Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Meilutei Saidienei,

viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims P. G. M., O. B. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys P. G. M. ir O. B. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko ir neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, todėl teismas sprendžia, kad jie vengia vykti į bylos nagrinėjimą, nereiškia savo reikalavimų, todėl bylą nagrinėja jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimusi R. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Nekilnojamojo turto registro duomenimis R. M. priklausė ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone (b.l. 7-12). Kita ½ namo ir kitų statinių dalis priklausė J. M., kuris yra R. M. sūnėnas. Į notarų biurą dėl jos palikimo niekas nesikreipė.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. po tetos R. M. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas valdyti.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Byloje pareiškėjos S. M., liudytojų R. K. ir N. P. parodymais nustatyta, kad iki mirties R. M. gyveno (duomenys neskelbtini) Širvintų rajone. Jai priklausė ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Širvintų rajone. Siekdamas jai sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas, jos sūnėnas J. M. nupirko iš ankstesnių namo savininkų likusią ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Širvintų rajone. J. M. gyveno visiškai šalia ir R. M. prižiūrėjo iki jos mirties. Po jos mirties J. M. ją palaidojo ir iki savo mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdė jos turtą, nes toliau prižiūrėjo jai priklausančią namo dalį, sodą, daržą, nuolat tvarkė kiemą ir t.t. Visa tai teismo vertinimu rodo, kad J. M. po jo tetos R. M. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti ir valdė jį kaip savo, todėl pareiškimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog J. M. po tetos R. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti, tenkintinas.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. po savo vyro J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Tačiau šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teismo posėdžio metu S. M. nurodė, kad vyro J. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jai išduotas paveldėjimo teisių liudijimas. Tokiu atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas neturi jokios teisinės reikšmės, nes ji paveldėjo visą savo vyro turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnėnas J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.