Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-28 · Administracinė byla Nr. I-8996-484/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
I-8996-484/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
žemės ūkio bendrovės „Žemelė“
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8996-484/2015
Proc. Nr. 3-61-3-02756-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.33.4; 3.6; 3.21; (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Žemelė“ atstovui M. M., atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Žemelė“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

žemės ūkio bendrovė „Žemelė“ (toliau – pareiškėjas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 3R-154 (AG-98/01-2014); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) Mokėjimo prašymų skyriaus 2015 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. SKP-26; 3) įpareigoti Agentūrą sumokėti pareiškėjui 2015 m. kovo 4 d. neteisėtai išskaičiuotą 17 593,20 Eur sumą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1–6 b. l.).

Skunde nurodė, kad Bendrovė 2012-02-01 su Agentūra pasirašė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksnių programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos sutartį Nr. 2AKV1-2-11-04 (toliau - Paramas sutartis), kurioje numatyta projektą „Gamybos bazės steigimas“ Nr. 2AKV1-2-11-04 (toliau - Projektas) įgyvendinti penkiais etapais ir suteikti paramą specialių transporto priemonių įsigijimui (N kategorijos transporto priemones (2 vnt.)). Agentūra 2012-08-22 sprendimu Nr. SDK-(I2.192-Ka)-177 informavo, kad organizuoti specializuotų transporto priemonių, skirtų žuvininkystės veiklai vykdyti (2 vnt.) pirkimai neprieštarauja Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-06-13 įsakymu Nr. 3D-304 (toliau - Pirkimų taisyklės), reikalavimams. Agentūrai 2012-06-29 pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-2-11-04-MP001 (toliau - Mokėjimo prašymas), kurį įvertinusi Agentūra 2012-09-17 Bendrovei išmokėjo 50 005,50 Eur (172 659 Lt) paramos sumą dviejų automobilių N1G BB kategorijos 2 vietų rėminis „T. L. C.“ 150 (3.0 D4D (190AJ) (toliau - automobiliai) įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Pakartotinai išnagrinėjusi Mokėjimo prašymą, Agentūra priėmė ginčijamą 2015-02-01 sprendimą Nr. SKP-26, kuriuo nusprendė nekompensuoti ir susigrąžinti dalį (17 593,20 Eur) išmokėtos paramos sumos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2015-02-01 sprendimu, pateikė skundą VAGK, kuri 2015-04-23 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 3R-153 (AG-98/01-20I4).

Pareiškėjas nesutikdamas su VAGK sprendimu nurodė, kad VAGK netinkamai ir nevisapusiškai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjo vertinimu, Agentūra nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Tuo pagrindu VAGK turėjo panaikinti Agentūros sprendimą. Akcentavo, kad pažeidimo nepagrindimas objektyviais duomenimis yra esminis pažeidimas, dėl kurio ginčijamas sprendimas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatų, turi būti panaikintas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013 m. spalio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-756-1229-13 yra išaiškinęs, jog priimant sprendimą taikyti sankcijas, remiantis VAĮ 8 straipsniu, turi būti pateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys nurodytų aplinkybių egzistavimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamo Agentūros sprendimo teiginiai, kad ekspertizės metu nustatyta automobilių vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už automobilio įsigijimo išlaidų sumą, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjas raštu daug kartų prašė Agentūros bei VAGK pateikti ekspertinės konsultavimo ataskaitos priedus (komercinius pasiūlymus), tačiau tiek Agentūra, tiek VAGK jų nepateikė. Nepateikus minėtų įrodymų, pareiškėjas neturėjo galimybės įrodinėti aplinkybių dėl tinkamumo paramai gauti; nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą, teisė būti išklausytam. Agentūrai nepateikus minėtų įrodymų, darytina išvada, kad atliktas ekspertinis vertinimas yra informacinio, konsultacinio pobūdžio, vertintinas kaip prielaida ir juridinės galios neturi, o ginčijami VAGK ir Agentūros sprendimai nepagrįsti.

Teigia, kad Bendrovė automobilių pirkimą atliko laikydamasi Pirkimo taisyklių nuostatomis, apklausė potencialius tiekėjus. Agentūra sprendimu patvirtino, kad pirkimai atlikti tinkamai, įsigyti automobiliai atitinka minimalius reikalavimus, reikalingus numatytiems Projekto tikslams pasiekti, todėl pareiškėjui nėra aišku, kaip dar kitaip jis turėjo įvykdyti pirkimą.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad automobilių pirkimas buvo vykdomas 2012 m. sausio mėn. pradžioje, kai tuo tarpu ekspertinis kainos vertinimas atliktas 2014 m. rugpjūčio mėn., t. y. ne automobilių įsigijimo momentu, bet daugiau kaip po 2 metų nuo automobilių įsigijimo, kas sąlygojo kainų pasikeitimus. Pareiškėjo teigimu, tiek VAGK, tiek Agentūra nevertino automobilių kainų kitimo, kuris galėjo būti paveiktas rinkos tendencijų (pvz. automobilio modeliui taikomų įvairių akcijų, nuolaidų, transporto priemonių rinkoje pateiktų naujų tos pačios linijos automobilio modeliu ir pan.). Agentūra nepateikė duomenų, kurie patvirtintų ginčijamame sprendime nurodytų automobilių ginčijamų kainų užfiksavimą automobilio įsigijimo momentu. Taigi, daro išvadą, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra pritaikė jam sankcijas, nebuvo pakankami ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Pabrėžė, kad Agentūra visais atvejais privalo savarankiškai įvertinti bei priimdama sprendimą susieti visus nustatytus teisinius faktus su pažeistomis teisės normomis.

Pareiškėjo įsitikinimu, tiek VAGK, tiek Agentūra negalėjo remtis ekspertinio konsultavimo ataskaita ir todėl, kad ekspertai atliko kainų tyrimą tokių automobilių, kurių parametrai skiriasi nuo jo įsigytų (ekspertai apklausą vykdė dėl 130 AJ galios automobilių, o pareiškėjas įsigijo - 190 AJ galios). UAB „Civitta“ 2015-02-05 rašte prie ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-5 klaidingai nurodė, kad techninėje specifikacijoje prie 2011 m. gruodžio 30 d. kvietimų pateikti pasiūlymus nurodyta automobilių galia apie 130 AJ. Tai, pareiškėjo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamus sprendimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Agentūros sprendime nenurodyta konkreti teisės akto norma, kurią jis pažeidė, neaišku, kokį pažeidimą pareiškėjas padarė; taip pat neaišku, kaip Agentūra galėjo vadovautis punktais, kai Bendrovės veikime/neveikime nėra pažeidimo sudėties/kaltės. Akcentavo, kad Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339, ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299, (toliau - Įgyvendinimo taisyklės), reglamentuoja sankcijų taikymą, kurios siejamos su paramos gavėjo konkrečiais pažeidimais, t. y. su paramos sutarties sąlygų ir (arba) įsipareigojimų, numatytų taisyklėse, paramos sutartyje pažeidimu. Pagrįsti pažeidimą privalo Agentūra. Pareiškėjo teigimu, Agentūra šiuo atveju nepagrindė pažeidimo objektyviais duomenimis, o rėmėsi tik prielaidomis.

Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo vertinimu, VAGK sprendimu nepagrįstai paliko galioti Agentūros sprendimą, priimtą netinkamai taikant paramos sumažinimo taikymo pagrindus nustatančius teisės aktus. Pažymėjo, kad pakartotinio Agentūros sprendimo priėmimo metu galiojusios Administravimo taisyklių redakcijos 197.1.8 papunktyje buvo nustatyta, kad parama mažinama tik tuo atveju, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis vidutine rinkos kaina. Mano, kad nurodyta aplinkybė daro skundžiamus sprendimus nepagrįstais teisės aktų nuostatomis, neteisėtais ir naikintinais.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra atsiliepime su pareiškėjo ŽŪB „Žemelė“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (41-44 b. l.). Nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-339 (toliau - Administravimo taisyklės) 5 punktu, nustatydama vietos projektų išlaidų tinkamumą finansuoti, mokėjimo prašymo vertinimo metu įvertina, ar įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, t. y. ar jos gali būti apmokamos projektams finansuoti skirtomis lėšomis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir Europos Sąjungos finansinių interesų. Šiuo atveju, Agentūra patikrino, ar pareiškėjo Mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Vertinant automobilio rinkos kainą buvo gauti 8 įmonių komerciniai pasiūlymai, atitinkantys reikalaujamą techninę specifikaciją (2011 m. gruodžio 30 d. kvietimuose pateikti pasiūlymus nurodyta techninė transporto priemonių specifikacija: kategorija – N1G; galia: apie 130 AJ; pavarų dėžė – automatinė; variklis – EURO5; paruošimas žuvininkystės veiklai – taip). Vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta lyginamuoju metodu, remiantis Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, į rinkos tyrimą įtraukiant tiekėjų ir gamintojų komercinius ir analogiškos ar panašios įrangos pasiūlymus. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad pagal pateiktą techninę specifikaciją dviejų automobilių vidutinė rinkos kaina sudaro 186 522,00 Lt (54 020,50 Eur) (27 010,25 Eur x 2 automobiliai). Taigi buvo nustatyta, kad išlaidų vertė, kuri bendrai sudaro 87 170,84 Eur (300 983,46 Lt) be pridėtinės vertės mokesčio, įsigyjant automobilius pagal 2012 m. vasario 3 d. automobilių pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naujų 2011 m. gruodžio 30 d. kvietimuose teikti pasiūlymą atitinkančių automobilių vidutinę rinkos kainą, kuri sudarė 186 522,00 Lt (54 020,50 Eur) be pridėtinės vertės mokesčio automobilių įsigijimo metu, bendrai viršijo 33 149,91 Eur (114 460,00 Lt). Kadangi 33 149,91 Eur (114 460,00 Lt) išlaidos nebuvo būtinos įsigyjant automobilius, jos negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Atkreipė dėmesį, kad kainos buvo nustatinėjamos būtent to laikotarpio, kai pareiškėjas įsigijo automobilius, todėl jos atspindi realias kainas, buvusias įsigijimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažinta tinkama kompensuoti 54 020,50 Eur vidutinę rinkos kainą sudaranti automobilių įsigijimo išlaidų suma, t. y. Paramos gavėjui gali būti kompensuojama 32 412,30 Eur (54 020,50 Eur x 60 proc. Paramos intensyvumas) automobilių įsigijimo išlaidų dalis. Negali būti kompensuojama ir turi būti susigrąžinta 17 593,20 Eur paramos suma (50 005,50 Eur išmokėta suma – 32 412,30 Eur galima kompensuoti paramos suma), išmokėta automobilių įsigijimo išlaidoms kompensuoti.

Akcentavo, kad remiantis 2012-02-01 Paramos sutarties 4.1p., „išmokant paramos lėšas paramos gavėjui finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti, tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007 m. sausio 1 d. ir projekto įgyvendinimo metu, kaip tai numatyta sutarties 5.1 punkte. Paramos sutartimi Pareiškėjas įsipareigojo, gavęs sprendimą dėl paramos sumažinimo, paramos neskyrimo, Sutarties nutraukimo ir (arba) reikalavimo grąžinti paramą ar jos dalį, per sprendime nustatytą terminą įvykdyti sprendime išvardytus reikalavimus (19 p.). Paramos sutarties 19.25 p. numatyta, kad „paramos gavėjas privalo <...> Agentūrai priėmus sprendimą neteikti paramos, sumažinti paramą ar nutraukti sutartį ir (arba) grąžinti jau sumokėtas paramos lėšas, šiame sprendime nustatytu laiku grąžinti paramos dalį ar visą gautą paramos sumą ir sumokėti sprendime grąžinti paramą nurodytas palūkanas, kurių dydis nustatomas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 275 (Žin., 2009, Nr. 43-1677)“.

Pažymėjo, jog Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 275 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 8.1.3 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo „gavo didesnę paramą, nei priklauso“. Šiuo atveju Agentūra, priėmusi sprendimą dėl paramos susigrąžinimo, turi teisę permoką išskaičiuoti iš kitų mokėjimų pareiškėjui.

Atsakovas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad Agentūra, išmokėdama paramą, pagal pateiktus dokumentus pažeidimų nenustatė, pažymėjo, jog institucijų, atliekančių paramos priežiūrą, kompetencija nėra ribojama tuo, kad ankstesniame administravimo etape nebuvo nustatyta pažeidimų. Pakartotinis paramos administravimo inicijavimas nėra draudžiamas ir pažeidimų nustatymas galimas, nors pirminiame etape ir nebuvo nustatyta neatitikimų. Teisės aktai aiškiai nustato, kad Agentūros pareiga, gavus aktualią informaciją, imtis veiksmų, būtinų pažeidimams ištirti, o pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių.

Agentūros nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Agentūros sprendime aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai, jų punktai bei pažeistos Paramos sutarties nuostatos.

Pažymėjo ir tai, jog VAGK buvo pateikta visa su kilusiu ginču susijusi medžiaga, ekspertinė ataskaita bei jos priedas. Pareiškėjui ginčo nagrinėjimo metu visa bylos medžiaga buvo žinoma.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus, kaip ir skunde.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad Bendrovė įsigijo pačius brangiausius (su visa galima maksimalia įranga) automobilius, kurie nėra būtini jos veiklai pagal Projektą vykdyti. Kontrolės metu buvo vertinamos automobilių įsigijimo metu egzistavusios automobilių rinkos kainos.

Skundas tenkintinas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp Bendrovės ir Agentūros 2012-02-01 buvo sudaryta Paramos sutartis, kurios 2 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui suteikiama iki 3 453 182 Lt (60 proc.) paramos tinkamoms projekto išlaidoms kompensuoti (26-36 b. l., VAGK byla). Paramos sutarties 5.3 p. įtvirtinta, jog prekes, paslaugas ar darbus paramos gavėja turi įsigyti neviršydama nustatytų didžiausiųjų įkainių, o jei didžiausieji įkainiai nenustatyti arba nėra taikomi, pirkimus privalo vykdyti vadovaudamasi Pirkimų taisyklėmis.

Pareiškėjas, siekdamas įsigyti specializuotas transporto priemones, 2011-12-30 paskelbė kvietimus dalyvauti apklausoje ir pateikti pasiūlymus (61, 62-63, 64-65, 66-67 b. l., VAGK byla). Kvietimuose buvo nurodyta siekiamų įsigyti transporto priemonių specifikacija: galia – apie 190 AJ, variklis – EURO5, pavarų dėžė – automatinė, kategorija N1G, paruošimas žuvininkystės veiklai – taip. Kvietimai išsiųsti trims įmonėms: UAB „Autoiksai“, UAB „Autotoja“ ir UAB „Fakto Auto“ (69-70 b . l.).

Komercinį pasiūlymą pateikė tik UAB „Autotoja“ (68 b. l. VAGK).

Pareiškėjas 2012-02-03 iš UAB „Autotoja“ pagal pirkimo -pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo naują automobilį N1G BB kategorijos Jubiliejinis 2 vietų rėminis 4WD visureigis T. L. (duomenys neskelbtini) dyzeliniu 3.0 D4D “common rail”EURO5 (190AJ) varikliu, 5 laipsnių automatine pavarų dėže, gamykline įranga Luxury su odiniu interjeru už 174 230 Lt su PVM (52-56 b. l., VAGK).

Tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas iš UAB „Autotoja“ įsigijo naują automobilį - N1G BB kategorijos Jubiliejinis 2 vietų rėminis 4WD visureigis T. L. (duomenys neskelbtini) dyzeliniu 3.0 D4D „common rail” EURO5 (190AJ) varikliu, 5 laipsniu automatine pavarų dėže, gamykline įranga EXECUTIVE, už 189 960 Lt su PVM (47-51 b. l., VAGK).

Bendrovė 2012-06-29 pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą, kuriame nurodė deklaruojamą 300 983,48 Lt dydžio tinkamų finansuoti išlaidų sumą (kurią sudaro automobilių įsigijimo išlaidos: 143 991,74 Lt be PVM ir 156 991,74 Lt be PVM) bei prašomą išmokėti 174 000 Lt paramos sumą (39-44 b. l., VAGK byla).

Agentūra atliko pirkimų pagal Projektą vertinimą ir 2012-08-22 raštu Nr. SDK-(12.192-Ka)-177 informavo pareiškėją, kad specializuotų transporto priemonių, skirtų žuvininkystės veiklai vykdyti, pirkimas pagal 2012-02-07 pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-06-13 įsakymu Nr. 3D-304 (žin., 2007, Nr. 69-2750; 2009, Nr. 124-5348; 57-58 b. l., VAGK byla).

Agentūra, įvertinusi Mokėjimo prašymą, 2012-09-17 pareiškėjai išmokėjo 50 005,50 Eur (172 659 Lt) paramos sumą automobilių (N1G BB kategorijos 2 vietų rėminis „T._L. C.“ 150 (3.0 D4D (I90AJ) pagal 2012 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą AUT 1006635 ir N1G BB kategorijos 2 vietų rėminis „T. L. C.“ 150 (3.0D4D (190AJ) automobilio pagal 2012 m. kovo 2 d. PVM sąskaita faktūrą AUT 1006634) (įsigijimo išlaidoms kompensuoti (37-38 b. l., VAGK byla).

Agentūra 2012-07-12 atliko patikrą vietoje ir surašė „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitą Nr. 2AKV 1-2-11-04-MP00I-I4 (toliau - Patikros ataskaita). Patikros metu nustatyta, jog identifikavimo duomenys rasti ant įsigytų automobilių T. L. (duomenys neskelbtini) atitinka identifikavimo duomenis, nurodytus įsigijimo dokumentuose ir ES sertifikatuose, įsigytų automobilių naujumas nustatytas įsigijimą įrodančiais dokumentais ir apžiūrėjus vizualiai, patikrinti registracijos liudijimai (177-178, 183-189 b. l.,VAGK byla).

UAB „Civitta“ 2014-08-29 parengė Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-5 (toliau - Ataskaita Nr. C-5). Ataskaitoje nurodyta užduotis - suteikti ekspertinę konsultaciją dėl investicijų, numatytų Bendrovės Projekte. Ekspertinė konsultacija reikalinga, be kita ko, nustatyti, ar investicijų (transporto priemonių) išlaidų vertė, remiantis įvykdytais pirkimais ir pasirašytomis 2012-02-03 sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka rinkos vertę. Šioje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad išnagrinėjus Agentūros pateiktus dokumentus: automobilio pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutarčių priedus, teikiama išvada, kad Bendrovės investicijų išlaidų vertė, kuri sudaro 156 991,73 Lt (be PVM), įsigyjant N1 kategorijos automobilį pagal automobilio pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), naujų N1 kategoriją bei kvietime teikti komerciniu pasiūlymus numatytas technines specifikacijas atitinkančių automobilių vidutinę rinkos kainą, kuri sudarė 93 261 Lt (be PVM) automobilio įsigijimo metu, viršijo 63 730 Lt (be PVM). Bendrovės investicijų vertė, kuri sudaro 143 991,73 Lt (be PVM), įsigyjant N1kategorijos automobilį pagal automobilio pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), naujų N1 kategoriją bei kvietime teikti komercinius pasiūlymus numatytas technines specifikacijas atitinkančių automobilių vidutinę rinkos kainą, kuri sudarė 93 261 Lt (be PVM) automobilio įsigijimo metu, viršijo 50 730 Lt (be PVM).

Agentūra, pakartotinai įvertinusi Mokėjimo prašymą ir nustačiusi, kad dalis automobilių įsigijimo išlaidų buvo kompensuota nepagrįstai, 2015 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą susigrąžinti dalį išmokėtos paramos sumos Nr. SKP-26 (23-25 b. l., VAGK byla).

Agentūra 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. BR6-4125(3.144) informavo Bendrovę apie priimtą 2015 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. SKP-26 (persiuntė jį) bei nurodė, kad apskaičiuota skola 17 593,20 Eur (60 745.80 Lt) 2015 m. kovo 4 d. buvo išskaičiuota mokėjimo metu iš priemonės Akvakultūros priemonių modernizavimas, todėl Bendrovė Agentūrai neskolinga. Skola išskaičiuota Grąžintinų lėšų taisyklių 16.2 p. (21-22 b. l., VAGK byla).

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 (toliau - Administravimo taisyklės; akto redakcija, galiojusi iki 2015-12-11) 7.7 p. įtvirtinta, kad Agentūra tikrina paramos paraiškose bei mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti ES ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti. Administravimo taisyklių 7.12 p. nustatyta, kad Agentūra tiria pažeidimus, priima sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų.

Paramos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir Agentūros, 4.8 p. nustatyta, kad išmokant paramos lėšas, paramos gavėjui finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios yra patirtos (pirktos prekės, paslaugos, darbai) laikantis Sutarties 5.3 punkte nurodytos tvarkos. Paramos sutarties 5.3 p. įtvirtinta, jog prekes, paslaugas ar darbus paramos gavėja turi įsigyti neviršydama nustatytų didžiausiųjų įkainių, o jei didžiausieji įkainiai nenustatyti arba nėra taikomi, pirkimus privalo vykdyti vadovaudamasi Pirkimų taisyklėmis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas Projekte nurodytai veiklai vykdyti įsigijo dvi transporto priemones. Jų įsigijimas buvo kompensuotas paramos lėšomis. Ginčijamame Agentūros sprendime konstatuota, kad dalis automobilių įsigijimo išlaidų buvo kompensuota nepagrįstai. Šias sprendimo išvadas atsakovas grindė atlikto ekspertinio vertinimo rezultatais. Sprendime nurodyta, kad vertinant automobilio rinkos kainą buvo gauti 8 įmonių komerciniai pasiūlymai, atitinkantys reikalaujamą techninę specifikaciją (2011 m. gruodžio 30 d. kvietimuose pateikti pasiūlymus nurodyta techninė transporto priemonių specifikacija: kategorija - N1G; galia - apie 130 AJ; pavarų dėžė -automatinė; variklis - EUR05; paruošimas žuvininkystės veiklai - taip). Vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta lyginamuoju metodu, remiantis Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, numatytomis prielaidomis, į rinkos kainą įtraukiant tiekėjų ir gamintojų komercinius ir analogiškos ir panašios įrangos pasiūlymus. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad pagal pateiktą techninę specifikaciją dviejų automobilių vidutinė rinkos kaina sudaro 186 522 Lt (54 020,50 Eur) ( 27 010,25 Eur x 2 automobiliai). Sprendime padaryta išvada, kad išlaidų vertė, kuri bendrai sudaro 87 170, 84 Eur (300 983, 46 Lt) be PVM, įsigyjant automobilius pagal 2012 m. vasario 3 d. automobilių pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naujų 2011 m. gruodžio 30 d. kvietimuose teikti pasiūlymą atitinkančių automobilių vidutinę rinkos kainą, kurį sudarė 186 522 Lt be PVM automobilių įsigijimo metu, bendrai viršijo 33 149,91 Eur (114 460 Lt), kadangi 33 149,91 Eur (114 460 Lt) išlaidos nebuvo būtinos įsigyjant automobilius, jos negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Negali būti kompensuojama ir turi būti susigrąžinta 17 593,20 Eur paramos suma (23-25 b. l., VAGK byla).

Esminis pareiškėjo nesutikimo su ginčijamu Agentūros sprendimu dėl dalies paramos lėšų grąžinimo argumentas yra tas, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Anot pareiškėjo, byloje nėra jokių įrodymų, jog jo įsigytų automobilių vidutinė rinkos kaina sudaro 54 020,50 Eur (186 522 Lt) be PVM/mažesnė nei automobilių įsigijimo išlaidų suma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios duomenimis rėmėsi Agentūra priimdama 2015-02-11 sprendimą, atliko UAB „Civitta“. Ekspertizės Ataskaitoje Nr. C-5 nurodyta, kad Bendrovės investicijų išlaidų vertė, kuri sudaro 156 991,73 Lt (be PVM), įsigyjant N1 kategorijos automobilį pagal automobilio pirkimo sutartį Nr. 12/01-19/01LK, naujų N1 kategoriją bei kvietime teikti komercinius pasiūlymus numatytas technines specifikacijas atitinkančių automobilių vidutinę rinkos kainą, kuri sudarė 93 261 Lt (be PVM) automobilio įsigijimo metu, viršijo 63 730 Lt (be PVM). Bendrovės investicijų vertė, kuri sudaro 143 991,73 Lt (be PVM), įsigyjant N1 kategorijos automobilį pagal automobilio pirkimo sutartį Nr. 12/01-19/02LK, naujų N1 kategoriją bei kvietime teikti komercinius pasiūlymus numatytas technines specifikacijas atitinkančių automobilių vidutinę rinkos kainą, kuri sudarė 93 261 Lt (be PVM) automobilio įsigijimo metu, viršijo 50 730 Lt (be PVM). Prie Ataskaitos Nr. C-5 buvo pridėtas 2015 m. vasario 5 d. Raštas (206-207 b. l., VAGK byla), kuriame pateikti paaiškinimai apie tyrimo apimtį ir metodus, kuriais pagrindžiamos ekspertinio vertinimo išvados. Ekspertinio vertinimo metu UAB „Civitta“ nustatė, kad UAB „Žemelė“ projekto tikslas buvo įsigyti dvi transporto priemones, kurių parametrai atitiktų 2011-12-30 kvietimuose pateikti pasiūlymus nurodytą techninę specifikaciją (lentelė Nr.1) pateiktą apklausoje raštu dalyvavusioms įmonėms. Rašte Nr. C-5 pateiktoje lentelėje Nr. 1 detalizuota techninė specifikacija prie 2011 m. gruodžio 30 d. kvietimų pateikti pasiūlymus: galia – apie 130 AJ; variklis - EURO5; pavarų dėžė – automatinė; kategorija – N1G; paruošimas žuvininkystės veiklai – taip. Rašte taip pat paaiškinta, kad vertinant transporto priemonių rinkos kainą, atsižvelgta į įmonių pasiūlymus, kurie pateikti lentelėje Nr. 2 (UAB „Autoaljansas - 80 000 Lt, UAB „Ivuana“ - 98 256 Lt, UAB „Raitas“ - 98 256 Lt, UAB „Techruna“ - 101 810 Lt, UA3 „Inchcape Motors“ - 90 909 Lt, UAB „Sovli“ - 96 521 Lt, UAB „Solorina“- 97 628 Lt, UAB „Alytaus Vista“ - 82 711 Lt). UAB „Civitta“ nurodė ir tai, kad remiantis šiais pasiūlymais pateikta Ataskaitos išvada, kad paramos gavėjos transporto priemonių rinkos kaina, kuri pagal pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 12/01-19/01LK ir Nr. 12/01-19/02LK bendrai sudaro 300 983,46 Lt (be PVM), analogiškos ar panašios techninės specifikacijos transporto priemonės vidutinę rinkos kainą, kuri sudaro bendrai 186 522 Lt (be PVM), viršija 114 460 Lt (be PVM).

Kaip matyti, UAB „Civitta“ Rašte prie Ataskaitos Nr. C-5 nurodyti techninės specifikacijos duomenys (lentelė Nr. 1) neatitinka pareiškėjo 2011-12-30 kvietimuose teikti pasiūlymus nurodytų siekiamų įsigyti automobilių techninių specifikacijų duomenų, o būtent neatitinka automobilių galia: vietoj kvietimuose nurodytų 190 AJ, nurodyta 130 AJ (62-63, 64-65, 66-67, 206 b. l., VAGK byla). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ekspertinio vertinimo metu buvo nustatyta ir lyginama vidutinė rinkos kaina ne tų automobilių, dėl kurių buvo pateiktas komercinis pasiūlymas pagal 2011-12-30 kvietimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Agentūros 2015-02-11 sprendimo teiginiai, jog išlaidų vertė, kuri bendrai sudaro 87 170, 84 Eur (300 983, 46 Lt) be PVM, įsigyjant automobilius pagal 2012 m. vasario 3 d. automobilių pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naujų 2011 m. gruodžio 30 d. kvietimuose teikti pasiūlymą atitinkančių automobilių vidutinę rinkos kainą, kurį sudarė 186 522 Lt be PVM automobilių įsigijimo metu, bendrai viršijo 33 149,91 Eur (114 460 Lt) ir, kad 33 149,91 Eur išlaidos nebuvo būtinos įsigyjant automobilius ir jos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad pareiškėjo pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytų transporto priemonių techniniai duomenys atitinka 2011-12-30 kvietimuose teikti pasiūlymus nurodytas technines specifikacijas. Šių transporto priemonių įsigijimo kaina neviršija Paramos sutartyje nustatytos kompensuojamos sumos. Agentūra, atlikusi pirkimų vertinimą jokių prieštaravimų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėms nenustatė. Tuo pagrindu pareiškėjui pagal Mokėjimo prašymą buvo išmokėta paramos suma. Byloje duomenų, kad pareiškėjo įsigytos transporto priemonės nėra naudojamos Projektui vykdyti, taip pat nėra.

Pažymėtina, jog priimant sprendimą taikyti sankcijas, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, turi būti pateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys nurodytų aplinkybių egzistavimą. LVAT savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pvz., administracinės bylos Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011), jog NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, nagrinėjamu atveju Agentūra savo sprendimo teiginių dėl nepagrįstų išlaidų pareiškėjui įsigyjant automobilius, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, dėl kurio Agentūros 2015-02-11 sprendimas Nr. SKP-26 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VAGK, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo, netinkamai vertino ginčo faktines aplinkybes, taikė materialines ir procesines teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl VAGK 2015-04-23 sprendimas Nr. 3R-154(AG-98/01-2014) taip pat turi būti panaikintas.

Pagal Paramos sutarties nuostatas, paramos gavėjui finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti, tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007-01-01 ir projekto įgyvendinimo metu.

Panaikinus Agentūros 2015-02-11 sprendimą Nr. SKP-26, kuriuo pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigijus transporto priemones pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (17 593,20 Eur) pripažintos nebūtinomis ir nekompensuotinomis, yra teisinis pagrindas įpareigoti Agentūrą šią dalį paramos išmokėti pareiškėjui.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti teismo išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 28 Eur žyminį mokestį (7 b. l.). Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistina 28 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

Kitų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu,

nusprendė:

ŽŪB „Žemelė“ skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-02-11 sprendimą Nr. SKP-26 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-04-23 sprendimą Nr. 3R-154(AG-98/01-2014).

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išmokėti ŽŪB „Žemelė“ 17 593,20 Eur paramos sumą pagal 2012-06-28 Investicinių veiksmų programos priemonių mokėjimo prašymą Nr. 1.

Priteisti ŽŪB „Žemelė“ naudai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 28 (dvidešimt aštuonis) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėMarius BajorasJolita Rasiukevičienė