- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-1007-368/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11301-907/2018, kuria išsprendė atsakovės J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. B., institucija byloje teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su motina tvarkos nustatymo bei atsakovės J. B. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi iki ieškinio byloje pareiškimo teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečių vaikų S. B. ir E. B. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu A. B. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, uždraudė atsakovei J. B. išvežti dukras S. B. ir E. B. į užsienį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. B. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodydama, kad iki ieškovui kreipiantis į teismą Lietuvoje su nepilnametėmis dukromis išvyko iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Šiuo metu nepilnamečių dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Nepilnametės dukros lankosi gydymo įstaigose. Dukra E. B. lanko visos dienos vaikų darželį. Dukra S. B. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 6 klasėje. Ieškovui nuo 2018 m. vasario mėn. buvo žinoma apie šalių nepilnamečių dukrų ketinimą išvykti į Didžiąją Britaniją. Pažymi ir tai, kad nepilnamečių dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta visada buvo su atsakove J. B.. Atsakovė, siekdama užtikrinti visapusiškas ir visavertes sąlygas vaikams, nes ieškovo teikiamo išlaikymo nepakako vaikų visavertėms sąlygoms užtikrinti, 2018 m. balandžio 6 d. išvyko į Didžiąją Britaniją dirbti, tačiau dar iki išvykstant, atsakovė J. B. nurodė, kad dukroms baigus 2018 m. birželio mėn. lankyti mokyklą ir darželį, nuolat gyventi išvyks į Didžiąją Britaniją su dukromis. Tokį pageidavimą vienareikšmiškai išreiškė ir pačios dukros. Pagal Gyventojų registro duomenis atsakovė su nepilnametėmis dukromis yra deklaravusios savo išvykimą į Jungtinę Karalystę ir deklaravusios savo gyvenamąją vietą atsakovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje, todėl atsakovė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių dukrų S. B. ir E. B. gyvenamąją vietą su atsakove J. B. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti laikiną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką: vaikų tėvas A. B. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Vaikų motina J. B. įsipareigoja tėvui bendraujant su dukromis ne Lietuvoje apmokėti kelionės ir pragyvenimo išlaidas; likusiomis dienomis su dukromis bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja motina J. B., tačiau ji privalo nekliudyti tėvui bendrauti su dukromis ryšio priemonėmis – telefonu ir internetu kiekvieną dieną.
Šalies argumentai
3. Ieškovas A. B. su prašymu nesutiko nurodydamas, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Atsakovė vaikus iš Lietuvos išsivežė neteisėtai, be ieškovo sutikimo, todėl mergaitės turi būti grąžintos tėvui. Atsakovė su ieškovu nutraukė santykius dėl kito vyro, mergaitės turi gyventi įprastinėje aplinkoje – Lietuvoje, jos viskuo yra ir bus aprūpintos. Be to, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje pagal ieškovo prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėto dukrų išvežimo yra prasidėjęs teisminis procesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovės J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones:
1. Nustatė nepilnamečių vaikų S. B. ir E. B. laikiną gyvenamąją vietą su motina J. B. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatė laikiną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos tėvo A. B., bendravimo su nepilnametėmis dukromis S. B. ir E. B. tvarką:
2.1. vaikų tėvas A. B. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Vaikų motina J. B. įsipareigoja tėvui bendraujant su dukromis ne Lietuvoje apmokėti kelionės ir pragyvenimo išlaidas.
2.2. likusiomis dienomis su dukromis bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja motina J. B., tačiau ji privalo nekliudyti tėvui bendrauti su dukromis ryšio priemonėmis – telefonu ir internetu kiekvieną dieną.
5. Atsakovei pateikus į bylą dokumentus paaiškėjo, jog jau taikant laikinąsias apsaugos priemones J. B. su dukromis nuo 2018-07-30 išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones nepilnametės dukros jau buvo išvežtos į Didžiąją Britaniją, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitiko joms keliamų tikslų, nes faktas jau buvo įvykęs – vaikai išvežti, todėl nei draudimas išvežti, nei laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nebuvo tikslingas. Teismas vertino ir tai, kad bylos nagrinėjimas teisme dar nepradėtas, įvyko parengiamasis teismo posėdis, ginčas iš esmės dar nenagrinėjamas, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra galimybės ištirti ir nustatyti visų svarbių bylai aplinkybių. Byloje nepateikta duomenų apie šalių santykius ir emocinius ryšius su vaikais, nėra vaikų nuomonės dėl gyvenamosios vietos. Institucija, teikianti byloje išvadą, dėl atsakovės prašymo nepareiškė savo nuomonės. Vaikams prisitaikius gyventi Didžiojoje Britanijoje (ten gyvena jau beveik tris mėnesius), siekiant jų emociškai netraumuoti pargabenant vėl į Lietuvą, vėl išvežant juos iš kitos aplinkos, kurioje jie gyveno jau tam tikrą laiką, ginant išimtinai vaikų interesus, teismas tenkino atsakovės prašymą pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina ir laikiną bendravimo tvarką su tėvu. Atskirai teismas pažymėjo, jog Didžiojoje Britanijoje pagal ieškovo prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėto dukrų išvežimo prasidėjęs teisminis procesas yra atskiras procesas, neturintis įtakos šiam procesui, todėl teismas, neatsižvelgdamas į tą procesą, šioje byloje sprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl vaikų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, taikymą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri pažeidė prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas gali pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones tik tada, kai tam yra pagrįstas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Nebuvo nei pagrįsto teisinio, nei pagrįsto faktinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ir pakeisti 2018 metų rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas toleravo neteisėtą atsakovės vaikų išvežimą iš jų įprastinės aplinkos pavertęs teisėtu, o nepilnamečių vaikų interesų visai negynė. Atsakovė be tėvo sutikimo išvežė vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę, neleistinai apribojo dukrų bendravimą, pažeidė tiek vaikų interesus, tiek tėvo teises nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų ugdyme.
6.2. Teismui buvo žinoma, kad dėl neteisėto dukrų S. B. ir E. B. išvežimo, apeliantas yra pateikęs prašymą Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir šiuo metu Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teisingumo teisme Šeimos bylų skyriuje nagrinėjama byla dėl vaikų grąžinimo į kilmės šalį. Be to, teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neįvertino ypač svarbių faktinių aplinkybių.
6.3. Teismas, nuspręsdamas pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino nagrinėjamo klausimo sudėtingumo ir neatskleidė jo esmės bei padarė išvadas, kurios prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, taip sudarė teisinę galimybę vilkinti neteisėtai į užsienio valstybę išvežtų ir ten laikomų dukrų grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą procedūras. Apelianto teigimu, jo dukrų išplėstiniai socialiniai ryšiai Lietuvos valstybėje yra visiškai susiformavę, vaikai yra prisitaikę prie juos supančios aplinkos, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina užsienyje, kur vaikai išvežti neteisėtai ir šiuo metu dar trumpą laiką, geriausiai atitinka vaikų interesus, jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką.
6.4. Teismas pakeitė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nežinodamas sprendžiamam klausimui reikšmingos informacijos – neturėdamas duomenų apie atsakovės gyvenimo ir buities sąlygas, negavęs kompetentingos vaikų teisių apsaugos institucijos Didžiojoje Britanijoje išvados, tuo buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
6.5. Teismas nenurodė jokių pagrįstų argumentų kodėl nesivadovavo kompetentingos institucijos išvada.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė J. B. prašo atskirojo skundo netenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, visiškai atskiras klausimas nagrinėjamas Didžiosios Britanijos teisme, t. y. sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas grąžinti nepilnametes dukras į Lietuvą. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki ieškinio pateikimo teismui, tik ieškovui nurodžius faktines aplinkybes, teismui neturint galimybės įvertinti visų duomenų, turinčių įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Dar prieš ieškovui kreipiantis į teismą Lietuvoje, atsakovė su nepilnametėmis dukromis jau buvo išvykusi iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją.
7.2. Skundžiama nutartimi nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, todėl ieškovo argumentai dėl aplinkybių, susijusių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su vienu iš tėvų, kaip labiausiai atitinkančių vaiko teises ir interesus, nėra sprendžiamas iš esmės taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas atskirajame skunde bandydamas nurodyti apie neigiamas nepilnamečių vaikų sąlygas Didžiojoje Britanijoje savo teiginius grindžia prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant laikiną mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina.
9. Iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį akivaizdu, jog šalys šiame proceso etape nesutaria tik dėl laikinos dukrų gyvenamosios vietos nustatymo, o teismo nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos apeliantas neskundžia.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi iki ieškinio byloje pareiškimo taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečių vaikų S. B. ir E. B. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu A. B. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, uždraudė atsakovei J. B. išvežti dukras S. B. ir E. B. į užsienį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Atsakovė J. B. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodydama, atsakovė iki ieškovui kreipiantis į teismą Lietuvoje su nepilnametėmis dukromis išvyko iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją.
12. Pirmosios instancijos teismas pakeisdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nepilnamečių vaikų S. B. ir E. B. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su motina J. B.. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nepilnametės dukros jau buvo išvežtos į Didžiąją Britaniją, todėl nei draudimas išvežti, nei laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nebuvo tikslingas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitiko joms keliamų tikslų. Teismas vertino tai, kad mergaitės beveik tris mėnesius su motina gyvendamos Didžiojoje Britanijoje prisitaikė prie aplinkos, todėl siekiant emociškai jų netraumuoti pargabenant vėl į Lietuvą, vėl išvežant jas iš kitos aplinkos, išimtinai gindamas vaikų interesus, nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su motina.
13. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas toleravo neteisėtą atsakovės vaikų išvežimą iš jų įprastinės aplinkos Lietuvoje, o nepilnamečių vaikų interesų visai negynė. Apelianto teigimu, jo dukrų išplėstiniai socialiniai ryšiai Lietuvoje visiškai susiformavę, vaikai yra prisitaikę prie juos supančios aplinkos, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina užsienyje, kur vaikai išvežti neteisėtai ir šiuo metu dar trumpą laiką, geriausiai atitinka vaikų interesus, jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką. Be to, teismas pakeitė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, neturėdamas duomenų apie atsakovės gyvenimo ir buities sąlygas. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
14. Visų pirma reikšminga tai, kad neteisėtai išvežtų nepilnamečių vaikų procesas vyksta Didžiojoje Britanijoje pagal ieškovo prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo, todėl dukrų išvežimo neteisėtumo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
15. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Taigi nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
17. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo metu nepilnamečių dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Dukra E. B. lanko visos dienos vaikų darželį, o dukra S. B. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 6 klasėje. Iš pradinės mokyklos pateiktų duomenų matyti, kad mergaitėms sekasi puikiai, daro stiprią pažangą, jos visuomet turi reikalingas priemones, yra tvarkingai aprengtos, susirado naujų draugų. Nepilnametės dukros lankosi gydymo įstaigose, turi visapusiškas ir visavertes sąlygas augti ir vystytis. Atsakovė nuo 2018 m. birželio 22 d. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), jos darbo laikas ir pajamos yra pakankamos, kad sukurtų nepilnametėms dukroms puikias gyvenimo sąlygas. Taip pat nuomojasi gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) Didžioji Britanija, kuriame nepilnametėms dukroms sudarytis puikios gyvenimo sąlygos (2 t., e. b. l. 49–76).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mergaitės šiuo metu gyvendamos su motina kitoje šalyje, per 5 mėnesius (nuo tada, kada atvyko į Didžiąją Britaniją ir nuolatinai čia apsigyveno) priprato ir prisitaikė prie naujos aplinkos, kuri joms tapo socialiniai artima ir įprasta. Byloje nėra duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu mergaitės gyvena su motina, būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai ar saugioms gyvenimo sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, pripažįsta, kad šiame bylos nagrinėjimo etape netikslinga keisti šiuo metu nusistovėjusios šalių mažamečių vaikų gyvenamosios vietos. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kt. bus išspręstas civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus byloje esančių duomenų visetą. Todėl, atsižvelgiant į įtemptus ir konfliktinio pobūdžio šalių santykius, siekiant nesukelti vaikams papildomo streso, nesaugumo jausmo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti teismo pakeistų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.