Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1181-230/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
2A-1181-230/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Neringa Venckienė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
UAB „Dzindra“
Trečiasis asmuo
J. Č.
Advokatai
Albina Cirulienė, Edvardas Algirdas Žalnerauskas
Kategorijos
  • 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 26.78pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1181-230/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Banga Bartkienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7, 26.6, 26.78, 44.2.4.2, 121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartis2008 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Neringos Venckienės, Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei,

atsakovo UAB „Dzindra“ atstovui V. P., trečiajam asmeniui J. Č., atsakovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui Algirdui Edvardui Žalnerauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-598/2008 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dzindra“, trečiajam asmeniui J. Č. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. V. ieškiniu prašė:

1) konstatuoti, kad UAB „Dzindra“ leidžiamo laikraščio „Alio Jonava“ 2002 m. balandžio 3 d. Nr. 26 straipsnio „Išoruose netyla kalbos apie rastus ginklus ir kitą nusikaltėlių arsenalą“ apie ieškovę paskelbti teiginiai: „moters namuose rastas vieno litro talpos stiklainis su įvairiais aukso dirbiniais, įtariama, kad juvelyriniai dirbiniai yra vogti“, „pastaruoju metu ji nuolatinio darbo neturėjo“, „teisėsaugos pareigūnai aiškinasi, ar moteris tik prekiavo tarnybos SKAT pajėgose įgytais ginklais bei amunicija, ar padėdavo nusikaltėliams rengti užpuolimus, slėpdavo ginklus ir jų grobį“, „pastarąją versiją sustiprina rasti juvelyriniai dirbiniai, taip pat nusikaltėlių užpuolimo metu dažnai naudojamos kaukės, policininko lazdelė, antrankiai“ neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą;

2) įpareigoti UAB „Dzindra“ 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos toje pačioje vietoje, tolygaus dydžio bei tokia pat forma, kaip ir paskelbti teiginiai laikraščio „Alio Jonava“ straipsnyje „Išoruose netyla kalbos apie rastus ginklus ir kitą nusikaltėlių arsenalą“, paskelbti tokio turinio paneigimą: UAB „Dzindra“, vykdydama teismo sprendimą, informuoja, kad laikraščio „Alio Jonava“ 2002-04-03 26 numeryje straipsnyje „Išoruose netyla kalbos apie rastus ginklus ir kitą nusikaltėlių arsenalą“ apie A. V. paskelbti teiginiai: „moters namuose rastas vieno litro talpos stiklainis su įvairiais aukso dirbiniais, įtariama, kad juvelyriniai dirbiniai yra vogti“, „pastaruoju metu ji nuolatinio darbo neturėjo“, „teisėsaugos pareigūnai aiškinasi, ar moteris tik prekiavo tarnybos SKAT pajėgose įgytais ginklais bei amunicija, ar padėdavo nusikaltėliams rengti užpuolimus, slėpdavo ginklus ir jų grobį“, „pastarąją versiją sustiprina rasti juvelyriniai dirbiniai, taip pat nusikaltėlių užpuolimo metu dažnai naudojamos kaukės, policininko lazdelė, antrankiai“ neatitinka tikrovės;

3) konstatuoti, kad prie straipsnio pavadinimu „Išoruose netyla kalbos apie rastus ginklus ir kitą nusikaltėlių arsenalą“ 2002 m. balandžio 3 d. laikraščio „Alio Jonava“ 26-jame numeryje patalpinta ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone nuotrauka pažeidžia ieškovės teisę į privatų gyvenimą;

4) priteisti ieškovei iš atsakovo UAB „Dzindra“ neturtinę žalą – 50 000 Lt.

Ieškovė nurodė, kad korespondentė J. Č. straipsnyje „Išoruose netyla kalbos apie rastus ginklus ir kitą nusikaltėlių arsenalą“ visuomenei pateikė netikslią, neteisingą ir šališką informaciją. Be ieškovės sutikimo korespondentės nufotografuoto ieškovės namo nuotraukos patalpinimas šalia straipsnio pažeidžia ieškovės privataus gyvenimo neliečiamumą, jo apsaugą. Straipsnyje aprašomi gandai, informacijos šaltinis nenurodytas, nežinoma, iš kur gauta informacija apie policijos atliekamą tyrimą. Straipsnio teiginys „įtariama, kad juvelyriniai dirbiniai yra vogti“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, nes toks įtarimas baudžiamojoje byloje ieškovei nebuvo pareikštas. Analogiškai neteisingas ir neatitinka tikrovės teiginys „pastaruoju metu ji nuolatinio darbo neturėjo“, nes ieškovė tuo metu dirbo UAB „Dešimt balų“ telefono operatore. Teiginys „teisėsaugos pareigūnai aiškinasi, ar moteris tik prekiavo tarnybos SKAT pajėgose įgytais ginklais bei amunicija, ar padėdavo nusikaltėliams rengti užpuolimus, slėpdavo ginklus ir jų grobį“, yra neteisingas ir pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, nes ieškovė buvo pripažinta kalta tik dėl šaunamųjų ginklų, o ne dėl amunicijos neteisėto įgijimo, laikymo ir realizavimo, ieškovei taip pat nebuvo pateikti kaltinimai padėjus nusikaltėliams vykdyti nusikaltimus, slėpti jų grobį. Teiginys „pastarąją versiją sustiprina rasti juvelyriniai dirbiniai, taip pat nusikaltėlių užpuolimo metu dažnai naudojamos kaukės, policininko lazdelė, antrankiai“ neatitinka tikrovės, nes ieškovei nebuvo pareikšti įtarimai bendradarbiavus su nusikaltėliais. Nurodė, kad ieškovė laikraščiui „Alio Jonava“ pateikė prašymą paneigti apie ieškovę paskleistus ją žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, tačiau jokio atsakymo negavo. Po straipsnio publikavimo ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, nes straipsnį perskaitė didelis žmonių ratas, giminės, pažįstami, šeimos nariai. Darbovietėje ieškovė buvo įspėta ieškotis darbo. Pablogėjo sveikata, ieškovė susirgo adaptacijos sutrikimu, mišria nerimo ir depresine reakcija, buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Dzindra“. Teismas nustatė, kad straipsnis „Išoruose netyla kalbos apie rastus ginklus ir kitą nusikaltėlių arsenalą“ yra parengtas pagal oficialią policijos kriminalinių įvykių suvestinę ir iš esmės visiškai atitinka tikrovę. Be to, analogiškas straipsnis savaitę anksčiau buvo išspausdintas respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“. Straipsnio informacijos objektyvumą, teismo nuomone, visiškai patvirtino ir faktas, kad ieškovė buvo pripažinta kalta dėl straipsnyje minimos nusikalstamos veikos padarymo ir nuteista, ką patvirtina įsiteisėję Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 26 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje. Teismas taip pat darė išvadą, kad straipsnyje yra pateikti ne tiktai faktai, bet ir žurnalisto bei redakcijos nuomonė bei pozicija, todėl jo sakiniai neprivalo visiškai sutapti su baudžiamojoje byloje pareikštais įtarimais. Dėl ieškovės laikino darbo UAB „Dešimt balų“ teismas nurodė, kad aplinkybė, jog po bandomojo laikotarpio darbo sutartis su ja nebuvo pratęsta niekaip nesusijusi su atsakovo išspausdintu straipsniu, o tiktai su pačios ieškovės dalykinėmis savybėmis. Teismas laikė neįrodytu, kad ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas buvo susijęs su straipsniu laikraštyje „Alio Jonava“, nes jos sveikatos būklei neigiamos įtakos galėjo turėti areštas, stresas dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų ir teismo proceso. Be to, straipsnio atsiradimą inspiravo pati ieškovė savo nusikalstamais veiksmais, todėl ir galimai dėl jo kilusių neigiamų pasekmių jos atžvilgiu yra atsakinga tiktai ji pati. Dėl ieškovės gyvenamojo namo nuotraukos išspausdinimo teismas nurodė, kad nuotrauka buvo išspausdinta kaip vaizdinė priemonė prie straipsnio. Nuotraukoje nematyti namo numerio, gatvės pavadinimo, be to, nuotrauka padaryta iš gatvės, joje matomi du gyvenamieji namai, ir nėra jokių nuorodų, kuris iš jų priklauso ieškovei. Namas yra viešoje vietoje, todėl jo, kaip architektūros ar kito urbanistinės aplinkos objekto, fotografavimas ir nuotraukos viešas paskelbimas negali būti traktuojamas kaip ieškovės asmens privatumo pažeidimas. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad šios nuotraukos išspausdinimas laikraštyje nepažeidė ieškovės teisės į privatų gyvenimą ir tuo jai nebuvo padaryta neturtinė žala.

Šalies argumentai

Ieškovė A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais ir jų pateiktais įrodymais, o ieškovės paaiškinimai ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai buvo nepagrįstai atmesti. Neteisingas teismo sprendime teiginys, jog atsakovas informaciją straipsniui gavo ir jį parengė pagal policijos oficialiąją kriminalinių įvykių suvestinę, panaudojo prieš savaitę išspausdinto analogiško straipsnio laikraštyje „Lietuvos rytas“ duomenis. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad informaciją straipsniui gavo iš Jonavos rajono PK arba Kauno miesto VPK kriminalinių įvykių suvestinių. Iš Kauno VPK teismas gavo atsakymą, kad kriminalių įvykių suvestinės už 2002 m. neišsaugotos, o Jonavos rajono PK nebuvo užklausta apie kriminalinių įvykių suvestinių pateikimą spaudai. Nepasitvirtino ir atsakovo UAB „Dzindra“ atstovo ir trečiojo asmens J. Č. aiškinimas teisme, kad straipsnyje buvo panaudoti duomenys iš panašaus turinio straipsnio laikraštyje „Lietuvos rytas“. Liudytoju apklaustas „Lietuvos ryto“ korespondentas A. K. parodė, kad laikraštis „Alio Jonava“ nesikreipė į „Lietuvos ryto“ redakciją dėl leidimo perspausdinti informaciją apie ieškovę ir toks leidimas nebuvo duotas. Ieškovės nuomone, atsakovo UAB „Dzindra“ atstovas ir tretysis asmuo J. Č. nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog nurodyti straipsnio teiginiai atitinka tikrovę, nors privalėjo tai įrodyti. Ieškovė nereikalavo paneigti duomenų, kurie yra nustatyti baudžiamojoje byloje ir jai inkriminuoti kaip nusikalstama veika pagal BK 234 straipsnio 2 dalį, tačiau baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad straipsnyje paskleistos žinios neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą: ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos metu ieškovės name rasti jos asmeniniai geltono metalo papuošalai grąžinti ieškovei. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie juvelyriniai dirbiniai buvo vogti ar įgyti nusikalstamu būdu. Todėl straipsnio teiginys, kad pas ieškovę buvo rastas vieno litro talpos stiklainis su aukso dirbiniais, akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir įtarimas dėl juvelyrinių dirbinių vagystės pažeidė ieškovės garbę ir orumą. Atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovei taip pat nebuvo pateiktas įtarimas dėl prekiavimo SKAT pajėgose įgytais ginklais bei amunicija. Ginklų, amunicijos vagystės faktas nenustatytas, amunicijos nebuvo rasta ir nenustatyta, kad ji prekiavo amunicija. Atsakovas neturėjo teisės paskelbti nepatikrintų faktų, viešinti ikiteisminio tyrimo medžiagos, tuo buvo pažeista ieškovės nekaltumo prezumpcija. Atsakovai taip pat neįrodė teiginio, kad „pastaruoju metu ji nuolatinio darbo neturėjo“. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad straipsnio publikavimo metu ji dirbo UAB „Dešimt balų“ ir šio darbo neteko tik dėl to, kad vadovė A. G., susipažinusi su straipsniu, nusprendė ją atleisti iš darbo, nes nenorėjo, kad būtų sugadinta UAB „Dešimt balų“ reputacija. Tą patvirtina liudytojos J. Z. parodymai. Liudytoja A. G., UAB „Dešimt balų“ vadovė, šios aplinkybės nepatvirtino, kadangi pyksta ant ieškovės už tai, kad ji kreipėsi į Darbo inspekciją ir į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dokumentų klastojimo, neišmokėto darbo užmokesčio. Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo įrodo, kad ieškovė buvo atleista iš darbo ne pasibaigus išbandymo laikotarpiui, o kitais pagrindais. Mano, kad yra neteisingos teismo išvados dėl laikraštyje išspausdintos ieškovės namo nuotraukos. Nuotrauka padaryta fotografuojant iš ieškovės privačios teritorijos, paviešintas namo numeris, nurodytos namo buvimo koordinatės, todėl buvo pažeista ieškovės teisė į privatų gyvenimą. Straipsnyje be pagrindo komentuojama namo įgijimo aplinkybės, jo stovis, nurodyta, kuris kieno namas yra kieme, tuo pažeidžiant ieškovės teisę į privatų gyvenimą ir šio privatumo apsaugą. Be to, korespondentė J. Č. be ieškovės sutikimo apklausinėjo kaimynus, siekdama atskleisti jos asmeninio gyvenimo subtilybes. Ieškovė nėra viešas asmuo, todėl jos namo nuotraukos išspausdinimas greta ją kompromituojančio straipsnio pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą ir šio privatumo apsaugą. Ieškovės nuomone, nepagrįsti ir neteisingi yra ir teismo motyvai dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Po straipsnio publikavimo ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jos reputacija, jį perskaitė jos darbdavys ir kolektyvas, kaimynai, pažįstami, giminės. Straipsnio turinys buvo tendencingas, jame nurodyti faktai - neteisingi, neatitiko tikrovės. Netekusi darbo, patyrusi kaimynų, pažįstamų panieką, ieškovė labai išgyveno, labai pablogėjo sveikata, atsirado depresija, asmenybės sutrikimas, padidinto kraujospūdžio liga. Nuo šių susirgimų buvo gydoma, bet gydymas nebuvo efektyvus, bandė nusižudyti, ieškovė yra pripažinta nedarbinga MSEK komisijos neterminuotai iki gyvenimo pabaigos. Ieškovė pateikė sveikatos būklę patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, jų tinkamai neįvertino ir nepagrįstai ieškovės sveikatos pablogėjimą grindė tuo, kad ieškovė dvasinį sukrėtimą patyrė dėl baudžiamojo persekiojimo. Straipsnyje ieškovė apkaltinta tokiais neteisėtais veiksmais, kurių ji nepadarė, todėl buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, iškeliant viešumon tariamus faktus, kurie dar buvo neištirti ir neįrodyti. Priimdamas sprendimą, teismas nesilaikė 6.250 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tendencingai, nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui, nes ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Dzindra“ ir tretysis asmuo J. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės atsakovui UAB „Dzindra“ išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė tik abstrakčiai pasisakė, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, bet skunde nenurodė, kurie atsakovo (jo atstovų) paaiškinimai ar jų dalis neparemta kitais byloje esančiais įrodymais, kokius ji įžvelgia prieštaravimus tarp jos minimų, bet neatskleistų paaiškinimų turinio ir apeliantės nenurodytų kitų konkrečių įrodymų byloje. Pagal apeliacinio skundo turiniui taikomus reikalavimus (CPK 306 str. 1 d. 3 p.) skunde turi būti nurodyta bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas).

Šalies argumentai

2. Apeliantė ikiteismine tvarka neprašė paneigti dviejų teiginių („pastaruoju metu ji nuolatinio darbo neturėjo“ ir „pastarąją versiją sustiprina rasti juvelyriniai dirbiniai, taip pat nusikaltėlių užpuolimo metu dažnai naudojamos kaukės, policininko lazdelė, antrankiai“), tačiau reikalavo juos paneigti ieškiniu teismine tvarka ir įtraukė į apeliacinį skundą kaip pirmosios instancijos priimto sprendimo skundžiamą dalį. Dėl šių dviejų teiginių ieškovė neįgijo teisės kreiptis į teismą ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, nes neatliko ikiteisminės procedūros - iš anksto visuomenės informavimo priemonės nepareikalavo, kad būtų paskelbtas jos surašytas paneigimas (CK 2.24 str.).

3. Ieškovės nustatyta ikiteismine tvarka prašyti paneigti teiginiai yra pagrįsti baudžiamosios bylos duomenimis apie kratą ieškovės namuose, kurios metu buvo rastas stiklainis su juvelyriniais dirbiniais, o ginkluotės arsenalas buvo rastas slėptuvėje po grindimis. Todėl visuomenės informavimo priemonės turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą informuoti visuomenę apie nuskalstamas veikas.

4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad laikraštyje įdėta jos namo nuotrauka pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. CK 2.22 ir 2.23 straipsniai, skirti reglamentuoti teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nedraudžia fotografuoti gyvenamojo namo, jeigu fotografuojama ne įėjus į aptvertą kiemą ar kitą privačią teritoriją. Tokio draudimo nėra ir Visuomenės informavimo įstatyme (13 str.).

5. Teismas pagrįstai priteisė atsakovui atstovavimo išlaidas, nes tai numato CPK 93 str. 1 d. be to, ieškovė nepagrįstai naudojosi valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, nes jos ieškinys dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau ji turtinės žalos nepatyrė (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 3 p.).

Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), o apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti apeliacinio skundo motyvų pagrindu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tačiau kolegija nagrinėdama bylą apeliacine tvarka nustatė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą dėl dalies jos prašomų paneigti teiginių, kaip neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė, pateikdama prašymą visuomenės informacijos priemonei paneigti tam tikras spaudos leidinyje nurodytas žinias, tarp ginčijamų teiginių nebuvo nurodžiusi dviejų teiginių, kuriuos vėliau ieškiniu prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos garbę ir orumą, o būtent: „Pastaruoju metu ji nuolatinio darbo neturėjo“ ir „Pastarąją versiją sustiprina rasti juvelyriniai dirbiniai, taip pat nusikaltėlių užpuolimo metu dažnai naudojamos kaukės, policininko lazdelė, antrankiai“ (t.1, b.l. 38, 54). Kadangi duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę t.y. spaudoje, todėl remiantis CK 2.24 straipsnio 2 dalimi asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę prašyti paneigti ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Tik tuomet, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą (CK 2.24 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu paneigimo pateikimas šiuo atveju yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ir ieškovė privalėjo jos laikytis, nes tai yra viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Būtinybė paisyti įstatymo numatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos šios kategorijos bylose yra įtvirtinta ir LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje, kaip pvz. 2006 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2006. Jeigu asmuo šios tvarkos nesilaikė, teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškimą reikalavimų, susijusių su nurodytais teiginiais, dalyje, ką numato CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Šiai aplinkybei paaiškėjus po bylos iškėlimo, pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes toks kreipimosi į teismą trūkumas negali būti pašalintas po bylos iškėlimo, kaip yra kai kurių kitų pažeidimų atvejais, nurodytais CPK 296 straipsnio 2 dalyje. Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą du nurodytus teiginius ir juos paneigti, naikintina paliekant šią ieškinio dalį nenagrinėta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kitų dviejų ieškovės prašomų paneigti teiginių, o būtent „Moters namuose rastas vieno litro talpos stiklainis su įvairiais aukso dirbiniais. Įtariama, kad juvelyriniai dirbiniai yra vogti“ ir „Teisėsaugos pareigūnai aiškinasi, ar moteris tik prekiavo tarnybos SKAT pajėgose įgytais ginklais bei amunicija, ar padėdavo nusikaltėliams rengti užpuolimus, slėpdavo ginklus ir jų grobį“, iš esmės laikytinos pagrįstomis. Nurodyti teiginiai straipsnyje yra formuluojami kaip tam tikros prielaidos ir įtarimai. Todėl negalima sutikti su ieškovės nuomone, jog tokiu būdu ji buvo apkaltinta įvykdžiusi nusikaltimus, kurių ji nebuvo padariusi ir už kuriuos ji nebuvo nuteista teismo nuosprendžiu, t.y. kad tokiu būdu buvo pažeista jos nekaltumo prezumpcija. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, analogiška nuostata įtvirtinta ir LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Nekaltumo prezumpcija būtų pažeista, jeigu asmuo būtų kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, pareiškiant, kad jis yra kaltas prieš tai, kai tai buvo įrodyta pagal įstatymą. Nurodyti straipsnio teiginiai neleidžia daryti išvados, jog straipsnio autorė ieškovę laiko kalta padarius šiuose teiginiuose įvardintus nusikaltimus (juvelyrinių dirbinių vagystę, bendrininkavimą darant nusikaltimus ar pan.). Yra esminis skirtumas tarp konstatavimo, jog asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą, ir aiškiai išreikšto paskelbimo, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, kai nėra galutinio apkaltinamojo nuosprendžio. Remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu, kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, teisę laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Todėl taip pat negali būti trukdoma informuoti visuomenę apie vykstančius ikiteisminius tyrimus, tačiau tai turi būti daroma, nepažeidžiant toje pačioje Konvencijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos. Kadangi straipsnio autorė informuodama visuomenę apie ikiteisminį tyrimą faktiškai neteigė ieškovę esant kalta padarius nurodytus nusikaltimus, o tik svarstė įvairias iškilusias versijas po ieškovės namuose atliktos kratos, todėl nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista. Kratos protokolo duomenys (t.2, b.l. 71-72) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga – tarnybinis pranešimas, kratos protokolas, daiktinių įrodymų apžiūros protokolai (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-004-02 t.1, b.l. 53, 55-56, 71-76) patvirtina, kad pas ieškovę kratos metu slėptuvėje po grindimis iš tikrųjų buvo rastas 1 litro talpos stiklainis su juvelyriniais dirbiniais, policininko lazdelė, megzta kepurė su prakirptomis akimis, antrankiai, neperšaunamos liemenės. Tokių daiktų suradimas slėptuvėje bet kam gali kelti tam tikrus įtarimus ir formuoti nuomonę, kuriuos korespondentė faktiškai ir išsakė ginčo straipsnyje. Iš spaudos negalima reikalauti visiško tikslumo ir kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę, to nereikalauja ir įstatymai, tai iš esmės būtų neįmanoma atsižvelgiant į žurnalistinės veiklos pobūdį, tačiau reikalaujama, kad žurnalistas elgtųsi sąžiningai. Atsižvelgiant į ieškovės namuose atliktos kratos duomenis, korespondentės nurodytos versijos ir įtarimai negali būti pripažinti nesąžiningu veikimu, ypač atsižvelgiant į spaudos pareigą informuoti visuomenę ir visuomenės poreikį žinoti apie grėsmę jos saugumui keliančius įvykius. Šiuo atveju galima daryti išvadą, jog tokios informacijos pateikimas atitiko viešąjį interesą. Kad tokios atliekamo tyrimo versijos ir kryptys buvo galimos ir iš esmės atitiko pradinius tyrimo duomenis patvirtina ir Kauno apygardos prokuratūros 2004 m. vasario 24 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. V. šmeižimo (t.2, b.l. 69-70). Be to, kolegija iš esmės taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog straipsnis buvo parengtas pagal oficialią policijos kriminalinių įvykių suvestinę. Nors tokia kriminalinių įvykių suvestinė nebuvo gauta, kadangi neišsaugota (t. 1, b.l. 135), tačiau publikacija dienraštyje „Lietuvos Rytas“ su faktiškais identiškais teiginiais (t.1, b.l. 80) ir šio straipsnio autoriaus korespondento A. K. parodymai (t. 2, b.l. 80-82) leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog pagrindu abejiems šiems straipsniams buvo ta pati informacija, ir tai galėjo būti būtent nurodyta kriminalinių įvykių suvestinė.

Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog buvo pažeista ieškovės teisė į privatų gyvenimą, kadangi prie straipsnio buvo patalpinta ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo nuotrauka. Privatus asmeninis gyvenimas paprastai vyksta ne viešumoje, ir visuomenė neturi teisės į jį kištis. Nuostata, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė, susirašinėjimo slaptumas yra įtvirtinta LR Konstitucijos 22 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Teritorine prasme asmens privatus gyvenimas yra jo gyvenamoji patalpa, todėl neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias patalpas, aptvertą jo privačią teritoriją yra laikomas privataus gyvenimo pažeidimu (CK 2.23 straipsnio 2 dalis). Kadangi nuotrauka spaudos leidinyje padaryta iš gatvės (t.y. iš viešos erdvės), nufotografuotas namas, kuriame buvo atlikta krata, o ieškovei dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla, ir ji nuteista, darytina išvada, jog šiais veiksmais (nuotraukos patalpinimu prie straipsnio) nebuvo pažeistas ieškovės gyvenimo privatumas. Asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, negali tikėtis visiško privatumo. Šiuo atveju visuomenė turėjo poreikį žinoti, o korespondento teisė informuoti visuomenę neviršijo leistinų ribų ir šiuo požiūriu buvo sąžininga. Aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvės ir teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą santykį, darytina išvada, jog visuomenė turi teisę žinoti apie asmenis ir vietą, kur galėjo būti ir buvo vykdomas nusikaltimas.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog be pagrindo buvo priteistos atsakovo atstovavimo išlaidos, kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nors apeliacinis skundas dėl nurodytų priežasčių iš esmės atmestinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytos CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, sprendimo dalis virš nurodytoje apimtyje naikintina, šioje dalyje paliekant ieškovės reikalavimus nenagrinėtus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės A. V. reikalavimai konstatuoti, kad UAB „Dzindra“ leidžiamo laikraščio „Alio Jonava“ 2002 m. balandžio 3 d. straipsnyje „Išoruose netyla kalbos apie rastus ginklus ir kitą nusikaltėlių arsenalą“ apie ieškovę paskelbti teiginiai: „Pastaruoju metu ji nuolatinio darbo neturėjo“ ir „Pastarąją versiją sustiprina rasti juvelyriniai dirbiniai, taip pat nusikaltėlių užpuolimo metu dažnai naudojamos kaukės, policininko lazdelė, antrankiai“ neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę ir orumą ir įpareigoti UAB „Dzindra“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos toje pačioje vietoje, tolygiu dydžiu bei tokia pat forma paskelbti, kad nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, ir šioje dalyje ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti iš ieškovės A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dzindra“ 3500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Neringa VenckienėEgidijus Tamašauskas