- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- eI2-2558-535/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00688-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. B., Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. P. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2020-02-03 įsakymą Nr. (3.20)M-267 „Dėl išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo“; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 3) priteisti jos naudai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad Teisminės mediacijos komisija 2017-12-01 nutarimu Nr. 2D-92- (17.2) „Dėl teismo mediatoriaus statuso G. P. suteikimo“ nutarė suteikti jai teismo mediatoriaus statusą ir įrašyti ją į Teismo mediatorių sąrašą. Tarnyba 2019-12-31 raštu Nr. (8.3) NO-2-7288 „Dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo“ prašė nuo minėto rašto išsiuntimo dienos per dešimt darbo dienų pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius atitiktį Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, t. y. duomenis apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akad. val. mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (toliau – Sąrašas) dienos ir išlaikytą mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Informavo, kad per nustatytą terminą negavus prašomos informacijos, priims sprendimą išbraukti ją iš Sąrašo. Ji teikė Tarnybai prašymus dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo papildomo termino suteikimo ir mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo termino atnaujinimo. Tarnyba jos prašymų netenkino ir ginčijamu sprendimu išbraukė ją iš Sąrašo.
Pareiškėja pažymi, kad Kauno apygardos teismo kancleris 2019-01-14 įsakymu Nr. P1-25 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo G. P.“ suteikė jai atostogas vaikui, gimusiam 2018-12-01, prižiūrėti nuo 2019-01-22 iki 2021-12-01 įskaitytinai. Nėštumo ir gimdymo atostogos jai buvo suteiktos nuo 2018-09-18.
Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai išbraukė ją iš Sąrašo, kadangi ji teisę verstis mediatoriaus veikla įgijo 2017-12-01 pagal tuo metu galiojusią tvarką. Priimtame Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatyme (toliau – Pakeitimo įstatymas) buvo išdėstyta nauja Mediacijos įstatymo redakcija, kuri sugriežtino įrašymo į Sąrašą reikalavimus ir įsigaliojo nuo 2020-01-01, todėl pastarieji reikalavimai jos atžvilgiu netaikytini pagal konstitucinį principą įstatymas atgal negalioja. Atsakovė, pritaikiusi jos atžvilgiu naują teisinį reguliavimą, minėtą principą pažeidė.
Pareiškėja dėsto Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014-09-23 nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) (toliau – Aprašas), Pakeitimo įstatymo ir Mediacijos įstatymo nuostatas ir teigia, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi teisės normomis, kurios priimtos ir įsigaliojo po to, kai jai buvo suteiktas teismo mediatorės statusas, t. y. kai jau buvo įrašyta į Sąrašą.
Šalies argumentai
Pareiškėja cituoja teismų praktiką dėl teisės aktų taikymo ir nurodo, kad vėliau priimtas Pakeitimo įstatymas ir Mediacijos įstatymas galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, kadangi jai, įrašytai į Sąrašą, yra suteikta teisė vykdyti mediatoriaus veiklą. Mano, kad Tarnyba, neturėjo teisės priimti sprendimo, prieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tarnybos priimtas skundžiamas sprendimas ją išbraukti iš Sąrašo yra prieštaraujantis konstituciniams principams ir pažeidžia jos teisėtų lūkesčių principą.
Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, jog naujas teisinis reglamentavimas nukreiptas į praeitį ir paneigia, asmenų, įgijusių teisinį statusą, teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Pakeitimo įstatymo nauju reglamentavimu buvo sukurta nauja mediacijos institucinė sistema ir įtvirtintos nuostatos, susijusios su griežtesniais reikalavimais, taikomais mediatoriams, siekiantiems įsirašyti į Sąrašą ir teikti mediacijos paslaugas. Akcentuoja, kad pagal naują reglamentavimą teikiamos įvairių rūšių mediacijos paslaugos: valstybės užtikrinama neteisminė mediacija (apmokama valstybės lėšomis), neteisminė mediacija (apmokama ginčo šalių lėšomis), nuo 2020-01-01 privalomoji mediacija šeimos ginčuose (kuri gali būti apmokama valstybės arba ginčo šalių lėšomis), teisminė mediacija (jeigu vykdo ne teisėjas - mediatorius, apmokama valstybės arba ginčo šalių lėšomis). Šių rūšių mediaciją gali vykdyti tik tas mediatorius, kuris atitinka Mediacijos įstatymo reikalavimus. Pažymi, kad įrašymas į Sąrašą tiesiogiai susijęs su mediatoriaus teisinio statuso apimtimi ir jo profesinės veiklos legalizavimu, nes subjektinę teisę verstis mediatoriaus veikla turi ir mediatoriaus teises bei pareigas įgyja tik įrašytas į Sąrašą mediatorius. Asmuo į Sąrašą įrašomas ir iš jo išbraukiamas šias funkcijas įgyvendinančios institucijos - Tarnybos sprendimu, o baigtinis išbraukimo iš jo pagrindų sąrašas įtvirtintas Mediacijos įstatyme.
Pažymi, kad Teisėjų taryba 2018-11-30 nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtino Mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams tvarkos aprašą, kurio 2 punkte buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2014-09-26 nutarimą Nr. 13P-124-(7.1.2) „D. T. mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais papildymais bei pakeitimais ir 5 punkte pavedama Nacionalinei teismų administracijai perduoti Tarnybai visus sukauptus duomenis apie teismo mediatoriaus statusą turinčius asmenis, kurie nėra teisėjai. Tarnyba, vadovaudamasi Pakeitimo įstatymo ir kitų minėtų teisės aktų nuostatomis, 2019-01-18 gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie pareiškėjos statusą, įtraukė ją į Sąrašą su galimybe per vienus metus užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme nustatytiems reikalavimams.
Atsakovės teigimu, nei Pakeitimo įstatymas, nei mediaciją reglamentuojantys teisės aktai nenumatė jokių išimčių (išskyrus numatytas išlygas tam tikro statuso asmenims) tiems mediatoriams, kurie buvo įtraukti į Sąrašą pagal tuo metu galiojusią tvarką.
Atkreipia dėmesį, kad Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti mediatorių išbraukimo iš Sąrašo atvejus, nustato vieną iš pagrindų išbraukti mediatorių iš Sąrašo paaiškėjimą aplinkybių, jog mediatorius neatitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimu ar 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, t. y. kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Sąrašo, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį dešimties darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Sąrašo.
Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos turimus duomenis, nustatė, kad ji nėra pateikusi Tarnybai duomenų apie mediatoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymą ir duomenų apie turimą išklausytų 40 valandų akademinių valandų mokymus mediacijos tema (pareiškėjos išklausytų ir įskaitomų mediacijos tema mokymų sudarė 32 valandos), 2019-12-31 (baigiantis 1 metų terminui) raštu Nr.(8.3)NO-2-7288 informavo pareiškėją apie dokumentų, patvirtinančių atitiktį reikalavimams, pateikimą per nustatytą terminą. Pažymi, kad pareiškėja 2020-01-14 ir 2020-02-03 raštais kreipėsi į Tarnybą dėl termino pratęsimo pateikti reikiamą informaciją. Tarnyba, nepažeisdama 20 darbo dienų termino, 2020-01-24 raštu Nr. (3.18)PS-17 ir 2020-02-26 raštu Nr. (3.18)PS-28 informavo pareiškėją, jog teisės aktai nenustato galimybių ar kitokių išimčių (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų) pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Atsakovės teigimu, Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka ir jai suteiktais įgaliojimais, pareiškėjai nepateikus trūkstamos informacijos apie mediatoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymą ir reikiamo valandų skaičiaus mokymų mediacijos tema per nustatytą terminą, pagrįstai 2020-02-03 sprendimu Nr.(3.20)M-267 išbraukė pareiškėją iš Sąrašo.
Akcentuoja, kad Tarnybos sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo neužkerta pareiškėjai teisės, pašalinus trūkumus, t. y. išlaikius egzaminą, surinkus reikiamą valandų skaičių mokymų mediacijos tema ir pateikus Tarnybai reikiamus duomenis, kreiptis į Tarnybą dėl jos įrašymo į Sąrašą.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėja neteisingai interpretuoja Pakeitimo įstatymo ir Mediacijos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mediacijos administravimą bei šių nuostatų įsigaliojimo terminą. Paaiškina, kad Mediacijos įstatymas ir kiti mediacijos administravimą reguliuojantys teisės aktai turėjo būti ir buvo taikomi nuo 2019-01-01, išskyrus privalomosios mediacijos nuostatas, įsigaliojusias nuo 2020-01-01. Šių teisės aktų pagrindu, Tarnyba, gavusi iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis apie mediatorius, įrašytus į Teismo mediatorių sąrašą, 2019 m. sudarė Sąrašą, priėmė sprendimus įrašyti naujus mediatorius į Sąrašą, organizavo mediatorių kvalifikacinį egzaminą, rinko ir skyrė mediatorius (ne teisėjus) vykdyti teisminę mediacįją, informavo mediatorius apie duomenų pateikimą bei atliko kitas funkcijas. Pareiškėja, kaip minėta, buvo įtraukta į Sąrašą būtent naujo reglamentavimo pagrindu su Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta sąlyga - per vienus metus užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme nurodytiems reikalavimams.
Nurodo, kad vertinant Tarnybai teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir priskirtas funkcijas mediacijos administravimo srityje, akivaizdu, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, veikė teisės aktų ribose, nenukrypdama nuo teisinio reglamentavimo. Pažymi, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo taikyti savarankiškai kokias nors išimtis ir įrašyti pareiškėją į Sąrašą ar pratęsti terminus duomenų pateikimui.
Akcentuoja, kad pareiškėja buvo įrašyta į Teismo mediatorių sąrašą vadovaujantis poįstatyminiu teisės aktu, t. y. Teisėjų tarybos 2014-09-26 nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) „D. T. mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tarnybos nuomone, šis teisės aktas nesuteikė pareiškėjai ateityje teikti mediacijos paslaugas neribotai ir kokias nors privilegijas, netaikant iš esmės naujo reglamentavimo mediatoriaus veiklos legitimumui ir paslaugų teikimui. Tai, kad Mediacijos įstatymas nustatė griežtesnius reikalavimus, taikomus asmenims, norintiems įsirašyti į Sąrašą, nereiškia, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kadangi nauja mediacijos institucine sistema yra siekiama plėtoti mediaciją ne tik teismuose, bet ir sprendžiant ginčus iki kreipimosi į teismą, legalizuoti mediatoriaus profesinę veiklą ir į Sąrašą pritraukti kompetentingus mediatorius, galinčius teikti įvairių rūšių mediacijos paslaugas.
Paaiškina, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje buvo nustatytas terminas užtikrinti savo atitiktį mediatoriams taikomiems reikalavimams ir numatytos teisinės pasekmės jam pasibaigus. Taigi, Pakeitimo įstatymo straipsnyje buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims, kurie iki Mediacijos įstatymo įsigaliojimo dienos buvo įtraukti į Sąrašą ir kurie, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, buvo įtraukti į Sąrašą, t. y. šių asmenų atžvilgiu buvo nustatyta išlyga, jog jie iki 2020-01-01 gali teikti mediacijos paslaugas, nors ir neatitiko Mediacijos įstatymo reikalavimų, tačiau su aiškia išlyga - per nustatytą terminą pašalinti mediatoriaus veiklos trūkumus. Mano, toks terminas laikomas protingu ir pakankamu terminu užtikrinti atitiktį Mediacijos įstatymo reikalavimams. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos laikytinos lex specialis Mediacijos įstatymo atžvilgiu, todėl jos neprieštarauja kitiems teisės aktams.
Tarnyba, vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimo išaiškinimais ir laikosi pozicijos, kad pareiškėja, žinodama iki kada ji turi užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatymo reikalavimams, privalėjo atitinkamai veikti, jog per nustatytą terminą (iki 2020-01-01) pašalintų mediatoriaus veiklos trūkumus. Tarnybos nuomone, toks neveikimas ir iš to kilusios teisinės pasekmės negali būti pateisintos, kadangi teisės aktai to nenustatė. Pažymi ir tai, kad kiekvienas rūpestingas, atidus ir apdairus asmuo (bonus pater familias principas) privalo pats rūpintis, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius, ypač tuomet, kai nori teikti atitinkamas paslaugas visuomenei. Pareiškėja yra teisininkė, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai ir ji, pageidaudama užsiimti mediatoriaus profesine veikla, privalo žinoti teisinį reglamentavimą. Tarnybos nuomone, toks pasyvus elgesys negali būti pateisinamas ir vertinamas kaip pagrindas nesutikti su teisiniu reguliavimu, ir reikalauti išimtinių teisių.
Tarnyba nuomone, nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjos komentuojamas teisės principas - įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit) aptariamai situacijai negali būti taikomas, kadangi su mediatoriaus statuso ir jo veiklos legalizavimo, įrašant juos į būsimą Sąrašą, susiję teisiniai santykiai iki 2018-12-31 nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Išimčių tiems mediatoriams, kurie buvo įrašyti į Sąrašą pagal anksčiau galiojusią tvarką, teisės aktai nenustato ir pareiškėja negali reikalauti sau privilegijų kitų mediatorių, buvusių Sąraše, atžvilgiu, kurie laikėsi teisės aktų ir per nustatytą terminą pašalino veiklos trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2020-02-03 įsakymo Nr. (3.20)M-267, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Teisminės mediacijos komisija 2017-12-01 nutarimu Nr. 2D-92- (17.2) „Dėl teismo mediatoriaus statuso G. P. suteikimo“ nutarė suteikti pareiškėjai teismo mediatoriaus statusą ir įrašyti ją į Sąrašą.
Tarnyba 2019-12-31 raštu Nr. (8.3) NO-2-7288 „Dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo“ informavo pareiškėją, kad pagal Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Sąrašą, išskyrus minimo straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus (dėl galimybės teikti mediacijos paslaugas laikinai). Nurodė, kad Mediacijos įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja mediatorių išbraukimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo atvejus. Vienas iš pagrindų išbraukti mediatorių iš minėto sąrašo yra paaiškėjimas aplinkybių, jog mediatorius neatitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Sąrašo, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį dešimties darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Sąrašo. Rašte akcentavo, kad šiuo metu Sąraše yra įtraukti ir tie mediatoriai, kurie 2019-01-01 buvo įrašyti į Sąrašą pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą ir jiems iki 2019-12-31 buvo numatyta galimybė užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Nurodė pareiškėjai, kad Tarnyba, įvertinusi turimus duomenis, nustatė, kad ji nėra Tarnybai pateikusi visų dokumentų apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos ir nėra išlaikiusi mediatorių kvalifikacinio egzamino. Informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, jei ji pageidauja toliau likti Sąraše, prašo nuo šio rašto išsiuntimo dienos per dešimt darbo dienų pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Informavo, kad per nustatytą terminą negavus prašomos informacijos, Tarnyba priims sprendimą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.
Pareiškėja Tarnybai pateikė 2020-01-14 prašymą ,,Dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo papildomo termino suteikimo“, kuriame išdėstė savo teismo mediatoriaus statuso įgijimo aplinkybes, veiklą šioje srityje, asmenines aplinkybes ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, būtų neteisinga Tarnybai priimti sprendimą išbraukti ją iš Sąrašo, per papildomai protingą laikotarpį nesuteikiant galimybės surinkti reikalaujamus dokumentus arba šį terminą nukelti pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Prašė Tarnybos neišbraukti jos iš Sąrašo ir suteikti protingą terminą pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, arba šį terminą nukelti pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms ne vėliau kaip iki 2021-12-01.
Tarnyba 2020-01-24 raštu Nr. (3.18)PS-17 „Dėl mediatorių veiklos trūkumų pašalinimo“ informavo, kad nėra teisinio pagrindo pratęsti prašomą terminą iki 2020-12-01 dokumentams pateikti ir neišbraukti pareiškėjos iš Sąrašo. Nurodė, kad vienas iš pagrindų išbraukti mediatorių iš Sąrašo yra paaiškėjimas aplinkybių, jog mediatorius neatitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių Sąrašo, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį dešimties darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Sąrašo. Tarnyba pažymėjo, kad Teisėjų taryba 2018-11-30 nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtino Mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams tvarkos aprašą, kurio 2 punktu buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2014-09-26 nutarimą Nr. 13P-124-(7.1.2) „D. T. mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais papildymais ir pakeitimais, o 5 punktu pavedė Nacionalinei teismų administracijai perduoti Tarnybai visus sukauptus duomenis apie teismo mediatoriaus statusą turinčius asmenis, kurie nėra teisėjai.
Tarnybos direktorius 2020-02-03 įsakymu Nr. (3.20)M-267, vadovaudamasis Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-06-12 įsakymu Nr. IR-148 (2018-12-29 įsakymo Nr. 1R-285 redakcija) patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 17.5. papunkčiu, išbraukė pareiškėją iš Sąrašo.
Pareiškėja 2020-02-03 pateikė Tarnybai prašymą ,,Dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo termino atnaujinimo“, kuriame prašė neišbraukti jos iš Sąrašo ir atnaujinti terminą pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, ir jį pratęsti vieneriems metams.
Tarnyba 2020-02-26 raštu Nr. (3.18)PS-28 ,,Dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo“ informavo pareiškėją, kad, Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka ir jai suteiktais įgaliojimais, 2019-12-31 raštu Nr. (8.3) NO-2-7288 ją informavo apie pareigą per nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius atitiktį Mediacijos įstatymo įtvirtintiems reikalavimams, tai yra duomenis apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos ir išlaikytą mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Nurodė, kad Tarnyba 2020-01-15 gavusi jos prašymą suteikti papildomą terminą mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti 2020-01-24 raštu Nr.(3.l8)PS-17 ją informavo, kad nėra teisinio pagrindo pratęsti prašomą terminą iki 2020-12-01 dokumentams pateikti ir neišbraukti jos iš Sąrašo, nes teisės aktai nenustato galimybių ar kitokių išimčių (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų). Paaiškino, kad 2020-02-03 Tarnyba įvertinusi, kad ji neatitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimų, Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (3.20)M-267, priėmė sprendimą išbraukti ją iš Sąrašo. Pažymėjo, kad atitikus visus Mediacijos įstatyme nustatytus reikalavimus ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus bei naują prašymą Tarnybai, bus sprendžiamas klausimas dėl jos įrašymo į Sąrašą.
Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje civilinėje bei administracinėje byloje. Teisminė mediacija vykdoma vadovaujantis Mediacijos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, kitais įstatymais ir Teisėjų tarybos patvirtintomis Teisminės mediacijos taisyklėmis. Teisminę mediaciją vykdo mediatoriai, įrašyti į Sąrašą: civilinėse bylose teisminę mediaciją turi teisę vykdyti visi į Sąrašą įrašyti mediatoriai; administracinėse bylose – tik teisėjai, įrašyti į Sąrašą.
Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Sąrašą, išskyrus minimo straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus (dėl galimybės teikti mediacijos paslaugas laikinai). Mediacijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Sąrašą sudaro ir tvarko Tarnyba. Mediacijos įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja mediatorių išbraukimo iš Sąrašo atvejus. Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vienas iš pagrindų išbraukti mediatorių iš minėto sąrašo yra paaiškėjimas aplinkybių, jog mediatorius neatitinka Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Sąrašo, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Mediatorius, kuris per šį dešimties darbo dienų terminą nepašalina nurodytų veiklos trūkumų ar Tarnybai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad mediatoriaus veiklos trūkumai pašalinti, išbraukiamas iš Sąrašo.
Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, asmenims siekiantiems įsirašyti į Sąrašą. Vieni iš esminių reikalavimų yra mediatoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymas, kuris taikomas tiems asmenims, kurie nepatenka į subjektų (antstoliai, advokatai, notarai ir kt.) (Mediacijos įstatymo 6 str. 2 d.), nelaikančių mediatoriaus kvalifikacinį egzaminą, ratą ir būti išklausiusiam ne trumpesnius kaip 40 valandų akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos.
Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad šio įstatymo įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014-09-26 nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2.) „D. T. mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti savo atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nustatytiems asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir pateikti Tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, šio įstatymo reikalavimų neatitinkantys asmenys išbraukiami iš Sąrašo.
Teisėjų taryba 2018-11-30 nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtino Mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams tvarkos aprašą, kurio 2 punktu buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2014-09-26 nutarimą Nr. 13P-124-(7.1.2) „D. T. mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais papildymais ir pakeitimais, o 5 punktu pavedama Nacionalinei teismų administracijai perduoti Tarnybai visus sukauptus duomenis apie teismo mediatoriaus statusą turinčius asmenis, kurie nėra teisėjai.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai Teisminės mediacijos komisija 2017-12-01 nutarimu Nr. 2D-92-(17.2) „Dėl teismo mediatoriaus statuso G. P. suteikimo“ buvo suteiktas teismo mediatoriaus statusas ir ji buvo įrašyta į Sąrašą. Pareiškėjos išklausytų ir įskaitomų mediacijos tema mokymų trukmė pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą sudarė 32 valandas.
Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Mediacijos įstatymas nustatė griežtesnius reikalavimus, taikomus asmenims, norintiems įsirašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Pareiškėja buvo įrašyta į Sąrašą pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą, tačiau turėjo iki 2019-12-31 užtikrinti savo atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, t. y. išklausyti ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos ir išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Tarnyba nustatė, kad pareiškėja nėra Tarnybai pateikusi dokumentų apie išklausytus ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Sąrašą dienos ir nėra išlaikiusi mediatorių kvalifikacinio egzamino. Apie šias aplinkybes Tarnyba informavo pareiškėją ir paaiškino, kad jei pareiškėja pageidaujate toliau likti Sąraše, turi nuo šio rašto išsiuntimo dienos per dešimt darbo dienų pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius atitiktį Mediacijos įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat informavo, kad per nustatytą terminą negavus prašomos informacijos, Tarnyba priims sprendimą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Pareiškėja neteikė Tarnybai būtinų dokumentų, tačiau 2020-01-14 ir 2020-02-03 raštais kreipėsi į Tarnybą dėl termino pratęsimo pateikti reikiamą informaciją. Teismas pažymi, kad pareiškėja yra asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra teisėjo padėjėja, todėl gavusi Tarnybos raštą su jame nurodyta informacija, negalėjo tikėtis, kad Tarnyba priims sprendimus dėl termino pratęsimo pateikti reikiamą informaciją. Teismo vertinimu, pareiškėja negalėjo nesuprasti apie savo neveikimo pasekmes. Iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad nei Pakeitimo įstatymas, nei mediaciją reglamentuojantys teisės aktai nenumatė jokių išimčių (išskyrus numatytas išlygas tam tikro statuso asmenims) tiems mediatoriams, kurie buvo įtraukti į Teismo mediatorių sąrašą pagal tuo metu galiojusią tvarką, todėl Tarnyba pagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėja yra vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo atsakytą į antrąjį prašymą. Byloje pateiktas Tarnybos 2020-02-26 raštas Nr. (3.18)PS-28 ,,Dėl mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimo“ paneigia šią aplinkybę.
Bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka ir jai suteiktais įgaliojimais, pareiškėjai nepateikus trūkstamos informacijos apie mediatoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymą ir reikiamo valandų skaičiaus mokymų mediacijos tema per nustatytą terminą, pagrįstai 2020-02-03 sprendimu Nr. (3.20)M-267 išbraukė pareiškėją iš Sąrašo.
Dėl pareiškėjos nurodomo teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių principas apsaugo asmens, kuriam teisinė sistema teikia galimybę tikėti, kad jis pasieks tam tikrų rezultatų, jeigu veiks teisėtai, interesus. Teisinėje valstybėje teisėtų lūkesčių principas taikomas siekiant, kad viešojo administravimo tikslas būtų kiek galima labiau saugoti individų lūkesčius. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neveikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose reglamentuojančiuose įrašymo į Sarašą sąlygas, todėl jos atžvilgiu teisėtų lūkesčių principas nėra pažeistas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama pagrįsti savo abejonę dėl Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir Mediacijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto atitikties Konstitucijai ir konstituciniams principams, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla pagal pareiškėjos šioje byloje pareikštus reikalavimus būtų teisingai išnagrinėta. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos išdėstyti abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo ir Vyriausybės nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjos iškeltų abejonių dėl minėtų teisės aktų nuostatų, įtvirtinančių mediatoriams keliamus reikalavimus dėl įrašymo į Sąrašą, neatitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, turi būti tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos sprendimas išbraukti pareiškėją Sąrašo neužkerta jai kelio, pašalinus trūkumus, t. y. išlaikius egzaminą, surinkus reikiamą valandų skaičių mokymų mediacijos tema ir pateikus Tarnybai reikiamus duomenis, kreiptis į Tarnybą dėl jos įrašymo į Sąrašą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.