- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- II-134-170/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01547-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aldona Tumelionytė
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Z. V., nukentėjusiajam S. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2015-01-16 nutarimo Nr. 10N-24435990-15, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau - Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS) tyrėjas A. Z. priėmė nutarimą Nr. 10N-24435990-15 administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) byloje, kuriuo konstatavo, kad Z. V. 2014-09-05, apie 7 val. 57 min., vairuodamas dviratį (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračių taku ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio greta kairėje pusėje ta pačia kryptimi važiuojančiam dviračiui kuo pažeidė KET 106p. ir su juo susidūrė, nežymiai sutrikdė vairuotojo S. K. sveikatą ir už pažeidimo, numatyto LR ATPK 131str.4d.padarymą paskyrė . Z. V. 86 eurų baudą.
Šalies argumentai
Z. V. skundu prašo panaikinti 2015-01-16 Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS nutarimą byloje 10N-24435990-15. Skunde nurodo, kad kelių eismo taisyklių (toliau –KET) reikalavimų nepažeidė. 2014-09-05, apie 7 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), važiavo dviračiu dviratininkams skirtu taku arčiau dešiniojo krašto. Prieš darydamas manevrą į kairę, sumažino greitį (nebemindamas pedalų), kaire ranka parodė posūkį ir tuo pačiu metu pažiūrėjo atgal per kairį petį ar nėra greta, ar netoliese iš paskos važiuojančio dviratininko. Kadangi greta važiuojančio dviratininko nebuvo, Z. V. pasitraukė kairiau link dviračių tako vidurio. Tuo pačiu metu pajuto smūgį į dviračio galinę dalį ir nuo smūgio virto. Į jį atsitrenkęs vaikinas, kurio vardą ir pavardę sužinojo tik teikdamas įvykio paaiškinimą Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS tyrėjui A. Z., jam nepasirodė rimčiau susižeidęs, jokių pretenzijų nereiškė, nesakė, kad žada kviesti medikus ar policijos pareigūnus. Įsitikinęs, kad S. K. jokių pretenzijų neturi, Z. V. tęsė kelionę vesdamasis dviratį, nes važiuoti negalėjo dėl jaučiamo skausmo. Nurodė, kad jei įvykio vietoje būtų buvę kokių nors neaiškumų ar nukentėjęs asmuo būtų sakęs, kad Z. V. yra kaltas dėl įvykio, jis būtų likęs laukti pareigūnų arba pats juos iškvietęs. Tą pačią dieną vakare, apie 17 val. 20 min., nukentėjusysis S. K. laukė jo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir paprašė anketinių duomenų, kad galėtų kreiptis į draudimo įstaigą. Z. V. prisistatė, tuomet S. K. jam pretenzijų taip pat nepareiškė, apie iškviestą greitąją nieko nesakė. Apie tai, kad nukentėjusysis kaltina jį dėl įvykio, sužinojo tik gavęs kvietimą į policiją. Skunde Z. V. nurodo, kad dėl 2014-09-05 įvykusio įvykio yra kaltas S. K., nes jis pažeidė KET 136.2 ir 137 punktus – neįsitikino, kad Z. V. rodo posūkį į kairę, privalėdamas apvažiuoti iš dešinės. Jį pastebėti nukentėjusysis turėjo galimybę, nes Z. V. vairavo tvarkingą dviratį, prie kurio buvo pritaisyti mirksintys šviesos žibintai, vilkėjo ryškią ir šviesą atspindinčią liemenę, tuo tarpu S. K. dviratis buvo techniškai netvarkingas – ant dviračio nebuvo garso signalo, kuriuo būtų galima įspėti apie pavojingą situaciją, pats vairavo dviratį be reikalaujamos liemenės. S. K. privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojoj krašto, pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties, o kliūčiai atsiradus, sulėtinti greitį ar visai sustoti, kad apvažiuotų kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Atsiliepimas
Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS prašo Z. V. skundo netenkinti. Atsiliepime į Z. V. skundą nurodo, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinta eismo įvykio situacija, dalyvių paaiškinimai, transporto priemonių apžiūros protokolai, specialisto paaiškinimas, Z. V. atžvilgiu priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, pagrindo bylos nutraukimui nėra, o Z. V. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės /38 b.l./.
Atsiliepime į Z. V. skundą S. K. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. A. Z. priimtą nutarimą laiko pagrįstu, tuo tarpu kaltininkas savo skundą grindžia vien tik subjektyviu aplinkybių vertinimu, jo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, skundu kaltininkas tik vilkina administracinę bylą ir išsisukinėja nuo atsakomybės. Patvirtino, kad iš karto po įvykio išsikvietė greitąją pagalbą, skambino stovėdamas šalia kaltininko, greitoji pagalba atvyko su įjungtu garsiniu signalu po 3-5 min. Nurodė, kad jo kraujyje nerasta alkoholio, patirtų sužeidimų pagrįstumą gali pagrįsti sąskaitomis faktūromis už žaizdų pertvarstymą ir medicinos įstaigų pažymomis /46-47 b.l./.
Teismo posėdžio metu Z. V. nepripažino savo kaltės. Parodė, kad 2014-09-05 apie 7 val. 40 min. važiavo (duomenys neskelbtini) dviračių taku link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Ties adresu (duomenys neskelbtini) jam reikėjo išsukti iš dviračių tako į kairėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Važiuodamas dešine dviračių tako puse kaire ranka parodė posūkį, pažiūrėjo atgal ir nematydamas jokio dviratininko pasuko į kairę, priartėjus prie tako vidurio pajuto smūgį į dviračio galą. Iš pradžių Z. V. teigė, kad nuo vietos, kai buvo parodytas posūkis, iki susidūrimo vietos – 3-4 metrai, pagal eismo įvykio vietos planą – 12 metrų. Dviratininkai vienas kitam pretenzijų neturėjo, todėl išsiskirstė. Tą pačią dieną apie 17 val. 20 min. nukentėjusysis jį susistabdė, paprašė asmens duomenų draudimui, kadangi jokių pretenzijų neturėjo – jie išsiskyrė. Spalio ar lapkričio mėnesį, tiksliai nurodyti negalėjo, Z. V. buvo pakviestas į policiją duoti paaiškinimų, 2015-01-16 jo atžvilgiu priimtas nutarimas. Priimant nutarimą Z. V. dalyvavo, davė paaiškinimus tyrėjui. Anot Z. V., dėl įvykio kaltas nukentėjusysis, nes jis nesilaikė saugumo reikalavimo, kad sustotų laiku praleisti kliūtį, nesilaikė saugaus greičio.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2014-09-05 apie 7 val. 40 min. esant geram matomumui, šviesiu dienos metu, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve į darbą. Tuo metu dviračių takas buvo tuščias, eismo nebuvo. Ties adresu (duomenys neskelbtini), prieš apytiksliai 50 metrų, pamatė dviratininką, kuris jokių veiksmų, rodančių jo posūkį į kairę, nerodė – kairės rankos neištiesė, per petį nežiūrėjo. Iš dviratininko veiksmų S. K. manė, kad jis važiuos tiesiai, bandė dviratininką lenkti, tačiau prieš pat lenkimą priekyje važiuojantis dviratininkas pasuko į kairę ir jie susidūrė. Pagal eismo įvykio vietos planą S. K. parodė, kad jų susidūrimo vieta buvo viduryje pravažiavimo aikštelės, jis turėjo važiuoti tiesiai, kai pamatė, kad dviratininkas priekyje keičia kryptį – stabdė ir suko į kairę. S. K. važiavo saugiu greičiu, tačiau manevras buvo netikėtas, kliūties jis negalėjo išvengti. Įvykis įvyko ne dėl greičio, o dėl kito eismo dalyvio neatsargumo ir neapsižiūrėjimo Po įvykio dviračiai susikabino – S. K. dešinys pedalas įlindo į Z. V. dviračio galinio rato stipinus. Asmenys dviračius atkabino, S. K. išsikvietė greitąją pagalbą, apie tai pasakė ir Z. V.. Nurodė, kad Z. V. atsiprašė ir nuvažiavo, o jis liko laukti greitosios pagalbos. Greitojoje jam paskambino policija, pasiteiravo, kur jis yra. Vėliau tyrėjai nukentėjusysis nusiuntė paaiškinimą. Tą pačią dieną apie 17 val. S. K. laukė Z. V. kelyje, nes paaiškėjo, kad jis 6 dienas negalės eiti į darbą, reikėjo susitvarkyti draudiminius reikalus. Kitą dieną su tyrėju nuvažiavo į įvykio vietą, kur tyrėjas nubraižė įvykio schemą. Teisme S. K. prašė įvertinti visas bylos aplinkybes, atsižvelgti į tai, kad Z. V. skundas grindžiamas tik jo paties parodymais, bei palikti nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 131 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, kai šis pažeidimas sukelia kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 286 straipsnyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo priimamas organas (pareigūnas) priima nutarimą, kuriame turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, galima daryti išvadą, kad organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, privalo jame išdėstyti nustatytas aplinkybes ir motyvuotai jas įvertinti.
Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus bei priimtą Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS nutarimą.
Teismas susipažinęs su pareiškėjo skundu, įvertinęs jo paaiškinimus teisme bei tyrimo metu (pridėtos medžiagos b.l. 23,24), nukentėjusiojo S. K. paaiškinimus teisme bei tyrimo metu (pridėtos medžiagos b.l. 12), išnagrinėjęs bylos medžiagą – Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS priimtą nutarimą (b.l. 4), specialisto paaiškinimą (pridėtos medžiagos b.l. 18, 19), eismo įvykio vietos planą (pridėtos medžiagos b.l. 10,11), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus (pridėtos medžiagos b.l. 27-35) konstatuoja, jog Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS tyrėjas A. Z. priimdamas 2015-01-16 nutarimą Nr. 10N-24435990-15 neišsamiai ištyrė ir įvertino surinktus byloje duomenis. Institucijos, priėmusios nutarimą, išvados dėl Z. V. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 131 str.3 d., nepagrįstos surinktų duomenų analize. Z. V. iškelta versija, jog aptariamas eismo įvykis kilo dėl vairuotojo S. K. padarytų KET pažeidimų, nėra paneigta byloje esančių ir teisme ištirtų duomenų, kurie laikytini įrodymais.
Paaiškinime tyrimo metu (pridėtos medžiagos b.l. 23, 24) Z. V. nurodė iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu. Po įvykio pamatė, kad ant į jį atsitrenkusio dviratininko dviračio nebuvo garsinio signalo, priekinio baltos spalvos žibinto, dviratininkas važiavo be šalmo ir ryškiaspalvės šviesą atspindinčios liemenės Pažymėjo, kad dėl įvykio kaltas į jį atsitrenkęs dviratininkas, sprendžiant iš smūgio stiprumo jo važiavimo greitis buvo labai didelis ir nesaugus, o dviračių takas yra pakankamai platus, kad būtų buvę įmanoma jį apvažiuoti.
Paaiškinime tyrimo metu (pridėtos medžiagos b.l. 12) S. K. taip pat nurodė analogiškas skunde bei teismo posėdžio metu pateiktas įvykio aplinkybes. Teigė, jog važiavo apie 25 km/h greičiu. Atsikėlęs po įvykio pajuto stiprų skausmą dešinėje rankoje, iš abiejų rankų pasipylė kraujas, taip pat buvo nubrozdintos abi kojos ir veidas. Pabrėžė, kad kaltę po įvykio Z. V. pripažino žodžiu.
Išnagrinėjęs S. K. pateiktus medicininius dokumentus, susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, specialistas J. M. P. padarė išvadą (pridėtos medžiagos b.l. 18, 19), kad S. K. nustatyta daugybiniai abiejų plaštakų ir riešo odos nubrozdinimai, kurie padaryti paveikus kietais bukais nelygiu paviršiumi arba bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos vertinami nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Šio sužalojimo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama.
Z. V. nurodė, kad prieš darydamas posūkį, jis kaire ranka parodė posūkio ženklą. S. K. šią aplinkybę neigia, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai vertinami kritiškai ir laikoma, kad ši skundą padavusio asmens aplinkybė nebuvo paneigta. Pažymėtina, kad Z. V. nurodyta aplinkybė, kad jis prieš darydamas posūkį kaire ranka parodė posūkio ženklą, nepaneigta ir Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS priimtame nutarime, kuriame, remiantis ATPK 286 str. nuostatomis, turėtų būti motyvuotas įvykio metu nustatytų aplinkybių vertinimas. Z. V. nurodė, kad vairavo tvarkingą dviratį, prie kurio buvo pritaisyti mirksintys šviesos žibintai, vilkėjo ryškią ir šviesą atspindinčią liemenę. Be to, paties S. K. teigimu jis važiavo maždaug 25 km/h greičiu, taigi Z. V. rodomo posūkio ženklo dėl važiavimo greičio galėjo nepamatyti; nurodymas, kad važiavo saugiu greičiu taip pat vertinamas kritiškai, nes tokiu greičiu važiuojant ir atsiradus kliūčiai, būtų buvusi galimybė išvengti susidūrimo; Vertinant specialisto patektą išvadą, galima teigti, kad S. K. patyrė nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, specialistas išvadoje nurodo, kad sužalojimo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama. Tačiau tokia išvada nereiškia ir neįrodo, kad pats eismo įvykis įvyko būtent dėl Z. V. kaltės. Nors S. K. buvo sužalotas nežymiai, tačiau iš karto policijos nekvietė, sutiko ir pats dalyvavo pakeičiant dviračių padėtį iš karto po įvykio, patvirtina Z. V. teiginį, kad pretenzijų S. K. neturėjo.
Taigi šie aptarti ir byloje surinkti duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad Z. V. pažeidė KET 106 p. (teisės akto redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) reikalavimus, t.y. prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nesant įrodytai Z. V. kaltei dėl minėto KET punkto reikalavimo pažeidimo, negalima teigti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą LR ATPK 131 str. 3 d.
Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai 2015-01-16 priėmė nutarimą Nr. 10N-24435990-15, kuriuo Z. V. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 3 d.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p. teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimą Nr. 10N-24435990-15 ir bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.