- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-475-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04419-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Livalsta“
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Livalsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui UAB „Livalsta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 26 235 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2009 m. kreipėsi į ieškovės sutuoktinį prašydamas pagaminti gelžbetoninių reperių stulpų ir betoninių stulpelių, parodė ranka braižytus brėžinius, kartu nurodydamas kiek sumažinti brėžinyje nurodytus matmenis bei gaminti taip, kad gaminiai būtų kaip įmanoma lengvesni. Įvertinęs bandomuosius gaminius atsakovas kreipėsi dėl tolimesnės gamybos, pateikė 2009 m. spalio 5 d. sutarties projektą, tačiau šalims nesuderinus sutarties sąlygų sutartis nebuvo pasirašyta. Tačiau gaminiai pagal atsakovo nurodytus išmatavimus buvo išlieti ir perduoti atsakovui, tai atliko ieškovės sutuoktinis. Išliejus ir perdavus atsakovui gaminius, buvo galutinai suderinta ir pasirašyta 2009 m. spalio 5 d. sutartis (sutarties data pasirašymo metu nebuvo keičiama), atsakovas gaminius priėmė, pretenzijų nereiškė, tačiau už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė. Paslaugų buvo suteikta už 31 695 Lt, o atsakovas sumokėjo tik 5 460 Lt. Ieškovė teigia, kad atsakovas nesukonkretino reikalavimų gaminiui. Stulpelių stiprio, naudotino betono – atsakovas tokių sąlygų savo žodiniame pasiūlyme, pagal kurį buvo gaminti ginčo stulpeliai, neaptarė. Atsakovas prašė pagaminti kuo lengvesnius stulpelius, motyvuodamas tuo, kad juos būtų galima paprasčiau transportuoti ir lengviau montuoti. Ieškovė tvirtino, kad betoną tiekė pats atsakovas, be to, su ieškove buvo tartasi tik dėl stulpelių gaminimo, bet ne dėl jų montavimo. Šiuo atveju taikytinos ne Civilinio kodekso 6.665 str. nuostatos, o Civilinio kodekso 6.648 str. 6 d. nuostatos. Ieškovė pažymi, kad nustatyti medžiagų trūkumų ji negalėjo, nes atsakovas pristatė skystą betoną. Anot ieškovės, atsakovas savaip interpretuoja reglamentą „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.12.1.:2001 patvirtinimo“, nes atsakovo nurodyti teiginiai neatitinka nurodyto teisės akto turinio. Tarp šalių nebuvo nustatyta mokėjimo tvarka, todėl taikytinos bendrosios nuostatos. Trūkumai buvo nustatyti tik trijuose stulpeliuose, tuo trapu atsakovas neatsiskaito už visą produkciją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Livalsta“ ieškovės J. K. naudai 26 235 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26 235 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 542 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovei buvo pateikta gaminių schema pagal kurią, turėjo būti gaminami gelžbetoniniai reperių stulpai ir betoniniai stulpeliai, bei iš kieno medžiagų buvo gaminami gaminiai. Teismas įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus padarė išvadą, kad gaminius gaminusiam ieškovės sutuoktiniui M. K. buvo parodyta gaminių schema, buvo žinoma kokiam tikslui gaminiai bus naudojami. Tačiau teismas, sprendė, kad gaminių parametrai buvo keičiami pagal atsakovo reikalavimus. Tokia išvadą teismas padarė remdamasis tiek liudytojų parodymais, tiek tuo, kad sutartyje specifinių reikalavimų gaminiams nebuvo nustatyta. Nors gamintojas ir žinojo kokiam tikslui gamina gaminius, tačiau atsakovas nenurodė specifinių gaminio reikalavimų, t.y. atitinkamos markė betono, atsparumo parametrų ir pan. Šalims nesulygus dėl konkrečios markės betono naudojimo, gaminių atsparumo slėgiui reikalavimų, teismo nuomone, atsakovas negali remtis aukščiau minėta gaminio schema, nes ji buvo atsakovo ir Gi-Consult Geo Information Consult sudarytos sutarties sudėtinė dalis. Teismas sprendė, kad šiuo atveju gaminiai buvo gaminami, pagal žodinius atsakovo nurodymus, o specialūs aukštesni reikalavimai nebuvo nurodyti, jie sutartyje neaptarti. Todėl, teismo nuomone, gaminiai iš esmės atitiko žodinius atsakovo kokybės reikalavimus gaminiui, o minėta gaminio schema buvo tik orientacinio pobūdžio. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 str. 4 d. užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Šioje byloje, teismas sprendė, kad jokių paslėptų trūkumų nebuvo, nes atsakovas pats prašė keisti gaminio reikalavimus pagal jo nurodymus. Atsakovas apmokėjęs dalį paslaugų pripažino, kad gaminius gavo tokios kokybės kokios reikalavo, ir išorinių akivaizdžių kokybės trūkumų nebuvo. Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai apeliuoja į paslėptus trūkumus. Teismas nenustatė, kad ieškovės sutuoktinis gamindamas gaminius, siekė paslėpti kokius nors trūkumus, galėjo turėti iš to kokios nors naudos. Atsakovas keisdamas gaminio parametrus, pats prisiėmė riziką prieš trečiuosius asmenis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Livalsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės J. K. ieškinį atmesti. Nurodo, kad be 2009 m. spalio 5 d. Paslaugų teikimo sutarties 1.2 ir 1.3 dalyse nustatytų pareigų, ieškovė atlikdama betoninių reperių - geodezinių punktų liejimo darbus, privalėjo laikytis ir įstatymuose nustatytų pareigų ir reikalavimų tokiems gaminiams, nagrinėjamos bylos atveju - geodeziniams punktams, t.y. Civilinio kodekso 6.663 str. 1 d., kurioje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Civilinio kodekso 6.663 str. 2 d. nustato, jog, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis (CK 2.4 str. 2 d., b.l. 11). Nagrinėjamos bylos atveju, pagal sutartį reikalavimai sutarties dalykui buvo apibrėžti: geodezinio punkto schemoje - Valstybinio specialiojo geodezinio pagrindo punktas geležinkelio linijoje Vilnius-Kaunas, kurioje buvo numatytas reikalavimas betonui: betonas M 300 markės; o taip pat reikalavimai Valstybiniam specialiajam geodeziniam pagrindui yra apibrėžti ir 2001-03-22 Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 19 patvirtinto reglamento „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.12.01:2001 patvirtinimo“ 24 dalies a) ir b) punktuose, t.y. naudoti betoną M 300 markės. 2010 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovės iniciatyva iškviestas liudytojas - ieškovės sutuoktinis M. K. patvirtino tas aplinkybes, jog prieš pradedant reperių - geodezinių punktų liejimo darbus jiems buvo pateikta Valstybinio specialiojo geodezinio pagrindo punkto geležinkelio linijoje Vilnius-Kaunas schema, kurioje būtent ir yra pažymėti reikalavimai naudojamam betonui: M 300 markės. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino minėtos schemos kaip įrodymo, nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo Reglamento 24 dalies a) ir b) punktais, o priimdamas sprendimą pasirėmęs liudytojų parodymais, kad reikalavimai gaminiams buvo pakeisti žodiniu susitarimu pažeidė ir Civilinio kodekso 6.192 str. 4 d., kurioje numatyta, kad sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis (Sutarties 5.2 d.), todėl nusprendė dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo įstatymo neleistinų įrodymų pagrindu, ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 177 str. 4 d., 3 str. normas. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą jį motyvavo tuo, jog geodeziniai punktai buvo gaminami iš atsakovo tiekiamo betono, todėl sprendė, kad pats prisiėmė riziką prieš trečiuosius asmenis dėl gaminių reikalavimų kokybei. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 6.647 str. ir nepagrįstai priėjo išvados, kad sutartyje sulygtą darbą ieškovė atliko iš apelianto pateiktų medžiagų. Remiantis Civilinio kodekso 6.647 str. 1 d. rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymo leidžiamos išimties šalys tarpusavio sudarytoje sutartyje nenumatė, t.y. jog numatyti gaminiai bus liejami iš apelianto medžiagos. Pagal Civilinio kodekso 6.648 str. 1 d. užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus. Todėl leistinu įrodymu byloje patvirtinti aplinkybę, kad geodeziniai punktai buvo liejami iš apelianto patiekto betono, gali būti tik pateiktas medžiagų perdavimo aktas ar kitas jo perdavimo dokumentas bei atitikties dokumentai. Nagrinėjamos bylos atveju, tokių įrodymų ieškovė byloje nepateikė. Pagal Civilinio kodekso 6.647 str. 2 d. rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 4 d.). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (CK 6.695 str. 1 d.). Remiantis Civilinio kodekso 6.655 str. 1 d., užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Alzida“ atliktais bandymais nustatyta, jog ieškovės J. K. pagaminti geodeziniai punktai yra nekokybiški, nes pagaminti ne iš tos markės betono, todėl neatitinka sutartyje ir Reglamento 24 dalies a) ir b) punktuose nustatytų reikalavimų, apeliantas neturi pareigos apmokėti darbų kainos, ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
Ieškovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atsakovo UAB „Livalsta“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, kurioje konkretūs reikalavimai gelžbetoninių reperių stulpams ir betoniniams stulpeliams nebuvo nurodyti, tebuvo pasakyta, jog rangovas turi pagaminti juos pagal užsakovo reikalavimus, kuriuos jis teikė: ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą ranka braižytą brėžinį ir aiškius nurodymus tam tikrus matmenis brėžinyje pakeisti, pagaminti betono gaminius. Atsakovas ieškovei teikė medžiagą, iš kurios produkcija ir buvo gaminama. Ieškovei, kaip smulkiai verslininkei, veikiančiai pagal verslo liudijimą, tokia praktika yra įprasta ir priimtina, kuomet su atsakovu buvo tartasi dėl konkretaus darbo ir ieškovė jį įvykdė pagal keltus reikalavimus. Ieškovė nebuvo informuota apie sutartį sudarytą tarp UAB „Livalsta“ ir UAB „Gi-Consult Geo Consult“ ir apie reikalavimus dėl kurių šie kontrahentai sutarė. Taigi tas faktas jog pateiktos medžiagos neva neatitiko atsakovo ir Gi-Consult Geo Information Consult sudarytoje sutartyje betonui nustatytų konkrečių kokybinių reikalavimų ieškovei negali sukelti teisinių pasekmių. Kita vertus, pagal pateiktus atsakovo dokumentus, matyti, kad atsakovo su Gi-Consult Geo Information Consult sudarytoje sutartyje betonui nustatytų konkrečių kokybinių reikalavimų neatitiko tik trys stulpeliai, todėl, net jei ir laikytume, jog atsakovas naudojosi sulaikymo teise, pastarasis privalėjo tai daryti proporcingai. Pažymėtina ir tai, kad paslaugų sutartyje bendra suma už 147 gelžbetoninius reperių stulpus ir 149 betoninius stulpelius buvo nurodyta 31 695 Lt su PVM, t.y. buvo sutarta kaina tik už stulpelių pagaminimą naudojant atsakovo medžiagas, kadangi ieškovei gaminant iš savo medžiagų sutarties kaina būtų aiškiai didesnė. Pagaminti tokį kiekį gelžbetoninių reperių stulpų ir betoninių stulpų už 31 695 Lt kartu naudojant savo medžiagas būtų ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga, taip pat tai neatitiktų rinkoje vyraujančių kainų. Civilinio kodekso 6.648 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą. Šiuo atveju ieškovė medžiagų trūkumo, priimdamas jas iš atsakovo, nustatyti negalėjo, kadangi atsakovas pristatė skystą betoną. Teismas visiškai pagrįstai taikė Civilinio kodekso 6.662 straipsnį nurodydamas, kad atsakovas apmokėjęs dalį paslaugų pripažino, kad gaminius gavo tokios kokybės kokios ir reikalavo bei išorinių akivaizdžių kokybės trūkumų nebuvo, taip pat ir apeliavimas į paslėptus trūkumus yra nepagrįstas, kadangi gaminant gaminius nebuvo siekiama paslėpti kokius nors trūkumus, taip pat iš to ieškovei nebūtų buvę jokios naudos. Atsakovas gaminius priėmė ir iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo jokių pretenzijų dėl gaminių kokybės nereiškė tuo patvirtindamas, kad pastarieji pilnai atitinka šalių aptartus reikalavimus. Tarp šalių nesusiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, nebuvo sudaryta jokia statybos rangos sutartis, todėl atsakovas negali remtis Civilinio kodekso normomis reguliuojančiomis statybos rangos teisinius santykius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2010-03-10 d. buvo priimtas teismo įsakymas ( b.l.15), kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko UAB „Livalsta“ 26235,00 Lt, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2010-09-17 teismo nutartimi buvo priimtas ieškovės ieškininis pareiškimas ir 2010-03-10 teismo įsakymas panaikintas. Pareiškimu ( dokumentas klaidingai pavadintas atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo) ieškovė J. K. kaip kreditorius kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė, kad 2009-10-05 sutartimi ji įsipareigojo teikti gelžbetonių reperių stulpų ir betoninių stulpelių paslaugą, t.y. gaminti šiuos gaminius. Atsakovas stulpelius priėmė, tačiau už juos nepilnai atsiskaitė. Atsakovui teigiant, kad darbas buvo atliktas nekokybiškai, teismas atmetė jo argumentus dėl to, kad šalys nebuvo sulygusios dėl konkrečios markės betono naudojimo, gaminių atsparumo slėgiui reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad betoną gaminiams tiekė atsakovas.
Dėl ieškovės atlikto darbo neatitikimo sutarties sąlygoms
Ieškovė reikalavimus priteisti iš atsakovo, kaip darbų užsakovo, grindžia 2009-10-05 tarp šalių pasirašyta sutartimi, kuri pavadinta paslaugų teikimo sutartis. Šios sutarties 1.2 punktu ( b. l. 8-9) ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas laikydamasi nusistovėjusios praktikos, kad tai labiausiai atitiktų užsakovo interesus, o 1.3 punktu ieškovė, kaip vykdytoja, garantavo teikiamų paslaugų kokybės atitikimą užsakovo pareikštiems reikalavimams, įprastinei verslo praktikai ir LR įstatymų reikalavimams. Atsakovui atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad gaminiai buvo nekokybiški, ieškovė dublike teigė, kad atsakovas pats tiekė betoną stulpelių gamybai. Atsakovas turėjo galimybę pateikti šios aplinkybės paneigimo įrodymus, tačiau triplike ( b.l. 167-168) atsakovas nenurodė, jog ne jis tiekė betoną gamintojui. Atsakovas teigia, kad ieškovė leistinais įrodymais neįrodė tos aplinkybės, kad atsakovas pats tiekė betoną stulpelių gamybai, nes tokioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė turėjo pateikti medžiagų perdavimo-priėmimo aktus, tačiau nepaneigia ieškovės paaiškinimo, kad jis netiekė betono ieškovei, todėl byloje priimtinas ieškovės paaiškinimas, kad betoną gaminio padarymui tiekė atsakovas. Pripažintina, kad iš paslaugų teikimo sutarties teksto nėra galimybės tinkamai nustatyti, kaip šalys buvo susitarusios dėl medžiagos - betono gaminiui pagaminti tiekimo. Tai, kad sutarties 1 punkte nurodyta, jog vykdytojas įsipareigoja teikti stulpų ir stulpelių paslaugas, nenurodant, kad buvo susitarta, jog betoną tieks užsakovas, nereiškia, kad ieškovas privalėjo darbą atlikti iš savo medžiagos, nereiškia, kad ieškovas prarado galimybę tiekti įrodymus apie tai, kad medžiagą gaminiams padaryti tiekė užsakovas. CK 6.647 straipsnio 1 dalis numato, jog rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę, tačiau tuo atveju, jei darbas atliekamas iš užsakovo medžiagos, atsakomybę reglamentuoja CK 6.648 straipsnio nuostatos.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jog jis pateikė byloje įrodymą – Valstybinio specialiojo geodezinio pagrindo punkto geležinkelio linijoje Vilnius-Kaunas schemą, kurioje buvo pažymėti reikalavimai betonui - M 300 markės. Iš byloje esančios schemos, kuri pavadinta „Valstybinio specialiojo geodezinio pagrindo punktas geležinkelio linijoje Vilnius-Kaunas“, kopijos ( b.l.41) matyti, kad joje yra nurodyta gaminio montavimo schema, įrašai joje padaryti lietuvių ir anglų kalba, byloje nepateiktas įrašų anglų kalba vertimas į lietuvių kalbą, tuo neatitinka CPK 11 straipsnio reikalavimų. Tai, kad įrašas „ betonas -300“, ties kitu įrašu „ Maksimalus įšalo gylis“ , yra lietuvių kalba, tai leidžia daryti išvadą, ar ieškovė turėjo pareigą gaminti gaminį pagal šį įrašą. Atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kad šis brėžinys buvo perduotas ieškovei kaip paslaugų sutarties priedas, pagal kurį ji turėjo gaminti stulpus ir stulpelius. Dublike į atsiliepimą ieškovei nurodžius, kad darbus ji atliko pagal atsakovo parodytą ranka braižytą brėžinį, bei žodinį nurodymą gaminti mažesnių išmatavimų gaminius, nei nurodyta brėžinyje, lengvesnius gaminius, teismas pagrįstai priėmė šiuos ieškovės paaiškinimus, atmesdamas atsakovo pateiktą schemą kaip įrodymą. CK 6.644 straipsni0 1 dalis numato, jog rangovas turi atlikti darbą pagal kitos šalies užduotį, todėl atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis pateikė ieškovei užduotį pagaminti stulpelius iš betono, kurio markė 300. Tai, kad atsakovas turėjo schemą, kurioje nurodyta betono markė, tačiau jos nepateikė rangovui kaip priedo prie sutarties, kad neįrodė tos aplinkybės, jog ši schema buvo perduota ieškovei ar jos vyrui, liudytojui M. K., leidžia daryti išvadą, kad užsakovas netinkamai perdavė užsakymą rangovui, tai sąlygojo gaminių neatitikimą atsakovui keliamų reikalavimų, nurodytų jo inžinerinių paslaugų sutartyje Nr. 23G 0646 103/04 su Gi Consult Geo Information Consult ( b.l.33-38) . Tai, kad šios sutarties 2.45 punkte buvo numatyta, jog ženklinimo stulpelių gamybai naudotų medžiagų kokybės įrodymas ir patvirtinimas pagal punkte 2.1 nurodytas direktyvas yra šios sutarties pagrindas, reiškia, jog atsakovas buvo įsipareigojęs užsakovui Gi Consult Geo Information Consult pateikti stulpelių gamybai naudotų medžiagų kokybės įrodymus, todėl, užsakydamas ieškovei pagaminti gaminius, kuriuos jis turėjo pateikti Gi Consult Geo Information Consult, kaip užsakovui, turėjo sutartyje numatyti, jog ieškovė pateiktų naudotų medžiagų kokybės įrodymus, tuo atveju, jei gaminius buvo susitarta gaminti iš ieškovės medžiagos. Šio įsipareigojimo nebuvimas sutartyje leidžia daryti išvadą, kad priimtini ieškovės ir jos pusės liudytojų paaiškinimai apie tai, kad betoną stulpelių gamybai tiekė atsakovas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, jog tai, kad už 147 gelžbetoninius reperių stulpus ir 149 stulpelius buvo numatyta 31 695 Lt su PVM kaina, leidžia daryti išvadą, kad tai yra kaina tik už stulpelių pagaminimą, nes gaminant tokį kiekį stulpelių iš rangovo medžiagos, kaina būtų aiškiai didesnė. Pripažintina, kad atsakovas turėjo galimybė patiekti įrodymus, paneigiančius šį ieškovės teiginį, t.y. pateikti stulpelių rinkos gamybos kainas, gaminant iš rangovo medžiagos ir iš užsakovo medžiagos, tačiau šių įrodymų nepateikimas taip pat leidžia priimti ieškovės aiškinimą.
Tai, kad atsakovas, būdamas verslo subjektu, pasirinko rangovu fizinį asmenį, leidžia daryti išvadą, kad ir atsakovui taikomas padidintas reikalavimas pasirūpinti, kad sutartis tarp šalių būtų sudaryta aiškiai nurodant joje rangovo pareigas. Atsakovas, turėdamas sutartį, sudarytą su Gi Consult Geo Information Consult, galėjo šia sutartimi prisiimtus kaip tiekėjui keliamus reikalavimus numatyti ir rangos sutartyje dėl gaminių atlikimo, perduoti ieškovei pasirašytinai įpareigojimus dėl daikto kokybės, todėl nepateikimas šių įrodymų vertintinas atsakovo nenaudai.
Dėl nesilaikymo reglamento reikalavimų
Atsakovo argumentas dėl to, kad reikalavimai valstybiniam specialiajam geodeziniam pagrindui yra apibrėžti 2001-03-22 Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 19 patvirtinto reglamento „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.12.01:2001 patvirtinimo“ 24 dalies a) ir b) punktuose, t.y. naudoti betoną M 300 markės, negali būti pagrindu ieškiniui atmesti, nes atsakovo pareiga buvo perduoti šio reglamento reikalavimus ieškovei. Specialios ūkio šakos reglamentas nėra įstatymu, tai norminis aktas, kurio laikytis ieškovė neįsipareigojo, nes sutarties 1.3 punktu ji garantavo teikiamų paslaugų kokybės atitikimą įprastinei verslo praktikai, bei LR įstatymų reikalavimams. Tai, kad užsakovas nepareiškė šio reikalavimo ieškovei, t.y. nepareiškė vykdytojui apie tokio reglamento reikalavimo buvimą, tai leido daryti išvadą, kad ieškovė negalėjo žinoti apie užsakovo pateikto betono trūkumus, t.y. neatitikimą tokių stulpelių gamybai keliamiems reikalavimams. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas užsakė ieškovui pagaminti stulpelius iš betono markės 300, ieškinys patenkintas pagrįstai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.