Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau-Institucija) specialisto 2013 m. gegužės 23 d. nutarimu L. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje, paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda.

L. K. nubaustas už tai, kad 2012-06-21, 14.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 202 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, L. K. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2013-09-10 nutartimi skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad L. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl Institucija pagrįstai pripažino jį kaltu ir nubaudė.

L. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo įrodymų vertinimu, sprendžiant L. K. administracinės atsakomybės pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį klausimą. Skundo autoriaus įsitikinimu, teismas neteisingai vertino įrodymus, nepašalino iškilusių prieštaravimų dėl pažeidimo padarymo vietos, todėl jį nubaudė nepagrįstai.

Apygardos teismas, susipažinęs su skundo motyvais bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, kad L. K. skundo motyvai nepagrįsti jokiais objektyviais abejonių nekeliančiais duomenimis, o teismo išvados teisingos, pagrįstos išsamia byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu. Apylinkės teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų nuostatų nepažeidė, įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus prieštaravimus tarp jų, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad L. K. kaltė, padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta.

Nors apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, todėl jis iš viso negalėjo būti nubaustas, su tuo aukštesnysis teismas nesutinka. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad iš tikrųjų jame konkreti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta nėra nurodyta. Tačiau ši aplinkybė, aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindas pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nubaustas nepagrįstai. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pažeidimo padarymo vietos nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole nėra esminis trūkumas, trukdantis teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina tai, kad tiek iš karto po pažeidimo užfiksavimo surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, tiek kituose vėliau surašytuose dokumentuose pažeidimo padarymo vieta nurodyta aiškiai – Kaunas, (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais duomenimis, taip pat neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų teisme duotais paaiškinimais, kuriuose jie patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių teisingumą, paaiškino, kad aiškiai matė, kaip automobilio „Opel Astra“ vairuotojas važiavo neužsisegęs saugos diržo. Netikėti šių asmenų paaiškinimais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo, kadangi nenustatyta, jog pareigūnai būtų suinteresuoti pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jį apkalbėdami ir duodami melagingus parodymus. Ta aplinkybė, kad apklausiami posėdžio metu pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti vietos, kurioje jie pamatė vairuotoją, važiuojantį neprisisegus saugos diržo, nėra pagrindas jų parodymus laikyti nenuosekliais ir prieštaringais. Teisme pareigūnai buvo apklausti praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo fiksavimo, todėl logiška, kad dėl praėjusio laiko, darbo specifikos jie negalėjo tiksliai nurodyti pažeidimo padarymo aplinkybių.

Nesutinkama su apelianto teiginiu, kad jo nekaltumą įrodo ir tai, jog, sustabdžius pareigūnams, saugos diržą jis buvo užsisegęs. Pareigūnų paaiškinimais, kurie atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad patruliuojant jie aiškiai matė, kad L. K. važiuoja neprisisegęs saugos diržo, tačiau dėl objektyvių priežasčių iš karto jo sustabdyti nepavyko, pažeidimas nebuvo tokio pavojingumo, dėl kurio pareigūnams būtų reikėję pažeidėją nedelsiant sustabdyti, todėl jie, įvertinę transporto priemonių srauto intensyvumą, užtikrindami kitų eismo dalyvių eismo saugumą, pažeidėją sustabdė iš karto, kai tai pasidarė objektyviai įmanoma. Tai, kad sustabdžius automobilį, vairuotojas jau buvo prisisegęs saugos diržą, nepašalina jo atsakomybės dėl vairavimo saugos diržo neprisisegus tuo metu, kai šį pažeidimą pamatė patruliavę pareigūnai.

Apeliantas, kritikuodamas teismo atliktą įrodymų vertinimą, tvirtindamas, kad jis visą laiką važiavo prisisegęs saugos diržą, nei apylinkės teismui, nei savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių šią versiją patvirtinančių duomenų. Teigdamas, kad tikėti pareigūnų parodymais nėra pagrindo, skundo autorius nenurodo, kokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog pareigūnai apie pažeidimo aplinkybes meluoja, siekia jam pakenkti nepagrįstai apkaltindami. Apeliacinis skundas iš esmės pagrįstas deklaratyviais teiginiais ir subjektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu. Vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimas netenkina apelianto lūkesčių, nėra pagrindas tokį sprendimą pripažinti neteisingu ar nepagrįstu.

Remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.