- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-28
- Bylos Nr.
- I-1005-580/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriaus (toliau – ir VSDFV Ukmergės skyrius) 2011-11-03 sprendimą Nr. G5-3269; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012-08-14 sprendimą Nr. (6.5)I-4981; 3) įpareigoti VSDFV Ukmergės skyrių iš naujo išspręsti A. P. prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitant karinės tarnybos nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13 laikotarpį.
Paaiškino, kad VSDFV Ukmergės skyrius 2011-11-03 priėmė sprendimą neskirti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kadangi pareiškėjas neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Atsakovas nurodė, jog į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaičiuotinas tarnybos Lietuvos Sovietų Socialistinėje Respublikoje (toliau – Lietuvos SSR) valstybės saugumo komitete (KGB) laikotarpis nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13, kadangi pareiškėjas neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai. VSDFV 2012-08-14 sprendime Nr.(6.5) I-4981 sutiko su VSDFV Ukmergės skyriaus 2011-11-03 sprendimu. Pareiškėjas mano, kad sprendimu grubiai pažeidžiamos jo konstitucinės teisės. VSDFV Ukmergės skyrius netinkamai aiškino Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą ir nepagrįstai rėmėsi Vyriausybės 1999-01-26 nutarimu Nr. 88 „Dėl SSSR valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų) kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSSR valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“. Pažymi, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas reglamentuoja valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpio prilyginimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį narystės ar tarnybos pagrindu. Nurodo, kad per karinės tarnybos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – Lietuvos TSR) Valstybės saugumo komitete (toliau – VSK) laikotarpį dirbo tik Jonavos poskyryje, o jo pareigos buvo susijusios tik su G/S ,Azotas“ priežiūra ir saugumu. A. P. vykdė avarinių situacijų prevenciją, tyrė įvairių gedimų priežastis, užtikrino darbų saugą. 1989-03-20 gamykloje įvykus gamybinei avarijai, kartu su kariniais daliniais, šalies priešgaisrine tarnyba, policija ir kitomis gelbėjimo tarnybomis evakavo ir gelbėjo gyventojus, šalino avarijos padarinius ir už buvo apdovanotas vertinga dovana. Dėl minėtų darbų pareiškėjas susirgo kvėpavimo takų ligomis, jam teko kreiptis į gydytojus. Ligos požymius jaučia iki šiol. Nurodo, kad minėtos pareigos praktiškai atitinka darbų saugos specialisto pareigines instrukcijas. Tai patvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas 2003-10-10 UAB MF „Ergonominis saugumas“ perlaikė šios specialybės egzaminus ir jam buvo suteikta darbų saugos specialisto kvalifikacija bei išduotas darbų saugos pažymėjimas Nr. 185576. Vėliau kaip darbų saugos specialistas dirbo vadybininku UAB „Magdaris“ ir UAB „Jonavos Remsta“. Pagal Vyriausybės 1999-01-26 nutarimą Nr. 88 A. P. laikytinas tik kadriniu darbuotoju, o ne valstybės saugumo pareigūnu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. P-146-4-10 padarė išvadą, jog 1998-07-16 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-858 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ (šiuo metu negalioja), 1998-07-16 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-859 ir Vyriausybės 1999-01-26 nutarimo Nr. 88 prasme Valstybės saugumo departamento kadriniams darbuotojams priskirti tiek valstybės saugumo komiteto etatiniai kariškiai (pareigūnai), tiek kiti darbuotojai (ne pareigūnai), kurių pareigos įtrauktos į minėtą sąrašą. Nors nurodyti teisės aktai su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo taikymu nesusiję, tačiau juose aiškiai išskirta, kad VSK kadrinio darbuotojo ir valstybės saugumo pareigūno statusai nėra tapatūs.
Mano, kad atsakovas be pagrindo vadovavosi Vyriausybės 1999-01-26 nutarimu Nr. 88 patvirtinto Sovietų Socialistinių respublikų sąjungos (toliau – SSRS) valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašu, kuriame nurodyta, jog asmuo ėjęs operatyvinio įgaliotinio, vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas yra laikomas SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju. Mano, kad jam turi būti taikomas ne pareigūno, o kadrinio kariškio statusas, nes Valstybės saugumo komitetas priklausė SSRS Ginkluotosioms pajėgoms. A. P. buvo duotos visų rūšių karinės uniformos, nuo 1973-09-21 iki 1990-03-11 jis dėvėjo karines uniformas pagal suteiktus karininkų laipsnius nuo jaunesniojo leitenanto iki majoro. Pareiškėjas dalyvavo kariniuose mokymuose ir pratybose, įvairiose karinėse varžybose Lietuvos teritorijoje dislokuotuose kariniuose daliniuose ir daug kartų buvo prizininkas. Jis naudojosi visomis SSRS Ginkluotųjų pajėgų kariškiui suteiktomis lengvatomis ir privilegijomis. Karinę darbinę veiklą vykdė pagal pareigines instrukcijas ir jokios nusikalstamos veiklos nepadarė. Neįskaitymas į darbo stažą laikotarpio, kai pareiškėjas buvo kariškiu, ir vien dėl to, kad karinė tarnyba priklausė Lietuvos TSR valstybės saugumo komitetui, yra didelė moralinė ir materialinė skriauda. Kolektyvinės atsakomybės taikymas pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Teigia, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas reglamentuoja valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpio prilyginimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ir yra aktualus tik valstybės saugumo (KGB) pareigūnų tarnybos laikotarpiu įskaitymui.
Pažymi, kad yra vertinamas teigiamai, apie jo darbines funkcijas, atliekant karinę tarnybą Lietuvos TSR VSK, atsiliepiama tik kaip apie darbų saugos užtikrinimą, gamyklos priežiūrą. Pareiškėjui tarpininkauja seniūnija „Dainava“ ir kaimo bendruomenė. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo skundžiamuose sprendimuose nenurodė, kuo remdamiesi daro išvadą, jog A. P. neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1990-03-27 pareiškimu paraginus visus buvusius Lietuvos TSR valstybės saugumo darbuotojus iki 1990-03-28 nebeteikti pagalbos Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto organams, pareiškėjas jau buvo nutraukęs savo tarnybą Lietuvos TSR VSK. Jis tai padarė jau kitą dieną po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir 1990-04-04 šį faktą patvirtino raportu Lietuvos TSR VSK pirmininkui P. M., o 1990-05-15 pareiškimu pareiškė norą išbraukti jį iš TSKP narių dėl atleidimo iš VSK institucijų. Dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių darbo knygelė iš Lietuvos TSR VSK su įrašu apie atleidimą iš darbo jam buvo grąžinta tik 1990-06-13. Pažymi, jog nutraukęs tarnybą iš Rusijos jokių kompensacijų negavo. Pareiškėjas netęsė darbo Lietuvos Respublikos saugumo struktūrose, kadangi dirbdamas Lietuvos TSR VSK nebuvo saugumo pareigūnas, jokių esminių funkcijų neatliko, todėl nebuvo prasmės prisiekti Lietuvos Respublikai. Nutraukęs tarnybą, A. P. užsiėmė individualia veikla – įsteigė A. P. individualią įmonę. Tokiais veiksmais pareiškėjas išreiškė lojalumą atkurtai Lietuvos Respublikai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jis neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai.
Prašo išimties tvarka įskaityti jo nurodytą karinės tarnybos laikotarpį Lietuvos TSR VSK kariniame dalinyje į bendrą darbo stažą skiriant valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Pažymi, kad yra pensinio amžiaus, darbo negauna, materialinės gyvenimo sąlygos labai sunkios, pajamų bei vertingo turto, išskyrus mažavertį butą kaime, kuriam reikalingas kapitalinis remontas, neturi, dėl pablogėjusios sveikatos negali atlikti sunkesnių darbų, sveikatai įtakos turi G/S „Azotas“ įvykusios avarijos pasekmės, yra Ukmergės rajono savivaldybės socialiai remiamas asmuo.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašė A. P. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmesti ir jo skundą atsisakyti priimti, o teismui atnaujinus praleistą terminą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnyje yra išvardyti laikotarpiai, kurie prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Atsižvelgiant į Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas bei Lietuvos ypatingojo archyvo 2007-09-13 išduotą pažymą Nr. P2-7486 apie A. P. karinę tarnybą, į pareiškėjo stažą neįskaitytas tarnybos kariniame dalinyje Nr. 51156 laikotarpis nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13, kadangi A. P. tuo laikotarpiu ėjo pareigas, nustatytas Vyriausybės 1999-01-26 nutarimo Nr. 88 34.6 ir 34.7 punktuose ir neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai.
Remiantis minėta pažyma, pareiškėjas nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13 tarnavo Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete (KGB): 1973-09-21–1985-09-16 ėjo operatyvinio įgaliotinio, o 1985-09-16–1990-06-13 vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas. A. P. buvo suteikti kariniai laipsniai: 1974-02-01 – jaunesnysis leitenantas, 1976-04-12 – leitenantas, 1979-05-26 – vyr. leitenantas, 1982-05-24 – kapitonas, 1986-02-17 – majoras. Nors nėra specialių teisės aktų (normų), kurie nustatytų, kas yra valstybės saugumo pareigūnas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo prasme, tačiau taikant teisės reguliavimą pagal analogiją ir teisės normas, reguliuojančias panašius santykius, yra pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjas sąvokai „pareigūnas“ suteikia vienodą prasmę įvairiuose įstatymuose, todėl aiškinantis dėl pareiškėjo statuso valstybės saugume (KGB) darbo laikotarpiu nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13 taikytinos Valstybės saugumo departamento statuto (2 straipsnis), Valstybės saugumo departamento įstatymo (13 straipsnis), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (1 straipsnis), Vidaus tarnybos statuto (5 straipsnis), Tarnybos kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (8 straipsnis) nuostatos. Pažymi, jog A. P. Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) įsakymais buvo priimtas į tarnybą KGB karininku, skiriamas į atitinkamas pareigas, jam buvo suteikiami kariniai laipsniai; tarnybos metu pareiškėjas buvo atestuojamas kaip KGB pareigūnas, buvo apdovanotas už nepriekaištingą tarnybą KGB struktūrose ištarnavus 10 bei 15 metų.
2012-09-20 bei 2011-08-01 skunduose Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas nurodė, kad atliekant tarnybą KGB struktūrose bei dirbant „Azoto“ gamykloje jam buvo pavesta gamyklos priežiūra, siekiant užtikrinti apsaugą ir darbų saugumą. Jis taip pat pažymi, kad gamykloje atliko labai svarbų prevencinį darbą, užtikrinantį visapusiškai saugų šio didžiulio ir svarbaus Lietuvos liaudies ūkiui gamybinio objekto darbą bei eksploataciją. Tai įrodo, kad 1973-09-21–1990-06-13 pareiškėjas buvo SSRS valstybės saugumo pareigūnas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė administracinę bylą nutraukti, nes praleistas sprendimų apskundimo terminas, arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad prašomas panaikinti VSDFV Ukmergės skyriaus 2011-11-03 sprendimas Nr. G5-3269, kuriuo atsisakyta paskirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3492-624/2011. VSDFV nustatė, kad pareiškėjas neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai, todėl 1973-09-21–1990-06-13 laikotarpis, kai jis tarnavo Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete, į stažą neįskaičiuotas pagrįstai. Pareiškėjui, kaip neturinčiam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto minimalaus 15 metų stažo, nuspręsta neskirti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos. Pagal minėto įstatymo 54 straipsnio2 dalies 6 punkto nuostatą, asmenų tarnybos buvusios SSRS VSK laikotarpiai įskaitomi tik tuo atveju, jeigu šie asmenys prisiekė Lietuvos Respublikai (perėjo tarnauti Lietuvos Respublikai). Pagal pareiškėjo darbo knygelės įrašą Nr. 16, nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13 jis tarnavo kariniame dalinyje 51156. Tai, kad 1973–1990 m. tarnavo VSK, patvirtino ir pats pareiškėjas 2011-05-26 skunde VSDFV. Minėtame skunde A. P. taip pat patvirtino, kad Lietuvos Respublikai neprisiekė; įrodymų, kad būtų prisiekęs Lietuvos Respublikai (perėjęs tarnauti Lietuvos Respublikai), nepateikė. Lietuvos ypatingajame archyve buvusių Lietuvos SSR KGB darbuotojų dokumentų archyviniame fonde saugomos pareiškėjo tarnybos bei piniginio aprūpinimo kortelės patvirtina, jog minėtu laikotarpiu jis tarnavo Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete (KGB): minėtos institucijos įsakymais pareiškėjas buvo priimtas į tarnybą KGB karininku, skiriamas į atitinkamas pareigas, SSSR KGB įsakymais jam buvo suteikti kariniai laipsniai ir kt. KGB sistemoje A. P. ėjo operatyvinio įgaliotinio, vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas. Tai įrodo, kad pareiškėjas nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13 buvo KGB pareigūnas. Minėtos pareiškėjo pareigos yra įtrauktos į Vyriausybės 1999-01-26 nutarimu Nr. 88 patvirtintą SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašą (34.6, 34.7 punktai). Pagal Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 19² punkto redakciją, įsigaliojusią nuo 2011-07-17, sprendžiant, ar asmenys, dirbę SSRS valstybės saugumo komiteto sistemoje (struktūrose), laikytini valstybės saugumo pareigūnais, vadovaujamasi SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašu, patvirtintu Vyriausybės 1999-01-26 nutarimu Nr. 88. Teismui pateikti Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijos Dainavos seniūnaitės B. Š. 2012-09-18 prašymas-tarpininkavimas, Ukmergės rajono Dainavos kaimo bendruomenės pirmininko S. A. 2012-09-18 prašymas-tarpininkavimas Nr. 01, J. Z. 2008-06-30 raštas ir pareiškėjo brolio J. P. 2008-06-30 raštas nėra dokumentai, sudarantys pagrindą įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą tarnybos Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete laikotarpį.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą institucijai pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nenurodytos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VSDFV Ukmergės skyriaus 2011-11-03 sprendimo Nr. G5-3269 ir VSDFV 2012-08-14 sprendimo Nr. (6.5)I-498, kuriais į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaičiuotas tarnybos Lietuvos SSR Valstybės saugumo komitete (KGB) laikotarpis nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad A. P. 2011-04-28 VSDFV Ukmergės skyriui pateikė prašymą skirti senatvės pensiją (prijungta administracinė byla Nr. I-3492-624/2011 (toliau – prijungta byla), l. 57). Išnagrinėjęs šį prašymą, VSDFV Ukmergės skyrius 2011-05-02 sprendimu Nr. G5-1304 nusprendė neskirti A. P. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, nes jis neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (prijungta byla, l. 6). Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. P. skundą (prijungta byla, l. 77–78), 2011-07-14 sprendimu Nr. (6.5)I-4426 jo netenkino (prijungta byla, l. 11). Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2011-08-01skundą, kuriame prašė panaikinti minėtus VSDFV Ukmergės skyriaus ir VSDFV sprendimus bei įpareigoti VSDFV Ukmergės skyrių iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitant laikotarpį nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13 (prijungta byla, l. 1–5). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-10-21 sprendimu pareiškėjo skundo tenkino iš dalies – panaikino VSDFV Ukmergės skyriaus 2011-05-02 sprendimą Nr. G5-1304 dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui ir VSDFV 2011-07-14 sprendimą Nr. (6.5)I-4426 bei įpareigojo VSDFV Ukmergės skyrių iš naujo išnagrinėti A. P. 2011-04-28 prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo (b. l. 66–71).
Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-21 sprendimą, atsakovas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2011-04-08 prašymą ir 2012-11-03 priėmė sprendimą neskirti A. P. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, nes jis neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Sprendime nurodyta, kad į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaičiuotas tarnybos Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete (KGB) laikotarpis nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13, kadangi A. P. neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai (b. l. 63–64). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2012-07-24 pateikė skundą VSDFV, kuriame prašė panaikinti VSDFV Ukmergės skyriaus 2011-11-03 sprendimą Nr. G5-3269 ir įpareigoti šią instituciją iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo (b. l. 55–58). VSDFV 2012-08-14 sprendime Nr. (6.5)I-4981 nurodė, kad VSDFV Ukmergės skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 54).
Valstybinių socialinio draudimo pensijų stažo skaičiavimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu prilyginami iki 1995-01-01 buvę prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai.
Pagal Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 19² punktą, kuriuo nutarimas papildytas Vyriausybės 2011-07-13 nutarimu Nr. 836, sprendžiant, ar asmenys, dirbę SSRS valstybės saugumo komiteto sistemoje (struktūrose), laikytini valstybės saugumo pareigūnais, vadovaujamasi SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašu, patvirtintu Vyriausybės 1999-01-26 nutarimu Nr. 88.
Iš byloje esančios Lietuvos ypatingojo archyvo 2007-09-13 pažymos Nr. P2-7486 apie A. P. karinę tarnybą ir jos priedų (tarnybos bei asmens kortelių), matyti, kad pareiškėjas nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13 dirbo Lietuvos TSR MT VSK Jonavos rajono skyriuje: 1973-09-21–1985-09-16 ėjo operatyvinio įgaliotinio, o 1985-09-16–1990-06-13 vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas. A. P. buvo suteikti kariniai laipsniai: 1974-02-01 – jaunesnysis leitenantas, 1976-04-12 – leitenantas, 1979-05-26 – vyr. leitenantas, 1982-05-24 – kapitonas, 1986-02-17 – majoras (prijungta byla, l. 40–41, 94–96, 101, 108–113).
Vadovaujantis Vyriausybės 1999-01-26 nutarimu Nr. 88 patvirtinto SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo 34.6 ir 34.7 punktais, Lietuvos TSR MT VSK Jonavos rajono skyriaus operatyvinis įgaliotinis ir vyresnysis operatyvinis įgaliotinis laikomi SSRS Valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais (saugumo pareigūnais). Todėl pareiškėjo teiginys, kad jam neturi būti taikomas valstybės saugumo pareigūno statusas atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu, asmens, kuris neprisiekė Lietuvos Respublikai (neperėjo jai tarnauti), laikotarpiai, kuriais jis tarnavo Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaičiuojami. Tai, kad pareiškėjas atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę nedelsdamas nutraukė savo tarnybą Lietuvos TSR VSK negali būti prilyginama aplinkybei dėl prisiekimo Lietuvos Respublikai. Jokių išimčių dėl galimybės minėtą laikotarpį įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą teisės aktai nenustato.
Byloje nėra duomenų, kad A. P. prisiekė (perėjo tarnauti) Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas neteigia, kad tokią priesaiką būtų davęs, tiesiog nurodo, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, nedelsdamas nutraukė savo tarnybą Lietuvos TSR VSK, tvirtina, kad tokiais veiksmais išreiškė lojalumą atkurtai Lietuvos Respublikai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jis neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas tiesiogiai nurodo priesaikos davimą Lietuvos Respublikai, todėl nebūdamas įstatymo leidėju, teismas negali šios normos aiškinti kitaip, nei ji yra išdėstyta ir netaikyti priesaikos davimo reikalavimo.
A. P. taip pat nurodė, kad jam turi būti taikomas ne valstybės saugumo pareigūno, o kadrinio kariškio statusas. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu per Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 19² punktą duodama nuorodą į Vyriausybės 1999-01-26 nutarimu Nr. 88 patvirtintą SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašą. Iš to matyti, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkte nėra išreikšta įstatymų leidėjo valia skirti valstybės saugumo pareigūnus ir kadrinius darbuotojus. Iš Vyriausybės 1999-01-26 nutarimu Nr. 88 patvirtinto SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo pareigybių apibūdinimo matyti, kad ne kiekvienas į sąrašą įtrauktas asmuo turėjo įgalinimus duoti privalomus nurodymus ar priimti administracinius sprendimus, tačiau įstatymų leidėjas visiems jiems numatė tą patį teisinį režimą. Tai, kad pareiškėjas priklausė TSRS Ginkluotosioms pajėgoms jo padėties nekeičia, nes Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto norma yra speciali teisės norma, skirta mažesniam konkrečiai nurodytam asmenų ratui, kuri sudaro išimtį iš bendros Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto taisyklės, reguliuojančios karinės tarnybos stažo skaičiavimą.
Įstatymų leidėjas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo nesieja su tuo, kokias funkcijas asmuo atliko KGB ir, ar jis padarė kokias nors nusikalstamas veikas, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo darbo pobūdžio GS „Azotas“ teisinės reikšmės neturi.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 22 straipsnis nustato, kad minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai yra 15 metų, o pagal atsakovo padarytus skundžiamame sprendime pateiktus skaičiavimus pareiškėjo stažas – 13 metų 7 mėnesiai ir 21 diena. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnis nurodo, kad asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Kadangi pareiškėjas minimalaus valstybinio socialinio draudimo stažo neturi, tai sprendimas neskirti pensijos atitinka įstatymo reikalavimus.
Kaip teisingai pastebėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, teismui pateikti Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijos Dainavos seniūnaitės B. Š. 2012-09-18 prašymas-tarpininkavimas (b. l. 19), Ukmergės rajono Dainavos kaimo bendruomenės pirmininko S. A. 2012-09-18 prašymas-tarpininkavimas Nr. 01 (b. l. 20), J. Z. 2008-06-30 raštas (b. l. 12–13) ir pareiškėjo brolio J. P. 2008-06-30 raštas (b. l. 14–16) nėra dokumentai, sudarantys pagrindą įskaityti į A. P. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą tarnybos Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete laikotarpį. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi teisėjai administracines bylas sprendžia remdamiesi įstatymais, ir jokių išimčių dėl stažo skaičiavimo, teisės aktams jų nenustatant, daryti negali. Nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi aptartomis teisės aktų nuostatomis.
Pažymėtina, kad A. P. prašymas atnaujinti skundo priėmimo terminą buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-24 nutartimi. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, jį atnaujino ir A. P. skundą priėmė. Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra teisininkas, kad dėl analogiško ginčo jis jau buvo kreipęsis į teismą, ilgas laiko tarpas nuo 2011-11-03 sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo padarytos išvados, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties.
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo padarė pagrįstas išvadas, jog į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neturi būti įskaičiuojamas tarnybos Lietuvos SSR Valstybės saugumo komitete laikotarpis nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13. VSDFV Ukmergės skyriaus 2011-11-03 sprendimas Nr. G5-3269 bei VSDFV 2012-08-14 sprendimas Nr. (6.5)I-4981 yra teisėti ir pagrįsti. Pripažinus minėtus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, nėra juridinio pagrindo įpareigoti VSDFV Ukmergės skyrių iš naujo išspręsti A. P. prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitant karinės tarnybos nuo 1973-09-21 iki 1990-06-13 laikotarpį. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.