Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-29 · Byla Nr. ATP-303-149/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-02-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
ATP-303-149/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18092-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Leonarda Gurevičienė
Advokatai
Agnė Ustinovičienė
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-303-149/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18092-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. atstovės advokatės Agnės Ustinovičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo A. T. nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 1 d. 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 28 d., apie 23.50 val., T. Kosciuškos g. 22, Vilniuje, vairavo automobilį Land Rover, v/n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,67 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais A. T. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. T. atstovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutarimą – sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių.

Skunde nurodoma, jog teismas, atsisakydamas A. T. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str., neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs šį pažeidimą, ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, jo veiksmai nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos savo ar kitų asmenų sveikatai ar turtui, pirmą kartą padarė tokios rūšies pažeidimą, nustatytas neblaivumo laipsnis – 67 promilės – nėra žymiai viršijantis leistiną normą, A. T. nuo 1984 turi vairavimo stažą, jautėsi blaivus, galintis vairuoti. Taip pat nurodoma, kad jam yra būtina rūpintis 80 metų Alzheimerio liga sergančia motina, kartu galimybė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga atliekant darbo funkcijas – būdamas UAB „NI plėtra“ direktorius, turi atstovauti bendrovę valstybės ir savivaldybės institucijose bei įstaigose (Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie AM, Vilniaus miesto savivaldybėje, VĮ Registrų centre, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM ir kt.) santykiuose su trečiaisiais asmenimis (projekto partneriais, rangovais, potencialiais pirkėjais/nuomininkais, notarais ir kt.), taip pat, prasidėjus statyboms, vykti į patį objektą Parodų. G. 1A, Vilniuje.

Atsiliepimas į A. T. atstovės apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

A. T. atstovės advokatės Agnės Ustinovičienės apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo A. T. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad A. T. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjos asmenybę ir paskirdamas jai ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą. Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką apeliantės darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jai skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nepadarė žalos savo ar kitų asmenų sveikatai ar turtui, pirmą kartą padarė tokios rūšies pažeidimą, nustatytas neblaivumo laipsnis – 67 promilės – nėra žymiai viršijantis leistiną normą, nuo 1984 turintis vairavimo stažą, todėl jautėsi blaivus, galintis vairuoti, atmestinos, kaip nepagrįstos, kadangi priešingu atveju jo veika jau būtų kvalifikuota pagal kitą Lietuvos Respublikos ATPK ar net BK straipsnį.

Vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos A. T. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į pareigą rūpintis motina bei su darbu susijusių funkcijų vykdymą.

Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, A. T. atstovė, gi, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. atstovės advokatės Agnės Ustinovičienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Leonarda GurevičienėNuorašas tikras:Teisėja Leonarda Gurevičienė