- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-863-966/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- D. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. G. nuteistas 2005 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2004 m. lapkričio 8 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija sprendė, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų vykdymas, priteistos žalos dengimas, užsiėmimas neatlygintina darbine veikla, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose ir renginiuose, elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudarančių statinių ir dinaminių balų santykį, rizikos pokytį, elgesį viso bausmės atlikimo metu, kriminogeninius veiksnius ir sprendė, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis D. G. skunde prašo iš naujo išnagrinėti bylą ir įvertinti pateiktus dokumentus, iš naujo vertinti charakterizuojančias aplinkybes, vertinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį, pastangas keisti socialines nuostatas ir suteikti šansą tapti pilnaverčiu ir naudingu visuomenės nariu; patenkinti skundą ir patvirtinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytis socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Teismo nuostata, kad reikia vertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, yra perteklinė ir neteisėta, nes tai jau įvertinta skiriant bausmę. Bet koks antrinis padarytos nusikalstamos veikos vertinimas prieštarauja pamatiniam teisingumo principui, kad už tą pačią nusikalstamą veiką asmuo negali būti teisiamas daugiau, nei vieną kartą. Teismo teiginiai apie bausmės paskyrimu keliamus apribojimus, kriminalinės istorijos, kaip kriminogeninio veiksnio, vertinimas, jokio išskirtinumo vertinant nuteistojo atvejį neturi ir yra naudojami tik siekiant sukurti apgaulingą, neva labai argumentuoto sprendimo, vaizdą.
4.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktuose dokumentuose jis yra charakterizuojamas teigiamai, gautos nuobaudos yra senos, naujų nuobaudų neturi ir tai rodo daromą pažangą. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 21 balas, t. y. žema. Šiuo metu yra atlikęs 84 procentus paskirtos bausmės. Likusi bausmės dalis niekaip reikšmingai elgesio pokyčių neįtakos. Teismas nepakankamai įsigilino į bylą, reikiamai neįvertino Komisijos pateiktą medžiagą apie padarytą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir rekomendacijas taikyti lygtinį paleidimą. Savo sprendimą teismas pagrindė tik bendro pobūdžio formaliais argumentais nekonkretizuodamas, kokia pažanga turėtų būti pasiekta, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nekonkretus argumentų išdėstymas nutartyje suponuoja mintį, kad nėra tiksliai apibrėžto kriterijaus, kuris padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertintų kaip pakankamą. Toks neapibrėžtumas leidžia manyti apie teismo priimto sprendimo subjektyvumą ir nepagrįstumą.
4.3. Skunde nuteistasis pažymi ir tai, kad yra teistas pirmą kartą, nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, įkalinimo įstaigoje praleido beveik 16 metų. Visą šį laiką stengėsi aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, konsultavosi su socialiniais darbuotojais ir psichologais, dirbo ir vykdė teismo skirtus įpareigojimus dengti priteistus ieškinius. Skatintas 18 kartų, Komisijos nuomone, yra padaręs pakankamą pažangą socialinės reabilitacijos srityje mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Suprato nusikalstamą elgesį sąlygojusias priežastis, apmąstė savo elgesį ir pakeitė gyvenimo nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. G. skundas tenkinamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo skundą ir įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nuteistasis D. G., priešingai, negu konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali būti paleistas lygtinai. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir pagrįstai sprendė, kad nuteistojo pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl D. G. lygtinio paleidimo ir juos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarime tinkamai įvertino.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad D. G. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį – likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2020 m. rugsėjo 17 d.) buvo 2 metai 1 mėnuo 21 diena iš paskirtos 18 metų laisvės atėmimo bausmės. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika – 21 balai iš 168 galimų. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, bet nebuvo įdarbintas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (dėl apmokamo darbo vietų trūkumo). Nepaisant to nuteistasis dirbo nemokamus darbus visuomeniniais pagrindais. Iki nuteisimo nuteistojo darbinė patirtis nebuvo stabili (dirbo atsitiktinius darbus), tačiau nuteistasis lygtinio paleidimo atveju yra pasiryžęs susirasti darbą, planuoja registruotis Užimtumo tarnyboje taip didindamas savo galimybę įsidarbinti. Šios aplinkybės, taip pat užsiėmimas neatlygintina darbine veikla pataisos įstaigoje rodo, kad nuteistojo nuostatos šiuo aspektu yra teigiamos.
8. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę reikšmingas yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymos apie D. G. nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis buvo 3 kartus (2008 m. vasario 8 d., 2015 m. gruodžio 18 d., 2018 m. liepos 30 d.) baustas drausmine tvarka, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip išimtinai neigiamą ir spręsti, kad jokia teigiama korekcija jo elgesyje nėra stebima. Tokią išvadą visų pirma patvirtina tai, kad D. G. bausmės atlikimo metu buvo ne tik baustas, bet ir skatintas – per visą bausmės atlikimo laiką D. G. už gerą, nepriekaištingą elgesį, gerą darbą, dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas 18 kartų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskutinė nuobauda panaikinta paskatinant už gerą elgesį. Duomenų apie netinkamą D. G. elgesį nuo 2018 m. gruodžio 14 d., kuomet buvo panaikintas paskutinė nuobauda, pateiktoje medžiagoje nėra. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, užimtumo specialistų organizuojamose veiklose, psichologų rengiamuose užsiėmimuose, kilusias problemas sprendžia nedestruktyviais būdais, nuteistojo elgesys ir nuostatos nėra orientuotos į kriminalinių nuostatų ar kriminalinio elgesio palaikymą. Visos šios aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad vertinamu atveju nuteistojo padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai buvo labiau atsitiktiniai ir patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai pozityviems nuteistojo pokyčiams turėjo reikšmingos įtakos.
9. Faktoriumi, didinančiu sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę bei mažinančiu jo pakartotinio nusikaltimo riziką vertinamu atveju laikytini ir D. G. turimi socialiniai ryšiai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis socialinius ryšius, skambindamas ir rašydamas laiškus, palaiko su tėvu, mama bei drauge, vienišas nesijaučia. Ryšiai su artimaisiais per ilgą bausmės atlikimo laiką nenutrūko. Lygtinio paleidimo atveju nuteistajam rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo nekiltų – jis vyktų gyventi į Telšius, kuriuose gyvena ir nuteistojo tėvas.
10. Negalima nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą – nuteistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, yra atlyginęs nedidelę dalį civilinio ieškinio. Tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, finansiniais įsipareigojimais susijusius duomenis teismas vertino atsietai nuo kitų nuteistojo pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, dėl to nepagrįstai sprendė, kad elgesio korekcija pataisos įstaigoje, pozityvūs nuteistojo mąstymo, požiūrio pokyčiai analizuojamu atveju dar nėra pakankami. Šios išvados kontekste visų pirma pažymima, kad nuteistasis D. G., nors ir nuteistas už pavojingų nusikaltimų padarymą, anksčiau jis nebuvo teistas. Dėl nusikaltimų atsakomybę prisiima, suvokia nusikaltimais sukeltas pasekmes (vertindamas nusikaltimą įvertina žalą aukai ir jos šeimai). Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Pataisos namuose nuteistojo konfliktiškas ar agresyvus elgesys nestebėtas, alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimo atvejai per visą bausmės atlikimo laiką nefiksuoti (nusikaltimus nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Iš 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymos apie gautus vykdomuosius raštus matyti, kad D. G. pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 8 513,03 Eur, išskaičiuota 1361,61 Eur, taigi likusi neišmokėta suma yra pakankamai ženkli. Tačiau šiuo aspektu reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad bausmės atlikimo metu D. G. apmokamas darbas nebuvo suteiktas, jis dirba neatlygintinai, todėl tai, kad turimų finansinių įsipareigojimų kontekste atlyginta suma nėra labai ženkli, nerodo nuteistojo vengimo dengti turimą įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, pastangos palaikyti socialinius ryšius ir šių ryšių vertinimas, turimų finansinių įsipareigojimų mažinimas pagal galimybes, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
11. Skundžiamoje nutartyje akcentuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų skaičius, kriminogeniniai veiksniai taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip minėta, nuteistojo D. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 21 balas ir laikoma žema, taigi BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą nuteistasis atitinka. Be to, bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, paskutinį kartą – nuo 22 balų iki 21 balo. Nors šis pokytis nėra ženklus, vertinant jį kartu su aptartomis nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčius apibūdinančiomis aplinkybėmis, patvirtina, kad nuteistasis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, jo pastangos keistis išimtinai teigiama linkme yra nuoseklios ir rezultatyvios. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti trys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; emocinė gerovė (autoagresyvus elgesys); mąstymas ir elgesys (problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad su nuteistojo įvykdytais nusikaltimais susijęs kriminogeninis veiksnys iš esmės yra susijęs su aplinkybėmis, buvusiomis iki jo nuteisimo, ir, nors padarytų nusikaltimų pavojingumas didina ir paties nuteistojo pavojingumą visuomenei, šios nutarties 10 punkte aptartos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad nuteistasis savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Nors emocinė gerovė Socialinio tyrimo išvadoje išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis veiksnys, toje pačioje išvadoje nurodyta ir tai, kad nuteistojo emocinė gerovė nėra tiesiogiai susijusi su nusikalstamu elgesiu. Dėl su mąstymu ir elgesiu susijusio kriminogeninio veiksnio pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis rizikos balai šioje srityje mažėjo, o tai rodo, kad nuteistasis, nors jo rizika nusikalsti pakartotinai yra žema, deda pastangas šią riziką dar labiau sumažinti.
12. Vertinamu atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, Socialinio tyrimo išvadoje išskirtiems kriminogeniniams veiksniams, iš kurių vienas susijęs išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, turimiems finansiniams įsipareigojimams, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. G. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Vien tik su padarytų nusikaltimų pobūdžiu susijusios aplinkybės, kaip ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas, negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vertinamu atveju būtent minėtos aplinkybės vertintos kaip turinčios esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl D. G. lygtinio paleidimo.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. D. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje.
14. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.