- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- A-502-1212-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- M. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – M. S., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-2595 „Dėl advokato pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl advokato pakeitimo, t. y. įpareigoti atsakovą paskirti kitą advokatą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad su Tarnyba 2005 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis Nr. 2, kuria pareiškėjas įsipareigojo nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės teisės srityje. Nurodė, jog Tarnyba 2009 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1238-1055-A/09, kuriuo M. S. suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo, ir teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė jį, t. y. pareiškėją. Teigė, kad su tuo nesutikdamas, jis 2009 m. liepos 20 d. raštu Nr. 498/09 kreipėsi į Tarnybą prašydamas paskirti kitą advokatą atstovauti M. S. interesams. Pažymėjo, jog Tarnyba Sprendimu jo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Tarnybos 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. S/01-14 pareiškėjas buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą (paruošti kasacinį skundą) M. S. civilinėje byloje Nr. 2-750-28/04 dėl iškeldinimo pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovams M. S., D. S., E. S. ir K. S. Pabrėžė, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą, M. S. nebendravo, neteikė jokios informacijos ir būtinų procesinių dokumentų kasacinio skundo surašymui. Teigė, kad jis 2005 m. birželio 3 d. pateikė atsakovui siūlymą nutraukti M. S. antrinės teisinės pagalbos teikimą, ką Tarnyba padarė 2005 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. S/03-3. Pažymėjo, jog Tarnybos 2005 m. spalio 17 d. sprendimu jis antrą kartą buvo paskirtas (vietoje advokatės L. B., paskirtos Tarnybos 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. S/01-130) teikti antrinę teisinę pagalbą M. S. civilinėje byloje Nr. 2-9697-637/2005 dėl antstolės M. T. veiksmų, vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-750-28/2004 dėl S. šeimos iškeldinimo iš V. M. M. nuosavybės teisėmis priklausančio buto, teisėtumo. Teigė, jog M. S. vėl iki bylos nagrinėjimo teisme nesusitiko, nebendravo, neaiškino bylos aplinkybių, o 2005 m. spalio 26 d. įvykusiame teismo posėdyje pareiškė pareiškėjui nušalinimą dėl interesų konflikto. Nurodė, kad 2005 m. spalio 27 d. M. S. Tarnybai pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo: Tarnybos 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu vietoje pareiškėjo buvo paskirtas advokatas L. Z.
Teigė, kad Tarnybos 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1238-1055-A/09 jis buvo paskirtas advokatu teikti antrinę teisinę pagalbą M. S. civilinėje byloje dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo. Akcentavo, jog ginčo objektas – tas pats butas, kuriame gyveno S., nuosavybės teisėmis priklausantis V. M. M. ir dėl kurio pareiškėjas jau du kartus buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą M. S. Pabrėžė, jog M. S. nėra su juo bendravęs, neaiški jo pozicija dėl ieškinyje keliamų reikalavimų. Nurodė, kad atsakovas netenkino pareiškėjo 2009 m. liepos 20 d. prašymo pakeisti M. S. advokatą, ir manė, jog Sprendimas yra nepagrįstas, nes Tarnyba nenurodė, kaip ir ką ji vertino, kokiu pagrindu padarė išvadą, jog nėra jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos M. S. Pabrėžė, kad Tarnyba ankstesniu sprendimu konstatavo, jog yra interesų konfliktas tarp pareiškėjo ir M. S., todėl pareiškėjas negali ir neturi teisės teikti antrinės teisinės pagalbos M. S. Vertino, kad atsakovas suvaržo pareiškėjo, kaip advokato, veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Vertino, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 ir 5 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345 paskelbto Advokatų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3.2 punkto reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija). Pažymėjo, kad Tarnyba, vykdydama ūkinę–komercinę veiklą, t. y. pirkdama iš advokato teisines paslaugas, 2005 m. balandžio 28 d. su pareiškėju sudarė nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. 2. Manė, jog šios sutarties (ne administracinių aktų) pagrindu tarp Tarnybos ir pareiškėjo susiklostė civilinio (ne administracinio) pobūdžio teisiniai santykiai. Teigė, jog visos Tarnybos ir pareiškėjo tarpusavio teisės ir pareigos kyla iš sutarties, todėl tarp sutarties šalių iškilęs ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų nesikreipti į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad 2009 m. birželio 29 d., t. y. praėjus beveik 4 metams nuo ankstesnio pareiškėjo antrinės teisinės pagalbos teikimo M. S., Tarnyba gavo naują M. S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6230-777/09 dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo. Pabrėžė, jog M. S. savo prašyme buvo nurodęs, kad pageidauja, jog jam antrinę teisinę pagalbą teiktų būtent pareiškėjas. Tarnyba 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1238-1055-A/09 suteikė M. S. antrinę teisinę pagalbą, kurią jam teikti buvo paskirtas pareiškėjas. Akcentavo, kad Tarnyba, įvertinusi tai, jog M. S., kurio nepasitikėjimas pareiškėju buvo pagrindinė jų negalėjimo bendradarbiauti priežastis, pats prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pageidavo, kad šias paslaugas teiktų būtent pareiškėjas. Nurodė, kad Tarnyba taip pat nustatė, jog praėjus beveik 4 metams nuo ankstesnės antrinės teisinės pagalbos teikimo M. S., aplinkybės, nulėmusios jo nepasitikėjimą advokatu, t. y. pareiškėju, išnyko ir nebeliko kliūčių, trukdančių pareiškėjui teikti teisines paslaugas M. S. Nurodė, jog Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl jo pakeitimo kitu advokatu, nenustatė jokių motyvų, dėl kurių pareiškėjas konkrečioje byloje negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos M. S.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu sutinka, ir prašė jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. S. atstovas J. S. paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens buvo tam tikras interesų konfliktas, kadangi M. S. nebuvo ruošiami procesiniai dokumentai, ir pažymėjo, jog visų šio konflikto aplinkybių šiuo metu nenori atskleisti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 9 straipsniu ir pažymėjo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms įstatymu pavestas funkcijas, vykdo veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti ir teikti. Vertino, jog tokia veikla, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalį, priskirtina viešajam administravimui. Todėl, nors tarp pareiškėjo, kaip advokato, ir Tarnybos yra sudaryta sutartis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ji nekeičia pareiškėjo keliamo ginčo administracinės teisinės prigimties. Nurodė, kad 2005 m. spalio 6 d. nutartyje iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija (pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl neapmokėjimo už darbą ir neturtinės žalos atlyginimo). Konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos atsisakymo tenkinti advokato prašymą pakeisti jį kitu advokatu teikiant antrinę teisinę pagalbą M. S., ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio.
Nukreipė į Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį. Nurodė, kad Įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir kliento, sąvokos, atvejų ir sąlygų. Rėmėsi Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 ir 5 punktais, 51 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad į bylą nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, jog nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas tarp kliento (M. S.) ir advokato (pareiškėjo) dėl teisinių paslaugų. Nukreipė į Kodekso 3.2 punktą ir pažymėjo, kad šioje byloje būtina nustatyti, ar yra kilęs interesų konfliktas tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens, o jei toks konfliktas yra iškilęs – ar jis pažeidžia konfidencialumo ar advokato nepriklausomumo principus. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas J. S. paaiškino, jog interesų konfliktas buvo kilęs 2005 m. spalio mėnesį, kai Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9697-637/2005 pareiškėjai M. S. ir D. S. pareiškė nušalinimą advokatui (pareiškėjui), motyvuodami jį interesų konfliktu.
Iš Tarnybos pateiktų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. S. tokia teisinė pagalba buvo suteikta 3 kartus. Pirmą kartą 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. S/01-14 civilinėje byloje Nr. 2-750-28/04 dėl iškeldinimo pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovams M. S., D. S., E. S. ir K. S. (Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-9697-637/2005) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 28 d. sprendimas, kuriuo iškeldinti M. S., D. S., E. S. ir K. S. iš V. M. M. nuosavybės teisėmis priklausančio buto, buvo paliktas nepakeistas). Antrą kartą 2005 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjas buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą M. S., pakeičiant advokatę L. B., paskirtą Tarnybos 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. S/01-130 civilinėje byloje dėl antstolės M. T. veiksmų, vykdant Klaipėdos miesto apylinkė teismo 2005 m. gegužės 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-750-28/2004 dėl S. šeimos iškeldinimo iš V. M. M. nuosavybės teisėmis priklausančio buto, teisėtumo (Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-9697-637/2005) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjų M. S., D. S., E. S., K. S. skundas dėl antstolio veiksmų, palikta nepakeista). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiau minėti teisminiai procesai pasibaigė. Nurodė, kad dar kartą, t. y. trečią kartą, M. S. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta Tarnybos 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1238-1055-A/09 civilinėje byloje dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo (ieškovė – V. M. M.), ir vertino, jog šiuo atveju, nepaisant to, kad ginčas ir kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties objekto, t. y. buto, nuosavybės teisėmis priklausančio V. M. M., skiriasi ginčo dalykas.
Nustatė ir tai, kad M. S. nebuvo susitikęs su advokatu (pareiškėju) dėl civilinės bylos dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo keliamų ieškinio reikalavimų suderinimo, pokalbio tarp jų nebuvo. Atkreipė dėmesį į tai, kad M. S. Tarnybai 2009 m. birželio 29 d. pateiktame prašyme siūlė, kad antrinę teisinę pagalbą jam teiktų būtent pareiškėjas, nors atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu sutiko, ir pažymėjo, jog M. S. interesų konflikto pobūdžio ir priežasčių nenurodė, taip pat nenurodė, kad toks konfliktas yra. Pažymėjo ir tai, kad teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas J. S. nekonkretizavo interesų konflikto pobūdžio (tik nurodė, kad anksčiau buvo tam tikras interesų konfliktas dėl neruošiamų procesinių dokumentų) ir pabrėžė, jog pareiškėjas yra vienas iš padoriausių ir sąžiningiausių Tarnybos advokatų. Pabrėžė, kad nors pareiškėjas savo reikalavimą grindžia Klaipėdos miesto apylinkės teisme M. S. ir D. S. 2005 m. spalio 26 d. jam pareikštu nušalinimu dėl interesų konflikto, tačiau jis pats 2005 m. spalio 29 d. pranešime pateikė nuomonę, jog prašymas jį pakeisti kitu advokatu neturėtų būti tenkinamas, nes pareiškėjai M. S. ir D. S. nepateikė faktų, įrodančių interesų konfliktą. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Tarnyba konstatavo interesų konfliktą ir 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu pakeitė advokatą (pareiškėją) kitu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių interesų konflikto, dėl kurio pareiškėjas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos M. S., buvimą.
Rėmėsi Įstatymo 4 straipsnio 1 punktu ir nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, M. S. nevykdė jam, kaip asmeniui, gaunančiam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nustatytos pareigos, t. y. nebendradarbiavo su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu (pareiškėju). Nukreipė į Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir pažymėjo, kad atitinkamos aplinkybės yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, o ne dėl advokato pakeitimo kitu advokatu.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokios aplinkybės privertė M. S. 2005 m. reikalauti, kad pareiškėjas būtų pakeistas kitu advokatu, ar kas nors iš antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų M. S. buvo pasiūlytas 2009 m. birželio mėnesį, ar jam apskritai kas nors buvo pasiūlytas, nes kaip galima spręsti iš M. S. atstovo J. S. pasisakymo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis pareiškėjo pavardę prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo įrašė neturėdamas iš ko rinktis.
2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar J. S. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą įrašant pareiškėjo pavardę, M. S. apie tai žinojo, su tuo sutiko ir informavo J. S., kad tarp jų yra interesų konfliktas.
3. Mano, kad tą aplinkybę, jog tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens yra interesų konfliktas, patvirtina tai, jog M. S. ir toliau nebendrauja su pareiškėju.
4. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas laikytina interesų konfliktu, todėl nėra aišku, ar jis apskritai supranta, kas tai yra, ypač atsižvelgiant į tai, jog, jo manymu, vien tos aplinkybės, jog prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo nurodyta pareiškėjo pavardė, užtenka, idant būtų galima padaryti išvadą, kad interesų konflikto tarp pareiškėjo ir M. S. nėra. Pirmosios instancijos teismas ignoruoja Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatą, iš kurios išplaukia, kad interesų konfliktas gali kilti ir iš teisinę pagalbą teikiančio advokato pusės.
5. Mano, kad jis tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, esant interesų konfliktui, turi teisę neteikti antrinės teisinės pagalbos, nepaisant to, kad su juo Tarnyba yra pasirašiusi atitinkamą sutartį, ir ši jo teisė turi būti ginama (Advokatūros įstatymo 5 str. 1 p.).
Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas remiasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir teigia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog M. S. nebendradarbiavo su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu, pareiškėjas į Tarnybą galėjo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. S. nutraukimo, o ne dėl vieno advokato pakeitimo kitu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo jį tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jam teikti antrinę teisinę pagalbą būtų paskirtas kitas advokatas.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Nurodo, kad antrinę teisinę pagalbą jam turėtų teikti nepriklausomas advokatas, t. y. toks, kuris nedirba Tarnybai. Vertina, kad pareiškėjas netinkamai jam teikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-750-28/2004 (teigia, kad ją pralaimėjęs M. S. prarado būstą), todėl jis nebepasitiki pareiškėju. Teigia, jog prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodo pareiškėjo pavardę, nes, trečiojo suinteresuoto asmens žiniomis, tik jis yra nepriklausomas nuo Tarnybos direktoriaus, kuris yra asmeniškai suinteresuotas kenkti M. S. šeimos interesams. Kitaip tariant, tą padarė neturėdamas pasirinkimo. Pažymi, kad su pareiškėju bandė bendrauti per savo atstovą J. S.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinis ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, idant atsakovas atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1238-1055-A/09 M. S. suteikė antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti paskyrė pareiškėją (b. l. 13-14), kuris 2009 m. liepos 20 d. raštu Nr. 498/09 (b. l. 15) kreipėsi į Tarnybą prašydamas M. S. paskirti kitą advokatą, nes tarp pareiškėjo ir M. S. yra interesų konfliktas. Kaip nurodoma minėtame pareiškėjo rašte, interesų konfliktas tarp jo ir M. S. kyla dėl to, kad civilinėje byloje dėl savininko teisių gynimo, kurioje jis buvo paskirtas M. S. teikti antrinę teisinę pagalbą, ieškovė yra V. M. M., o Tarnybos 2005 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. S/01-130 pareiškėjas buvo paskirtas atstovauti M. S. interesams civilinėje byloje, kurios šalys buvo tos pačios kaip ir nagrinėjamu atveju, be to, tuomet teismo posėdyje inter alia M. S. jam atstovaujantį advokatą, t. y. pareiškėją, nušalino.
Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje inter alia numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Taigi šioje nuostatoje galima identifikuoti dvi advokato pakeitimo kitu advokatu situacijas: 1) kai nustatomas interesų konfliktas ir 2) kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu. Panašus teisinis reguliavimas nustatytas ir Kodekse, pagal kurio 3.2 punktą tuo atveju, jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, atvejų ir sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju nepagrįstai interesų konfliktui suteikė tokį turinį, kuris neatitinka bendrųjų bei advokatų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Šią sąvoką netinkamai vartoja ir pareiškėjas bei atsakovas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.). Kodekso 3.1 punkte nustatytas draudimas advokatui konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Taigi interesų konflikto buvimas/nebuvimas yra siejamas su atstovaujamojo interesų apsaugos, kuri, kaip galima spręsti iš pirmiau nurodytų nuostatų, pirmiausia užtikrinama toje pačioje byloje ar pan. atstovaujant tik vienai šaliai, išskyrus tuos atvejus, kai šalių interesai sutampa, pakankamumu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs teisines paslaugas V. M. M., kuri yra ieškovė toje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą M. S. Siekiant įvertinti, ar nagrinėjamu atveju yra interesų konfliktas, neturi reikšmės ir tai, kad pareiškėjas ne kartą yra atstovavęs M. S. civiliniuose ginčuose su V. M. M. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti interesų konflikto buvimą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl šiuo aspektu Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies prasme paaiškėjo kitos aplinkybės, kurios suponuoja, jog yra tikslinga panaikinti Sprendimą, idant M. S. galėtų tinkamai gauti jam paskirtą antrinę teisinę pagalbą.
Byloje nustatyta, kad M. S. su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu, t. y. pareiškėju, nebendrauja ir nebendradarbiauja. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina vieną iš pagrindinių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo M. S. teikiama antrinė teisinė pagalba negali būti kokybiška ir efektyvi, nes M. S. pareiškėju nepasitiki ir nenori, kad jo interesams civilinėje byloje atstovautų pareiškėjas. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tą aplinkybę, jog M. S. 2009 m. birželio 29 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 60-64) pareiškėjas nurodomas kaip asmuo, kurį M. S. siūlo paskirti jam teikti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino kaip iliustruojančią, kad tarp jo ir pareiškėjo nėra jokių nesutarimų: kaip matyti iš M. S. atstovo J. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. – 2009 m. spalio 7 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 77-83), pareiškėjo kandidatūra buvo pasirinkta tik todėl, kad M. S. neturėjo kito pasirinkimo. Analogišką poziciją M. S. išreiškė ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 88).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2005 m. balandžio 28 d. nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. N2-S2-2 (b. l. 44-47), sudarytos tarp Tarnybos ir pareiškėjo, 2.2.3 punkte advokatui, t. y. pareiškėjui, nustatyta pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojnančių teisės aktų. Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje išvardijami advokatų veiklos principai, o Kodekse kai kurie iš jų detalizuojami. Pažymėtina, kad Kodeksas, apibrėždamas, kokie turi būti advokatų santykiai su klientais, nurodo, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai (6.6 p.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tai yra neįmanoma.
Taigi Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama ir taikoma taip, idant suteiktų teisę antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtam advokatui kreiptis dėl jo pakeitimo kitu advokatu ne tik kilus interesų konfliktui, bet ir esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kurias jis, t. y. advokatas, subjektyviai suvokia kaip kliūtis kokybiškai ir efektyviai teikti antrinę teisinę pagalbą, – nagrinėjamu atveju tokiomis aplinkybėmis laikytinas akivaizdus M. S. nenoras bendrauti su jam Tarnybos antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu, t. y. pareiškėju, bei nepakankamas pasitikėjimas juo, būtinas sėkmingam advokato ir kliento bendradarbiavimui.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti.
Atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-2595 „Dėl advokato pakeitimo“ panaikinti ir įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą paskirti kitą advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S..
Sprendimas neskundžiamas.