- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 1A-757-582-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00480-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Valdas Vitunskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- N. P., A. D.
- Nukentėjusysis
- E. S., J. S.
- Advokatai
- Jonas Kvaraciejus, Lina Svirinavičienė
Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-757-582-2013
Teisėjas: Gintautas Kaulakis Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00480-2008-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6
2013 m. rugpjūčio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nuteistajam N. P., nuteistojo N. P. gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, nuteistajam A. D., nuteistojo A. D. gynėjai advokatei Linai Svirinavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo
N. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 5 ir 8 punktuose ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono (miesto) ribų daugiau kaip dešimt parų, nuteistajam N. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL dydžio (650 litų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. D. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 5 ir 8 punktuose ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono (miesto) ribų daugiau kaip dešimt parų, nuteistajam A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL dydžio (650 litų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuria jis turi sumokėti per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys solidariai iš A. D. ir N. P. priteisiant 1501,45 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms padengti. Nukentėjusiųjų E. S. ir J. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, solidariai iš A. D. ir N. P. nukentėjusiajam E. S. priteista 8000 litų, o nukentėjusiajam J. S. 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 3000 litų turėtoms proceso išlaidoms padengti. Nukentėjusiųjų ieškinys kitoje dalyje atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. ir N. P. pagal BK 138 str. 2 d. 5 ir 8 punktus nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. liepos 27 d.. apie 3.10 val., veikdami bendrai ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kitais asmenimis, viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie užeigos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, abu jie ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, suduodami nukentėjusiajam E. S. bendrai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajam E. S. į veidą ir kitas kūno vietas ir tokiu būdu bendrais veiksmais kaltinamieji A. D. ir N. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys padarė nukentėjusiajam E. S. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinio smilkinio srityje, kairiojo smilkinio-momens srityje, dešinės akies vokuose, muštinė žaizdą dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimus kaktoje abipus, skeveldrinį nosies kaulų lūžį, nosies pertvaros iškrypimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to ir toliau kaltinamieji A. D. ir N. P. tęsdami savo veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis , sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau trylika kartų nukentėjusiajam J. S. į veidą ir kitas įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. S. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kaktoje, viršugalvio srityje, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, smakro srityje, kraujosruvas abiejose lūpose su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, dalinį danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, poodines kraujosruvas dešinio dilbio srityje, kairiojo žasto srityje, nugaroje, kairiojo kelio srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos sumušimą su odos nubrozdinimu, su 4-o piršto tiesiamosios sausgyslės plyšimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu kaltinamieji A. D. ir N. P. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du asmenis.
Šalies argumentai
Nuteistojo N. P. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-06-14 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendį ir N. P. išteisinti.
Apeliantas skunde nurodė, kad Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. N. P. kaltė nėra įrodyta. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendis yra šališkas, pagrįstas prielaidomis ir nukentėjusiųjų, bei liudytojų prieštaringais parodymais. Nukentėjusieji ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu eilę kartų keitė parodymus, pateikinėdami naujas versijas o teisminio nagrinėjimo metu vėl pakeitė juos iš esmės, ir būtent dėl esminių aplinkybių. Teismas pasitenkino prieštaringų parodymų visetu jų neanalizuojant. Visi nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimai posėdžio metu sukėlė abejones teismui, buvo garsinami nukentėjusiųjų parodymai. Esamų prieštaravimų teismui pašalinti nepavyko. Nežiūrint to teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teigia, kad prieštaravimai neesminiai ir nukentėjusiųjų parodymai esminėse detalėse sutampa. Apibendrinant nukentėjusiųjų ir liudytojų A. S., R. D. ir G. Č. parodymus galima pastebėti tokią tendenciją. Nukentėjusiajam E. S. paminėjus N. P. pavardę penkių metų ikiteisminio tyrimo eigoje paminėti proceso dalyviai, nieko apie jį nežinoję palaipsniui, bėgant metams pradeda duoti apie jį naujus parodymus, o liudytojos R. D. ir V. S., netgi atpažino jį teismo salėje. Teismo nesudomino tokie parodymų pakeitimai ir užuot priėmęs procesinį sprendimą dėl melagingų parodymų davimo, teismas pasiremia jais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Todėl teismo nuostata vertinti tik kaltinimui reikšmingus abstrakčius, prieštaringus nepatikimus parodymus, ištraukiant juos iš konteksto, o gynybai svarbius duomenis nutylėti, paneigti ir jų neanalizuoti, komentarų nešališkumo atžvilgiu nereikalauja.
Teismo nešališkumo principas turi du aspektus: subjektyvųjį it objektyvųjį. Subjektyvusis nešališkumas reiškia, kad nė vienas bylą nagrinėjantis teisėjas negali turėti išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, Teismo nešališkumas objektyviąja prasme reiškia, kad teismas privalo suteikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, teismo procesas turi vykti taip, kad jo metu nė vienai proceso šaliai nebūtų reiškiamas priešiškumas ar palankumas ir kad proceso dalyviams nekiltų abejonių dėl bylos nagrinėjimo objektyvumo.
BPK 20 str. 1 d. numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka surinkti duomenys. Šioje byloje vienintelis pagrindinis įrodymas pagrindžiantis N. P. kaltę prieštaringi nutekėjusiųjų ir liudytojų parodymai, jais remtis teismas neturėjo pagrindo, kadangi jie negali būti patikimi. Teismas šiuo atveju tokias savo išvadas turėjo pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.
Kita sąlyga įrodymams vertinti- įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 str. nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 str. 3, 4 dalyse. Ar įrodymai patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, kuriuos galima patikrinti BPK įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.). Neesant nuosprendyje šio įrodymo patikimumo analizės, esant esminiams prieštaravimams dėl nusikaltimą padariusio asmens išvaizdos (išskirtinių požymių) nuosprendis negali būti teisėtas ir objektyvus.
BPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad nuosprendis būtų pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais - tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos privalo visus ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka: apklausti kaltinamuosius, perskaityti kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kai yra prieštaravimų tarp parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (BPK 276 str. 1, 4 dalys) ir tik tuomet daryti atitinkamas išvadas. Teismas šių reikalavimų nesilaikė.
Tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo remtis tiktai parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. Tuo pažeisti BPK 301 str. 1 d. reikalavimai, nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimų. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies šių reikalavimų nesilaikyta, teismas remiasi tiktai prieštaringais suinteresuotų asmenų parodymais. Jų pagrindu N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas. Teismas vertino tiktai įrodymus tariamai pagrindžiančius jo kaltę. Į duomenis paneigiančius N. P. kaltę ir neištirtas svarbias bylos aplinkybes neatsižvelgė. Teismo šališkumą patvirtina ir tokie teiginiai nuosprendyje, kad jis padarė nusikaltimą girtumo būsenoje. Byloje nėra jokių duomenų apie jo girtumą.
Nuosprendyje paneigiama N. P. alibi, kurį patvirtino keturi liudytojai, kad įvykio metu, įvykio vietoje jo nebuvo. Motyvas - šie liudytojai apklausti po trijų metų ir negalėjo smulkiai nurodyti visų detalių, be to yra geri pažįstami, o R. S. yra jo gyvenimo draugė. Esant vienodai situacijai teismas taiko dvigubus standartus nukentėjusiųjų ir N. P. atžvilgiu, tuo pažeisdamas rungimosi principą (BPK 7 str.). Teismo nesilaikymas BPK reikalavimų nuosprendžio surašymui, negali nekelti abejonių jo nešališkumu ir objektyvumu, ko pasėkoje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-06-14 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendį ir A. D. išteisinti.
Apeliantas skunde nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio mėn. 14d. nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų A. D. kaltės įrodymų, tai yra, neįrodyta, kad kaltinamasis A. D. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, padarė aiškias įrodymų vertinimo klaidas. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, neobjektyviais ir prieštaringais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, bylos aplinkybės nustatytos netinkamai. Teismas, vertindamas įrodymus, neaptarė šių asmenų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, nelygino jų su teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, todėl nepašalinti prieštaravimai jų parodymuose, įrodymai nepatikrinti BPK 20 str. 4 d. nustatyta tvarka. Nuosprendyje nurodytas teiginys, kad teismas „vertina ne atskirus duomenis (apklaustųjų asmenų parodymus atskirai), o jų visetą byloje“, prieštarauja nuosprendžio priėmimą reglamentuojančioms BPK normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi įvertinti kiekvieno asmens parodymus atskirai, įvertinti jų objektyvumą, nuoseklumą ir patikimumą. Be to, tiek pareikštas kaltinimas, tiek nuosprendis A. D. atžvilgiu yra visiškai nekonkretūs ir neaiškus, teisiamųjų veiksmai ir kaltinime ir nuosprendyje nekonkretizuoti. Nėra ištirtos, nustatytos ir įrodytos svarbios veikos aplinkybės, tai yra veikos padarymo būdas ir pan.
Nuosprendyje nurodoma, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujasi nukentėjusiųjų E. S. ir J. S. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. Teismas nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu praėjus beveik penkeriems metams po įvykio, tačiau nevertino arba neteisingai vertino jų parodymus, nelygino jų su viso ikiteisminio tyrimo metu keletą kartų duotais parodymais. Akivaizdu, kad bet kuris asmuo geriau prisimena įvykio aplinkybes, duodamas parodymus iš karto po įvykio, o šioje byloje A. D. kaltinantys parodymai atsiranda žymiai vėliau. Asmenys, iš karto po įvykio teigę, kad jie iš viso nematė įvykio, ar dėl tamsaus paros meto negalintys atpažinti muštynėse dalyvavusių asmenų, vėliau davė visiškai priešingus parodymus. Dėl šių priežasčių, teismo išvada, kad duodant parodymus po penkerių metų parodymai neesminėse aplinkybėse negali sutapti su pirminiais parodymais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nukentėjusieji ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, pateikdami naujas versijas, o teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai iš esmės skyrėsi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai skyrėsi dėl esminių aplinkybių, jų parodymai iš esmės skyrėsi nuo jų pačių ankstesnių parodymų, taip pat, nukentėjusieji ir liudytojai skirtingai aiškino tas pačias aplinkybes. Todėl juos vertinti kaip objektyvius įrodymus nėra pagrindo.
Teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo įvertinti ir ikiteisminio tyrimo trukmę, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo laiką, procesinius sprendimus, priimtus ikiteisminio tyrimo metu ir juose nustatytas aplinkybes. Tiriamo įvykio laikas yra 2008-07-26, ikiteisminis tyrimas vyko beveiki 5 (penkis) metus. A. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo eilę kartų nutrauktas tuo pagrindu, kad nukentėjusiųjų, ir jų liudytojų parodymai nenuoseklūs, nesutampa esminėse detalėse (galimai tą vakarą vartoto alkoholio įtakoje ir pan.). Yra pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti LR BPK 192 str. reikalavimai. Parodymų atpažinti veiksmai daryti praėjus keletui metų po įvykio, buvo pateiktos atpažinimui A. D. nuotraukos, o ne pats asmuo. Be to, pats atpažinimo veiksmas buvo netikslingas, nes asmenys nurodė kad pažinojo A. D. iki tiriamo įvykio. Šie procesiniai veiksmai laikytini neteisėtais, todėl jais vadovautis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, negalima.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusieji ir liudytojai iki įvykio pažinojo teisiamuosius, kaip to paties miesto gyventojus, žinojo jų pavardes (pravardes), tačiau apklausiami po įvykio apie juos nei gydytojams nei pareigūnams nenurodė. Apibendrinant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad jie tyrimo eigoje jie keitėsi iš esmės: apklausiami po įvykio nurodo negalintys atpažinti asmenų. Visi prieštaravimai posėdžio metu sukėlė abejones teismui, buvo garsinami nukentėjusiųjų ir liudytojų ankstesni parodymai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu esamų esminių prieštaravimų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose teismui pašalinti nepavyko, todėl jais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismo nuosprendyje įvertino tik kaltinimui reikšmingus abstrakčius, prieštaringus nepatikimus parodymus. Nebuvo ištirti ir įvertinti gynybai svarbius duomenys, paneigti jų neanalizuojant.
Teismo posėdžio metu nuteistasis N. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. P. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir nuteistojo A. D. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad N. P. ir A. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinkama su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jie padarė šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino, ir pagrįstai N. P. ir A. D. pripažino kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistųjų N. P. ir A. D. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiųjų E. S., J. S., liudytojų R. D., A. S., V. S., G. Č. parodymais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, specialisto išvadomis.
Iš byloje esančių asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nuteistąjį A. D. iš foto nuotraukų atpažino R. D., G. Č., V. S., A. S., J. S., E. S.. Nuteistąjį N. P. iš foto nuotraukų atpažino A. S., G. Č., E. S..
Nėra pagrindo netikėti tuo, kad šie liudytojai ir nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu atpažino nuteistuosius, apie kuriuos davė parodymus, jų parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Pažymėtina, kad liudytoja V. S., liudytoja R. D., nukentėjusysis J. S. neatpažino nuteistojo N. P.. Tai patvirtina, kad atpažinimai ikiteisminio tyrimo metu vyko be procesinių ar kitų pažeidimų, liudytojai ir nukentėjusieji buvo objektyvūs ir parodė tą, ką atsiminė.
Atpažinimo metu liudytoja V. S. parodė, kad matė, kad A. D. mušė abu nukentėjusiuosius, pradžioje mušė E. S., o paskui J. S.. Atpažinimo metu liudytojas G. Č., prieš išeidamas, matė, kad tarp A. D. ir E. S. kyla konfliktas, matė, kad N. P. dalyvavo konflikte. Šių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojos A. S. duotus parodymus. Visų liudytojų ir nukentėjusiųjų aprašytas įvykis iš esmės sutampa, kas patvirtina, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad konflikte dalyvavo nuteistieji ir mušė nukentėjusiuosius.
Nuteistojo N. P. versiją apie tai, kad jis konflikte nedalyvavo paneigia ne tik nukentėjusiųjų, bet ir liudytojų G. Č., V. S. parodymai.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. S. parodė, kad pirmų apklausų metu jis buvo šoke ir neviską prisiminė, neskaitė protokolo, vaizdas liejosi. Jis kategoriškai teigia, kad jį sumušė abu kaltinamieji. N. P. nukentėjusysis iki įvykio pažinojo, A. D. pažinojo kaip N. P. draugą, Kaišiadorių gyventoją.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad įsidėmėjo A. D., kuris buvo su N. P.. Jų pavardes jam pasakė sūnus, A. D. jį mušė, žmona jam pasakė, kad jį mušė N. P..
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. D. atpažino A. D., kuris mušė E. S. ir sudavė V. S..
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad nukentėjusiuosius mušė N. P. ir A. D., ji neturi jokių abejonių, kad kaltinamieji smurtavo prieš S..
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Č. parodė, kad N. P. ir A. D. pažįsta senai ir jų negali sumaišyti su kitais asmenimis. Nukentėjusiuosius puolė ne tik jiedu, bet ir kiti asmenys.
Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sutampa apibūdinant esmines įvykio aplinkybes, yra nuoseklūs, todėl netikėti šių asmenų parodymais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusieji ir liudytojai teisme buvo apklausti praėjus beveik penkiems metams po įvykio, todėl teisme duotų parodymų neesminėse aplinkybėse nesutapimas su pirminiais parodymais ikiteisminio tyrimo metu nesudaro pagrindo netikėti teisme duotais parodymais.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad N. P. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistieji nurodė, jog jie įvykio vakarą vartojo alkoholinius gėrimus (b.l. 171, t. 3, b.l. 72, t. 4), alkoholio vartojimo faktą taip pat patvirtino kartu su nuteistaisiais įvykio metu buvę liudytojai A. D., R. S.. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad N. P. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Apylinkės teismas pagrįstai liudytojų A. V., R. S., M. J., J. K. parodymus įvertino kritiškai. Liudytojai M. J. ir J. K. yra geri nuteistojo N. P. draugai, liudytojas A. V. nurodė, kad N. P. ir A. D. pažįsta, yra draugai, R. S. yra nuteistojo N. P. draugė. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad minėti liudytojai siekė patvirtinti nuteistojo N. P. versiją, kad jo nebuvo muštynių vietoje ir taip padėti išvengti atsakomybės. Tokia nuteistojo versija yra paneigta aukščiau aptartais teisiamojo posėdžio metu ištirtais bylos įrodymais.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismas kuriai nors iš proceso šalių reiškė palankumų ar priešiškumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė tiek į nuteistųjų, tiek ir į nukentėjusiųjų parodymus, juos vertino kartu su liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, BPK numatytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos.
Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo N. P. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus atmesti