Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-07 · Byla Nr. ATP-1136-290/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
ATP-1136-290/2014
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00513-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1136-290/2014;Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00513-2014-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 41.4.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad O. J. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-15 nutarimu pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubausta 1000 (tūkstančio) litų bauda.

Ji nubausta už tai, kad 2014-06-05 atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog ji suarė bulves ir pasėjo javus 0,17 ha bei gano gyvulius 0,59 ha pievoje, užimdama apie 0,76 ha sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančio V. S..

Šalies argumentai

O. J. skundu prašo šį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-15 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai nustatė, kad ji padarė ATPK 45 str. numatytą pažeidimą. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 45 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tyčia, todėl veiką kvalifikuojant pagal minėtą straipsnį turi būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Skunde taip pat pabrėžiama, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principui bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Skunde taip pat nurodo, kad nuosavybės teisės jai atkurtos 2004-08-23, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šiuo sklypu ji naudojasi nuo nuosavybės atkūrimo dienos. V. S. 2013-10-29 atliekant geodezinius matavimus ji buvo pakviesta, tačiau su V. S. pakviesto matininko nustatytomis ribomis nesutiko, o žemės sklypo ribų paženklinimo aktas jai įteiktas nebuvo. V. S. priklausančio žemės sklypo dalimi ji nesinaudojo, jokių riboženklių neperkėlinėjo ir V. S. priklausančios žemės sklypo dalies neužėmė. Apie tai, kad V. S. nuosavybės teise įgijo kaimynystėje esantį žemės sklypą, sužinojo tik gavusi teismo nutarimą.

Atsiliepimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vyriausiojo specialistė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-15 nutarimą palikti nepakeistą ir O. J. skundo netenkinti. Pažymi, kad teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertino specialistės paaiškinimus, atliko įrodymų lyginamąją analizę ir pagrįstai pripažino, kad O. J. padarė ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

O. J. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 str. 1 d. klausimas. O. J. neigia savo kaltę ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas dėl jos kaltės padarius ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigiama skunde, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra teisinio pagrindo.

ATPK 45 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Šiuo atveju O. J. administracine tvarka nubausta už tai, kad savavališkai užėmė V. S. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (apie 0,76 ha). Nors apeliantė skunde tvirtina, kad ji V. S. priklausančio žemės sklypo dalies neužėmė, naudojosi jai priklausančia žeme, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos dar 2004-08-23, taip pat jokių riboženklių neperkėlinėjo, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad savavališkas V. S. priklausančio žemės sklypo dalies užėmimo faktas yra nustatytas objektyviai ir neginčijamai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b. l. 6, 7). Byloje duomenų apie tai, kad V. S. dalį minėto žemės sklypo sutarties ar kitokio juridinio fakto pagrindu būtų perleidęs naudotis O. J., byloje nėra. Atlikus patikrinimą pagal V. S. pranešimą apie tai, jog O. J. savavališkai užėmė jam priklausančio sklypo dalį ir trukdo jam dirbti, buvo nustatyta, kad iš tikrųjų O. J. 0,17 ha V. S. priklausančio žemės sklypo dalyje suarė bulves ir pasėjo javus, o 0,59 ha V. S. priklausančioje pievoje savavališkai gano gyvulius. Šio patikrinimo metu O. J. dalyvavo, jai buvo žinoma, kad ginčas kyla dėl sklypo ribų, tačiau ji su sklypo ribomis nesutiko ir pasirašyti atsisakė. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad O. J., net ir žinodama, kad yra padaryti V. S. priklausančio sklypo matavimai, nustatytos ribos, kurias ji pagal žemės naudojimo patikrinimo aktą laikoma pažeidusi, sąmoningai ir piktybiškai nustatytų ribų vis tiek nesilaikė, toliau tęsė teisei priešingus veiksmus aiškiai suvokdama, kad ta jos užimta sklypo dalis priklauso kitam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek matavimai, tiek sklypų projektavimai reikalauja specialiųjų žinių ir juos atlieka tik kompetentingi asmenys bei kontroliuoja atsakingos institucijos. Nagrinėjamu atveju kadastrinius matavimus atliko UAB (duomenys neskelbtini) matininkas, t. y. kvalifikuotas specialistas, turintis reikiamų žinių bei įgūdžių. Po šių matavimų buvo nustatytos V. S. priklausančio žemės sklypo, kurį jis nuomojosi iš valstybės, ribos, tačiau tai įtakos O. J. sklypui neturėjo. Duomenų, kad V. S. sklypo ribas nusistatė neteisėtai taip pažeisdamas O. J. teises ir teisėtus interesus, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kvalifikuoto specialisto atlikus kadastrinius matavimus nustatytomis V. S. priklausančio žemės sklypo ribomis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų apie tai, kad šalys būtų sprendusio ginčą dėl sklypo ribų civilinio proceso tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sklypų plotų keitimo anksčiau būtų priimtas ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuriuo būtų išspręstas šis ginčas, aukštesnės instancijos teismas vadovaujasi tik tais su nekilnojamuoju turtu susijusiais duomenimis, kurie, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. straipsniu, įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, nes tik tokie duomenys laikomi teisingais bei išsamiais. Kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. S., sklypo plotas – 3.8438 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Šiuos duomenis laikant objektyviais ir teisingais akivaizdu, kad O. J. neteisėtai užėmė ir naudojo ne jai ar kuriam kitam asmeniui, o būtent V. S. priklausančio žemės sklypo dalį.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus (žemės naudojimo patikrinimo aktą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, žemės sklypo schemas, žemės sklypo planą, foto nuotraukas, tarnybinį pranešimą, kitus rašytinius įrodymus) bei teismo posėdyje apklaustos specialistės paaiškinimus įvertino tinkamai, ATPK 257 str. nepažeidė, faktines aplinkybes, kad O. J. savavališkai užėmė V. S. priklausančio sklypo dalį, nustatė teisingai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ne tik objektyviuosius ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius, bet ir subjektyvųjį elementą – tyčią. Aukščiau paminėtų aplinkybių visuma, pačios O. J. elgesys, patvirtina, kad O. J. žinojo V. S. priklausančio žemės sklypo ribas, tačiau sąmoningai jas ignoruodama ne tik perkėlė riboženklius, bet ir jai nepriklausančią žemę naudojo – suarė bulves ir pasėjo javus bei ganė gyvulius. Kaip jau minėta, net ir po atlikto patikrinimo, kuriuo buvo nustatyta, kad O. J. neteisėtai naudojasi V. S. priklausančio sklypo dalimi, O. J. pažeidimo nepašalino, savo neteisėtus veiksmus tęsė. Be to, teismo posėdyje apklausta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė, kurios paaiškinimų objektyvumu abejoti teismas neturi pagrindo, nurodė, kad O. J. sklypo ribos yra pamatuotos seniai, oficialiai nustatytos ir užregistruotos Registrų centre, tačiau ji vis tiek riboženklius stato savavališkai, užsikala medinius kuolus ten, kur jai atrodo teisinga. Ši aplinkybė, kaip ir kitos aukščiau paminėtos ir apylinkės teismo nutarime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad administracinį teisės pažeidimą O. J., priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, padarė tyčia.

Remiantis ištirtais ir išdėstytais argumentais daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai, jo išvados motyvuotos, pagrįstos ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Skiriant administracinę nuobaudą ir nustatant jos dydį pažeidimų nepadaryta, nuobauda individualizuota tinkamai ir nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeisimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nepakeistą ir O. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis