.), A. A., O. B., O. R., O. S., pareiškėjų atstovei advokatei Saulei Katauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. B., K. B. (K. B.), O. R., A. T. (A. T.), O. S., A. A., skundą atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai O. B., K. B. (K. B.), O. R., A. T. (A. T.), O. S. (O. S.), A. A. (toliau – Pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta pastatų kompleksą esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas įrašyti į Kultūros vertybių registrą; 2) įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybą įrašyti pastatų ansamblį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas į Kultūros vertybių registrą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. Visagino miesto bendruomenė pateikė prašymą Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas (toliau - pastatų kompleksas), įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Prie prašymo buvo pridėti 109 Visagino gyventojų parašai. 2019 m. spalio 9 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-271 buvo pradėta minėtų pastatų įrašymo į Registrą procedūra. 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. (9.51 E)2-1592 Departamentas informavo, kad klausimas dėl teisinės apsaugos pastatų kompleksui suteikimo ir jo įrašymo į Registrą nebus perduotas svarstyti Vertinimo tarybai, vėliau Departamentas pakeitė savo poziciją ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu iš esmės tenkino pareiškėjų prašymą ir 2020 m. rugsėjo 29 d. pastatų komplekso nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas buvo pristatytas svarstyti Vertinimo tarybos posėdyje. Pastatų kompleksą buvo siūloma įrašyti, vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo 8.6 ir 8.5 punktais. 2020 m. rugsėjo 29 d. Vertinimo taryba nusprendė pastatų kompleksui apsaugos netaikyti ir neįrašyti jų į Kultūros vertybių registrą. Vertinimo tarybos sprendimas be motyvacijos buvo paskelbtas Departamento internetiniame puslapyje 2020 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjai dėl Vertinimo tarybos motyvacijos, kuria remiantis buvo atmestas pareiškėjų prašymas, galėjo sužinoti tik 2020 m. spalio 19 d., gavę Vertinimo tarybos posėdžio protokolą.
Pažymi, kad yra pagrindas tenkinti jų prašymą dėl pastatų komplekso įrašymo į Kultūros vertybių registrą, vadovaujantis Aprašo 8.6 punktu. 2019 m. rugsėjo 21 d. Visagino miesto bendruomenės 109 atstovų (kultūros, meno darbuotojų, inžinierių, mokytojų ir kitų profesijų atstovų) prašymas Departamentui dėl pastatų ansamblio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas, įrašymo į Kultūros vertybių registrą ir 2020 m. liepos 16 d. Visagino miesto bendruomenės prašymas dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas, įrašymo į kultūros paveldo registrą nagrinėjimo, kurį pasirašė 600 visaginiečių. Abiejuose prašymuose yra nurodoma, kad pastatas yra itin reikšmingas ir Visagino m. bendruomenės narių istorinei sąmonei, ir tapatumui, nes tai yra šio miesto širdis ir lopšys perkeltine ir tiesiogine šio žodžio prasme: tai buvo pirmasis ir specialiai šiam miestui suprojektuotas originalus ir gyventojų labai lauktas vaikų darželis-lopšelis. Visi pirmieji mažieji visaginiečiai, būdami darželinukais, buvo auklėjami ir lavinami būtent šiame pastate. Be to, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų ansamblis organiškai įsilieja į esantį natūralų miesto gamtos landšaftą, jis taip pat puikiai dera su šalia esančiu autoriniu kitų lietuvių architekčių - D. G. ir L. G. - originaliu raudonų plytų pastatu (buvusi Visagino m. 1-oji vidurinė mokykla, dabar - Visagino kultūros centras, (duomenys neskelbtini), Visaginas), kurį Visagino m. savivaldybės administracija taip pat ketino griauti, tačiau Visagino m. gyventojai spėjo užkirsti tam kelią. Šis istorine prasme pirmasis ir jau miesto „senamiesčiu“ tapęs rajonas susideda iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų ansamblio, minėto autorinio D. G. ir L. G. pastato (duomenys neskelbtini), šalia esančių raudonų plytų pastatų (duomenys neskelbtini; vietos gyventojų vadinamų „duomenys neskelbtini“), pėsčiųjų alėjos (duomenys neskelbtini) bei kitų didžiųjų ir mažųjų architektūrinių objektų. Tai yra pastatai, kurie kartu su mažosios architektūros objektais ir kitais elementais sudaro išskirtinai Visagino m. erdvių atpažįstamą tapatybę. Šis rajonas bei jo objektai yra vieni tų „raktinių‘ vietų ir elementų, kurie sukuria tik Visagino miestui būdingą Genius Loci (lot. k. „vietos (miesto) dvasia“).
Skunde taip pat pažymima, kad pastatų kompleksas taip pat atitinka Aprašo 8.5 punkte numatytą išimtį, t. y. akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovai. Šis dviejų pastatų ansamblis yra vienas pirmųjų miesto autorinių pastatų, kuriuos būtent Visaginui sukūrė Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektai. Kitų visuomeninių objektų, sukurtų ir pastatytų pagal šį projektą, daugiau niekur Lietuvoje nėra. Dėl šios priežasties šio ansamblio negalima vertinti kaip tipinio. Pastatų kompleksą yra išskirtinis savo originaliu pastatų eksterjero architektūriniu sprendimu - kiekvieno atskiro aukšto fasadas turi savitą reljefo dinamiką ir plastiką, į stogo plokštumą yra įmontuoti ypač patvarūs sferos formos stoglangiai („zenitiniai šviestuvai“) ir kt.( kas atitinka Aprašo p. 8.5.). Šie du pastatai yra lietuvių architektės D. M. suprojektuotas originalus kūrinys, kuris buvo įtrauktas į žymaus lietuvių architekto profesoriaus J. M. sudarytą naujosios Lietuvos architektūros pavyzdžių rinktinį leidinį „Naujoji Lietuvos architektūra“ („Mintis“, 1982, psl. 50) kartu su tokiais architektūros objektais kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilniaus miesto (centriniai) santuokų rūmai. Pastatų kompleksas, kuris buvo sukurtas kaip dviejų vaikų darželių ansamblis ir kurį pareiškėjai siekia įtraukti į Kultūros vertybių registrą, išsiskiria savo pirmine vidaus apdaila, kuri yra iš esmės išlikusi. Kiekviename šio komplekso pastate buvo suprojektuoti ir įrengti baseinai, vaikams skirtos rekreacinės patalpos ir kitos unikalios tam laikmečiui zonos. (duomenys neskelbtini) pastato sienos yra dekoruotos „Dvarčionių keramikos“ kolekcija, grindys išklotos Sibiro lapuočių rankų darbo parketu, baltuoju Sibiro marmuru ir kt., šiame pastate buvo sumontuotas ir veikė žiemos sodas su fontanu ir kt. Lietuvoje nėra analogiškų XX amžiaus 70-tųjų metų visuomeninių pastatų projektų su Dvarčionių keramikos vidaus apdaila, marmuro fontanais pastato viduje ir kt. projektiniais bei funkciniais ypatumais. Abiejuose ansamblio pastatuose architektų buvo suprojektuoti šių darželių vaikams gydyti skirti medicinos skyriai su atskiromis medicinos personalo patalpomis, stomatologijos kabinetu ir darželio auklėtiniams skirtomis keliomis dvivietėmis palatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovė skundą prašė tenkinti palaikydami skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pastatai, Visagino m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neatitinka Apraše įtvirtinto amžiaus cenzo (pastatyti 1978 ir 1981 metais), Vertinimo tarybai spręsti dėl apsaugos pastatams reikalingumo buvo siūloma remiantis Aprašo 8.5 ir 8.6 punktais (tai pažymėta ir Vertinimo tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokole Nr. VT-34).
Pažymi, kad ne Visagino bendruomenė, o jos dalis pasisakė už pastatų, Visagino m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įrašymą į Kultūros vertybių registrą, todėl labiau reikėtų atsižvelgti ir vertinti pastatų architektūrinę vertę. Kultūros paveldo centro direktorius V. K. pasisakė, kad kriterijus dėl bendruomenės kreipimosi nėra sprendimas, kad objektai yra vertingi ir turėtų būti išsaugoti, tai vienas iš argumentų, kodėl yra teikiama vertinti objektą Vertinimo tarybai (pagal Kultūros paveldo centro nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Į-003, 10.7 punktą Kultūros paveldo centras turi teisę teikti Departamento vertinimo tarybai klausimus posėdžių darbotvarkėms ir su tuo susijusius dokumentus). Kaip 2020 m. rugsėjo 29 d. Vertinimo tarybos posėdyje paaiškino Visagino savivaldybės meras E. G., uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir sumažėjus gyventojų skaičiui, sumažėjo ir vaikų lopšelių-darželių poreikis, pastatai pagal pirminę paskirtį nebenaudojami. 2018 m. Visagino miesto savivaldybė dalyvavo projekte „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“. Pagal šį projektą siekiama sutvarkyti apleistas teritorijas. Projekte numatyta (duomenys neskelbtini) pastatą palikti ir toliau eksploatuoti, o (duomenys neskelbtini) nenaudojamą pastatą (dėl jo būklės) pasiūlyta nugriauti ir jo vietoje sutvarkyti aplinką, įkurti parką, daugiafunkcį centrą, būtų biblioteka, vieta jaunimo užimtumui, pagerinta infrastruktūra. Todėl Vertinimo taryba nusprendė, kad pastatų, Visagino m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), architektūriniai sprendimai nėra pakankami pastatams suteikti apsaugą ir juos įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Kaip pažymėjo Kultūros paveldo centro specialistė V. B., pastatų statymo metais buvo populiaru statyti tokio tipo „pompastiškus“ pastatus, kurie pagal funkciją dažniausiai būdavo kultūros namai. Vertinimo tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje 6 (šeši) Vertinimo tarybos nariai balsavo už tai, kad pastatams, (duomenys neskelbtini), 3, Visagine, apsaugos netaikyti ir neįrašyti jų į Kultūros vertybių registrą. 1 (vienas) Vertinimo tarybos narys balsavo prieš. Atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, nutarta pastatams, Visagino m., (duomenys neskelbtini), 3, apsaugos netaikyti ir neįrašyti jų į Kultūros vertybių registrą. Vertinimo taryba posėdyje pateikė rekomendaciją Visagino savivaldybei koncepciškai, savivaldos lygmeniu spręsti dėl Visagino kaip vietovės išsaugojimo, konsultuojantis su specialistais, organizuojant ir dalyvaujant mokslinėse konferencijose. Be to, skundu pareiškėjai prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigoti Vertinimo tarybą įrašyti pastatų ansamblį, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas, į Kultūros vertybių registrą. Tačiau tokį reikalavimą patenkinus, Teismas imtųsi vykdyti viešojo administravimo funkcijas, kurios yra pavestos Vertinimo tarybai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pareiškėjų skundą prašė atmesti, palaikydami atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr.VT-34 dalies, kuriuo nutarta pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas netaikyti apsaugos ir neįrašyti jų į Kultūros vertybių registrą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. I-271 „Dėl pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas įrašymo į Kultūros vertybių registrą“ inicijavo pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas vertingųjų savybių atskleidimo ir įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą.
Visagino savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (4.19E)1-1445„Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas, pastatų komplekso vertinimo“ kreipėsi į Departamentą nurodydama, kad Visagino savivaldybės administracija, įgyvendindama 2014-2020 m. INTERREG V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“ Trans-form (duomenys neskelbtini) kurio tikslas – darniai atgaivinti ir pertvarkyti savivaldybėse esančias apleistas ar degradavusias vietas, paversti patraukliomis visuomenei, projekto lėšomis parengė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Visaginas griovimo techninę dokumentaciją ir teritorijos tolesnio vystymo koncepciją. Ateityje planuojama nugriauti apleistą pastatą ir atlaisvintame sklype įrengti daugiafunkcį centrą su biblioteka. Taip pat buvo prašoma įtraukti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Visagine pastatų komplekso vertinimo klausimą į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo darbotvarkę ir nenustatyti pastatų vertingųjų savybių ir nesuteikti teisinės apsaugos (neįrašyti į Kultūros vertybių registrą).
2020 m. liepos 16 d. Visagino miesto bendruomenė Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriui V. B. pateikė prašymą „Dėl nekilnojamojo turto objektų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas, įrašymo į kultūros paveldo registrą nagrinėjimo“, kuriame prašė Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos atsižvelgti į Visagino miesto bendruomenės 2019 m. rugsėjo 21 d. rašte ir šiame rašte išdėstytus argumentus ir priimti sprendimą įrašyti ansamblį, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas, į Kultūros vertybių registrą.
2020 m. liepos 17 d. raštu į Departamentą kreipėsi Tarptautinis modernizmo dokumentacijos ir pastatų, vietovių ir jų aplinkos išsaugojimo komitetas (Docomomo International), atkreipdamas dėmesį į nerimą keliantį vieno iš pastatų komplekso ateitį bei ragindami užtikrinti priemones, būtinas išsamiam situacijos tyrimui ir analizei atlikti. Rašte pažymima, kad 1970-aisiais Sniečkaus gyvenvietei buvo suprojektuotas originalus dviejų pastatų-dvynių ansamblis: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šis architektūrinis ansamblis buvo unikalus ir buvo įtrauktas į katalogą „Naujoji Lietuvos architektūra“, išleistą 1982 m. Pastatai išoriškai identiški, tačiau jų interjero apdaila ir funkcionalumas buvo skirtingi nuo pat pradžių. Atkreipiamas dėmesys, kad šio ansamblio išorės konstrukcija taip pat nėra tipinė: kiekvieno aukšto reljefas nėra plokščias, bet dinamiškas ir yra ypatingas savo plastika.
Žemesnės instancijos teismas
Pastatų komplekso, Visagino mieste, (duomenys neskelbtini), apsaugos reikalingumo klausimas buvo svarstomas Kultūros paveldo departamento Pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje, kuriame nutarta pastatams Visagino mieste, (duomenys neskelbtini), 3 apsaugos netaikyti ir neįrašyti Kultūros vertybių registrą (Vertinimo tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokolas Nr. VT-34). Nesutikdami su šiuo Vertinimo tarnybos sprendimu pareiškėjai kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (redakcija nuo 2020-04-01) (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. V-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (redakcija nuo 2016-10-05) (toliau – ir Aprašas) ir kiti teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju Vertinimo tarnybai pateiktame Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos akto projekte (2020 m. sausio 13 d. aktas Nr. FENVE93L15, toliau – ir Akto projektas) nurodoma, kad nekilnojamoji kultūros vertybė (statytas 1978-1981 m. sovietinis vėlyvasis modernizmas, architektas R. K.) būtų registruojama Kultūros vertybių registre kaip kompleksinis objektas (kompleksas). Vertybės vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys yra architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus) ir želdynų (lemiantis reikšmingumą, tipiškas). Siūlomas nustatyti objekto reikšmingumo lygmuo – vietinis. Vertybės vertingosios savybės – planavimo sprendiniai (plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, kurią formuoja du greta teritorijoje esantys identiški paskatai, pastatų pagrindiniai PV fasadai orientuoti į (duomenys neskelbtini) (7.13.1); žemės ir jos paviršiaus elementai (reljefas, besileidžiantis į Š pusę) (7.1.3.4.); želdynai ir želdiniai (lapuočių ir spygliuočių medžių grupės, pavieniai medžiai; vyrauja: sidabrinės eglės, paprastosios eglės, paprastieji maumedžiai, paprastosios pušys, Sibiro eglės, kalnų pušys, karpotieji beržai, paprastųjų klevų guotai, paprastasis ąžuolas, pavieniai gluosniai ir šermukšniai) (7.1.3.6). Akto projekto 7.5 punkte, kaip svarbūs faktai, susiję su objektu nurodoma, jog Ignalinos atominė elektrinė buvo Sovietų Sąjungos svarbos objektas (statyta visam Šiaurės Vakarų regionui), todėl jos projektavimui ir statybai dirigavo okupantas. Elektrinei ir gyvenvietei Sankt-Peterburgo (buv. Leningrado) projektavimo institutas Teploelektroprojekt parinko vietą prie Drūkščių ežero, Šiaurės Rytų Lietuvoje, prie Latvijos ir Baltarusijos sienos. <...> Atomininkų gyvenvietė pradėta statyti 1975 m. už šešių kilometrų nuo jėgainės. <...> Gyvenvietės plano pagrindas – „peteliškės“ motyvas, kurį sudaro pagrindinis „kūnas“, ir keturi aplink išdėstyti „sparnai“ – gyvenamieji mikrorajonai. <...> Pirmoji nutiesta gatvė (duomenys neskelbtini). <...> 1978-1981 metais (duomenys neskelbtini) gatvėje pastatytas dviejų vaikų lopšelių – darželių kompleksas. Akto projekto prieduose Nr.1 ir Nr.2 nurodomos į kompleksą įeinančių pastatų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) vertingosios savybės (tūris – laužytos konfigūracijos planas, 2 a. su rūsiu, stogo forma, kiti stogo elementai; kapitalinių sienų tinklas su 5 įėjimais į pastatą; fasado architektūriniais sprendimais (fasado architektūrinio sprendimo visuma, fasadų architektūrinės tūrinės detalės - įėjimų atviri keraminių plytų mūro prieangiai su plokščiais stogeliais, betoninių laiptų su medinėmis atitvaromis tipas; fasadų apdaila ir puošyba – fasadų raudonų keraminių plytų apdaila, cokolio faktūrinis dekoratyvinis tinkas); konstrukcijos (betono pamatas su betono blokų rūsio sienomis ir cokoliu, keraminių plytų mūro sienos, funkcinė įranga – I - II a. g/b laiptai, laiptų pakopų ir aikštelių šlifuoto mozaikinio betono danga, vestibiulio g/b dviejų maršų pagrindiniai laiptai, pakopų stačiakampių marmuro plokščių danga) ir kt.).
Vertinimo tarnybos sprendimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 21 dalis nekilnojamąją kultūros vertybę apibrėžė kaip kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visumą, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. To paties straipsnio 40 dalyje įtvirtinta, kad vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Pagal sandarą nekilnojamasis kultūros paveldas yra: 1) pavienis objektas – vieta, statinys, ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymą pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, inter alia (liet. be kita ko) nustatydamas, kad architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas – reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės (5 p.), o želdynų kultūros paveldo objektai – reikšmingais pripažinti istoriniai želdynai (parkai, sodai ir kiti istoriniai želdynai) (7 p.).
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas ir registravimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. Atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalį, nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia Departamento bei savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga (Įstatymo 8 str. 8 d.).
Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą, reglamentuoja Aprašas. Aprašo 5 punktas nustato, kad objektų ar vietovių vertinimas tiesiogiai susijęs su laikmečio kultūriniu tapatumu – poreikiu išsaugoti kultūros paveldo objektą ar vietovę, o vertinimas atliekamas vadovaujantis ne vyraujančiais įsitikinimais, bet remiantis pagarba ir pakantumu kitoms kultūrinio tapatumo formoms. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad vertinimo procesas susideda iš: amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros; reikšmingumo nustatymo; teritorijos apibrėžimo; reikšmingumo lygmens nustatymo. Pagal Aprašo 8 punktą, objektai ir vietovės, kurie neatitinka Aprašo 7 punkte nustatyto amžiaus cenzo, be kita ko vertinami, jeigu tai akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovai (8.5 p.); yra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos bendruomenei, prašymas, kuriame nurodyta, kad jie reikšmingi tos bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui (8.6 p.). Kai pagal Aprašo nuostatas objektai ar vietovės gali būti pripažinti reikšmingais vietos bendruomenių istorinei sąmonei ir tapatumui, išvadas dėl jų reikšmingumo gali rengti ir Vertinimo taryboms teikti mokslo ir studijų bei kitos tyrimų institucijos.
Aprašo 3.13 punkte nustatyta, kad reikšmingumo nustatymas – tai nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei kompleksiškumą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriais. Pagal Aprašo 3.19 punktą vertinimas – tai remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra, atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugą, juos registruojant Kultūros vertybių registre.
2005 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-149 (redakcija nuo 2019-09-26) patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų (toliau - Pavyzdiniai nuostatai) 5 punkto 5.1 ir 5.3 papunkčiai, be kita ko numato, jog taryba sprendžia dėl apsaugos reikalingumo kultūros vertybėms, pagal tyrimų duomenis, nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes. Tarybų posėdžiuose Tarybų aktų projektus pristato Tarybų aktų projektų rengėjai. Pagal Pavyzdinių nuostatų 33 punktą tarybų sprendimai įforminami Tarybų aktais, išskyrus atvejus, kai Taryba priima sprendimą nesuteikti apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Šiuo atveju priimti sprendimai įforminami Tarybos protokolu. Tarybos posėdžiai protokoluojami be kita ko juose nurodant priimtus sprendimus ir konkrečius kriterijų apraše nurodytus kriterijus, lėmusius sprendimo priėmimą ir t.t. (Pavyzdinių nuostatų 35 punktas). Tai reiškia, kad vertinimo tarybai tenka pareiga įrodyti nustatytų vertingųjų savybių buvimą/nebuvimą, o tais atvejais, kai priimamas sprendimas nesuteikti apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, šį sprendimą įforminti protokole.
Iš minėtų Įstatymo, Aprašo ir Pavyzdinių nuostatų nuostatų matyti, kad Vertinimo tarnybos išvada, ar atitinkamai nekilnojamajai kultūros vertybei reikalinga teisinė apsauga, padaroma kompleksiškai įvertinus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, jų reikšmingumą.
Kaip matyti iš protokolu įforminto sprendimo, nagrinėjamu atveju Vertinimo taryba 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje spręsdama klausimą dėl pastatų komplekso apsaugos reikalingumo ir komplekso kaip visumos bei pavienių jį sudarančių pastatų vertingųjų savybių buvimo/nebuvimo, iš esmės tik išreiškė apgailestavimą, jog nėra politinio sprendimo, ką daryti su Visagino miestu, kuris yra unikalus savo planine urbanistine verte. Sprendime pažymėta, jog prieš dešimtmetį nebuvo tokio susidomėjimo moderniąją architektūra, koks pastebimas šiuo metu, pasisakoma, jog Visagino savivaldybei reikėtų koncepciškai pažiūrėti į Visaginą, savivaldos lygiu spręsti dėl jos išsaugojimo, konsultuojantis su specialistais. Tačiau Vertinimo taryba visiškai nepasisakė dėl Akto projekte nurodytų pastatų komplekso vertingųjų savybių - planavimo sprendinių (tūrinės erdvinė kompozicija, kurią formuoja du greta teritorijoje esantys identiški paskatai.), žemės ir jos paviršiaus elementų, želdynų ir želdinių - vertinimo, t.y. iš sprendimo turinio nėra aiškios priežastys dėl kurių šiam pastatų kompleksui nėra suteikiama apsauga. Taip pat ginčijamame sprendime nėra pateikta Akto projekto prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 pateiktų kompleksą sudarančių pastatų vertingųjų savybių (tūrio, kapitalinių sienų, fasadų architektūrinių sprendimų, konstrukcijų, vandens įtaisų ir prietaisų, statinių interjero ir kt.) vertinimo. Pagal Pavyzdinių nuostatų 30 punktą, Tarybų aktų projektų rengėjai, yra atsakingi už Tarybų aktų projektuose pateiktos faktinės informacijos tikrumą. Nagrinėjamu atveju prie Akto projekto buvo pridėtas 13 šaltinių ir literatūros sąrašas, tačiau 2020 m. rugsėjo 29 d. protokole išreikštame Vertinimo tarybos sprendime nėra pateikto šių duomenų vertinimo pakankamumo aspektu. Pastebėtina, jog nors 2020 m. rugsėjo 29 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokole nurodytas priimtas sprendimas nesutiekti vertybei teisinės apsaugos (šešiais balsais prieš, ir vienu už), tačiau visiškai neaišku dėl kokių priežasčių ir kokių Akto projekte nurodytų vertingų savybių nebuvimo, pastatų komplektas šių kriterijų neatitiko.
Pažymėtina, kad iš Vertinimo tarybai pateikto Akto projekto turinio matyti, jog projektu Vertinimo tarybai siūlant priimti sprendimą dėl teisinės apsaugos vertybei reikalingumo, toks siūlymas pateiktas įvertinus visumą pastatų komplekso vertingųjų savybių. Pareiškėjų skundo faktinis pagrindas taip pat grindžiamas ne tik argumentais dėl nesutikimo su Vertinimo Tarybos sprendimu, bet ir teiginiais, kad ginčijamas Vertinimo tarybos sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, Vertinimo taryba sprendime turėjo įvertinti Akto projekte nurodytas vertingąsias savybes, jų visumą ir pasisakyti dėl jų buvimo/nebuvo, reikšmingumo, pakankamumo/nepakankamumo apsaugos taikymui, tačiau apsiribojo apgailestavimu dėl politinio sprendimo dėl Visagino miesto, kuris kaip nurodė Vertinimo tarybos nariai, yra unikalus savo planine urbanistine verte, išsaugojimo nebuvimo.
Vertinimo tarybos sprendime ir atsiliepime nurodoma, jog pastatų kompleksui suteikiant apsaugą siūloma vadovautis Aprašo 8.6 ir 8.5 punktais, t.y. kai objektai yra akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovai, taip pat, kai yra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos bendruomenei, prašymas, kuriame nurodyta, kad jie reikšmingi tos bendruomenės narių istorinei sąmonei ir tapatumui, tačiau nėra pateikta vertinimo ar pastatų kompleksas atitinka Aprašo 8.5 punkto kriterijų kaip sovietinio vėlyvojo modernizmo laikmečio atstovas, o jei neatitinka, tai dėl kokių priežasčių. Dėl atitikimo Aprašo 8.6 punkto nuostatoms sprendime tik pažymima, jog dėl apsaugos taikymo pastatų kompleksui pasisakė ne visa bendruomenė, o tik jos dalis, tačiau, teismo vertinimu, tam, jog spręsti dėl Aprašo 8.6 punkto kriterijaus buvimo/nebuvimo nėra būtinas absoliučiai visos bendruomenės pritarimas. Pažymėtina, jog 2020 m. liepos 16 d. prašymu dėl pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas, įrašymo į kultūros paveldo registrą į Departamentą kreipėsi apie 600 asmenų, kas yra reikšminga Visagino bendruomenės dalis. Be to, tuo atveju, jei Vertinimo tarybai kyla abejonių dėl bendruomenės valios išreiškimo, Vertinimo taryba gali pasinaudoti Pavyzdinių nuostatų 8.1 punktu ir gauti iš savivaldybių institucijų informaciją, reikalingą jos funkcijoms vykdyti (pvz. pasiūlydama surengti savivaldybėje apklausą šiuo klausimu).
Skundžiamas Vertinimo tarybos sprendimas yra individualus administracinis aktas, o Vertinimo taryba šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2020-11-01) numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., LVAT 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-952/2008). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010 m. spalio 4 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2013 m. birželio 13 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013 ir kt.).
Skundžiamo Vertinimo tarybos sprendimo turinį įvertinusi VAĮ 8 straipsnio 1dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Vertinimo tarybos sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr.VT-34 dalis, kuria nutarta pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas netaikyti apsaugos ir neįrašyti jų į Kultūros vertybių registrą, naikintina.
Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjai prašo teismo įpareigoti Vertinimo tarybą įrašyti pastatų ansamblį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas į Kultūros vertybių registrą. Šis pareiškėjų reikalavimas netenkintinas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju Vertinimo tarybos, kuriai, kaip kolegialiai institucijai Įstatymu paversta priimti sprendimus dėl apsaugos vertybei suteikimo/nesuteikimo.
Įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tai, kad šiuo teismo sprendimu kaip neatitinkantis VAĮ įstatymo yra naikinamas Vertinimo tarybos sprendimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė pateikto Akto projekto dėl pastatų komplekso procedūra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, Vertinimo taryba įpareigotinas šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl teisinės apsaugos pastatų kompleksui suteikimo/nesuteikimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėjos O. B. ir O. R. prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 950 Eur O. B. patirtos išlaidos už skundo parengimą ir atstovavimą, taip pat 50 Eur O. R. patirtos išlaidos už dokumentų vertimą. Pareiškėjos pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjų skundas iš esmės patenkintas, išskyrus išvestinį reikalavimą, todėl jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomos priteisti išlaidos už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (8.2., 8.16. punktai), todėl pareiškėjų prašymas tenkinamas, priteisiant pareiškėjoms iš atsakovės jų patirtas išlaidas už teisinių paslaugų suteikimą ir dokumentų vertimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1,2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų O. B., K. B. (K. B.), O. R., A. T. (A. T.), O. S., A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta pastatų kompleksą esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visaginas įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Kitoje dalyje pareiškėjų skundo netenkinti.
Priteisti pareiškėjai O. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybos 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, priteisti pareiškėjai O. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybos 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.