Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1977-932/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
1-1977-932/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12805-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
N. A., G. A.
Advokatai
Marius Monkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1977-932/2016Proceso Nr. 1-01-1-12805-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.6; 1.2.23.1; 1.2.23.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,kaltinamiesiems N. A. ir G. A. (G. A.),kaltinamųjų gynėjams advokatams Mariui Monkevičiui ir Jonui Vilhelmui Pliugžmai,vertėjoms Audronei Adomavičienei ir Erikai Vensevičienei,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje registruota, iki suėmimo gyvenusi (duomenys neskelbtini), 1 kartą teista – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (iš viso dėl 3 nusikalstamų veikų), paskirta subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-03 nuosprendžiu minėtas nuosprendis buvo pakeistas ir N. A. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, taip pat paskirta 8 MGL (301,28 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje,

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), 4 kartus teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2003-01-17 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams su 1/3 turto konfiskavimu. Pritaikius BK 47¹ straipsnio nuostatas, pagrindinės bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlikti 200 val. nemokamų darbų;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-03-29 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-10-06 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas nuo 2006-06-06 iki 2006-10-06. Vilniaus apygardos teismo 2006-12-21 nuosprendžiu minėtas 2006-10-06 nuosprendis pakeistas: nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta - vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus 20 Lt, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (150,64 Eur) (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartimi baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neišieškotos baudos dalis buvo pakeista į dvi paras arešto;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. A. iki 2016 m. kovo 17 d. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, romų bendrijoje, name Nr. (duomenys neskelbtini), laikė 0,102 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos: 0,003 g heroino ir karfentanilio, kai tą pačią dieną, apie 15.00 val., prie minėto namo minėtas narkotinės medžiagas už 6 eurus pardavė nusikalstamos veikos imitavimo dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 11. Šiais savo veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

G. A. iki 2016 m. balandžio 20 d. neteisėtai, turėdamas du tikslus – suvartoti pats bei tikslą parduoti ar kitaip platinti, romų bendrijoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame garaže laikė 6,778 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga-alfa-pirolidinoheksanofenonas ir narkotinė medžiaga – karfentanilis bei 1,665 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos: 0,016 g heroino ir karfentanilis, kai tą pačią dieną apie 06.40 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai paėmė minėtus kiekius narkotinių ir psichotropinės medžiagų. Šiais savo veiksmais G. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji N. A. pilnai pripažino savo kaltę. 2016-03-17 šlavė kiemą ir, išėjusi už tvoros, rado ant žemės numestą sulankstytą folijos lankstinuką, kurį pasiėmė, įsidėjo sau į kišenę ir parsinešė į namus. Suprato, kad tame lankstinuke yra narkotinė medžiaga-heroinas. Netrukus į langą pabeldė kažkoks narkomanas, paprašė heroino ir padavė jai 6 eurus, po ko ji savo ruožtu padavė jam minėtą lankstinuką. Suprato parduodanti heroiną, paėmė už jį pinigus. Dėl savo poelgio labai gailisi. Ant žemės rastą lankstinuką su heroinu pasiėmė, kadangi galvojo, jog jį parduos ir užsidirbs pinigų, kurių trūko maistui. Kratos metu rasti pinigai yra jos bei vyro sesers pašalpos, kurias ji buvo nuėmusi prieš dieną iki atliekant kratą. Jokių narkotinių medžiagų atliekant kratą pas ją nesurasta. Narkotinių medžiagų turėjo tik G. A., kurias jis, kaip paaiškėjo, laikė garaže, jis pats pareigūnams prisipažino, kad tai jo narkotikai. Girdėjo, kaip jis pareigūnams sakė per dieną narkotikus vartojantis 6-8 kartus (t. 2, b. l. 106-113).

Ikiteisminiame tyrime pirmos apklausos metu (atliktos 2016-04-20) N. A., kaltės nepripažinusi (t. 1, b. l. 90), vėliau savo poziciją pakeitė ir pilnai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką (2016-06-06 apklausos metu). Parodė, jog 2016 m. kovo mėn., tiksliai datos nepamena, ji tvarkėsi prie namo, už tvoros, romų bendrijos teritorijoje, kur rado vieną folijos lankstinuką, įtarė, kad jame gali būti narkotikai (heroinas). Nieko nepagalvodama įdėjo minėtą lankstinuką sau į kišenę, po ko tą pačią dieną pas ją į kiemą atėjo narkomanas, kuriam ji pardavė minėtą vieną folijos lankstinuką. Narkomanas jai sumokėjo 6 eurus, pasakydamas, jog visur taip kainuoja. Kitų pardavimų neatsimena, narkotikų prekyba neužsiiminėja. Kratos metu rasti narkotikai jai nepriklauso, jie yra G. A., kuris pats tą prie pareigūnų prisipažino. Iš kur jis gavo narkotikus, nežino. Dėl savo veiksmų gailisi (t. 2, b. l. 95-96).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. A. savo kaltę pripažino iš dalies. Sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, išskyrus tai, kad jis neturėjo jokio tikslo narkotines medžiagas platinti. Yra priklausomas nuo narkotikų, kuriuos vartoja apie 10 metų, per dieną jam reikia 12-13 dozių heroino. Kratos metu rastas medžiagas įgijo iš asmeniškai nepažįstamo asmens, iš viso nusipirko apie 80 lankstinukų (tiksliau, tuo metu visa medžiaga buvo vienoje krūvoje, į lankstinukus dalino pats). Kiek mokėjo, tiksliai nebeatsimena (galimai apie 300 eurų), vienas lankstinukas kainuoja 6 eurus. Narkotinę medžiagą atsinešė į garažą, ten ją iš akies padalino, gavosi apie 81-82 folijos lankstinukai. Viską paslėpė garaže esančioje prailgintuvo dėžėje, niekas apie ten esančius narkotikus nežinojo. Į buteliuką susidėjo tuos lankstinukus, kurie buvo skirti suvartoti per dieną. Išvykdamas į darbą, tą buteliuką pasiimdavo su savimi ir vežiodavosi, buteliuke rastą kiekį būtų suvartojęs per dieną. Kokiam laiko tarpui būtų užtekę kratos metu rastų narkotikų, tiksliai pasakyti negali, tačiau kažkur savaitei. Pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui jis užsidirbo. Kasdien dirbdavo pas įvairius žmones, gaudavo apie 30 eurų, be to, rinkdavo metalą. Kategoriškai neigia ketinęs kam nors narkotines medžiagas platinti, viskas buvo skirta tik jo asmeniniam suvartojimui. Dirbdamas kas 3-4 valandas suvartodavo per dieną apie12 dozių (po 4-5 dozes vienam kartui), po ko iš karto pasijusdavo geriau, jam nebelaužydavo kaulų, nebepykindavo, galėdavo dirbti. Duodamas pirminius parodymus, prisipažino ketinęs pardavinėti tik dėl to, jog tuo metu jautėsi blogai, be to, jį vertė duoti parodymus prieš save (niekas nepakvietė vertėjos, jis pats nei skaityti, nei rašyti nemoka, gynėja nurodė viską prisipažinti), galiausiai jis pats tokiu būdu tikėjosi, kad bus paleistas. Apklausiamas neteisingai nurodė, kad jam į dieną reikėjo 6-8 dozių, jam gynėja paaiškino nesant jokio skirtumo, kokią dienos normą jis nurodys. Kai pareigūnai atvyko daryti kratą, jis iš karto jiems pasakė, kad turi narkotinių medžiagų, parodė, kur jos buvo laikomos, paaiškino, kad jos skirtos jo asmeniniams poreikiams (t. 2, b. l. 106-113).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-20 atliktos apklausos metu G. A. kaltę pilnai pripažino. Parodė apie 10 metų su pertraukomis vartojantis heroiną, per dieną jam reikia 6-8 dozių heroino. Minėtą narkotinę medžiagą gauna iš įvairių romų tautybės asmenų, Vilniaus romų bendrijoje, kurioje beveik kiekviename name prekiaujama heroinu. 2016-04-18, apie 19.20 val., romų bendrojoje, sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną, į romų bendriją atvežantį heroiną. Iš jo kelis kartus pirko savo vartojimui. Iš kur pastarasis gauna narkotikus, jis nežino. 2016-04-18 jis iš pastarojo kaip tik nupirko 10 g heroino, už kurį sumokėjo 300 eurų. Nusipirkęs heroiną, iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė foliją, nuėjo į sandėliuką (romų teritorijoje, bet ne prie namo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame heroiną padalino į lankstinukus, gavosi galimai apie 89 vnt. folijos lankstinukų. Heroiną dalino iš akies, svarstyklių neturėjo. Heroiną, kurį norėjo parduoti, įdėjo į buteliuką (įdėto heroino kiekio nurodyti negali). Jis pagalvojo, jei koks nors narkomanas romų bendrijoje jo paprašys parduoti heroiną, tai jis parduos. Tuo tarpu heroiną, kuris buvo skirtas jam, įdėjo į maišelį. Minėtus narkotikus nunešė prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia esančiame garaže paslėpė į metalinę ritę. 2016-04-19 nuėjo į garažą ir iš maišelio paėmė 6 vnt. folijos lankstinukus ir per dieną suvartojo. Parduoti nieko nespėjo. Jis gyvena pas tėvą V. A. (name Nr. (duomenys neskelbtini), romų bendrijoje) ir jo žmoną N. (ji nėra jo motina), pastarieji apie tai, kad jis turėjo heroiną, nieko nežinojo. Ar jie prekiauja heroinu, jis nežino, nematė. Garažas visą laiką būna užrakintas, kai jis padėjo narkotikus, garažą užrakino ir raktus laikė name (kambaryje sekcijoje). Kam reikia nueiti į garažą, tas ir paima raktus. Pinigų narkotikams gauna pats, dirba atsitiktinius darbus. 2016-04-20, ryte, atvyko policijos pareigūnai, kurie name darė kratą, jis pareigūnams prisipažino turįs narkotikų, parodė juos. Kratos metu taip pat buvo jo teta A., gyvenanti (duomenys neskelbtini), tąkart buvo atvažiavusi, nes lankėsi pas gydytojus. Narkotikų prekyba niekada neužsiiminėjo, sugalvojo pirmą kartą pabandyti parduoti (t. 1, b. l. 164).

2016-04-20 teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės-suėmimo klausimą, G. A. pilnai pripažino savo kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Parodė, jog įsigijo 81 lankstinuką heroino. Narkotinę medžiagą ketino suvartoti pats, o dalį parduoti ir tokiu būdu užsidirbti cigaretėms ir kitiems poreikiams. Parduoti heroino nespėjo, jam žinoma, kad narkotinių medžiagų pardavimas yra draudžiamas. G. A. teisme taip pat patvirtino savęs neapkalbantis, prieš tai parodymus davė savo noru (t. 2, b. l. 14-16).

Apklaustas 2016-05-02, G. A. nurodė pirmos apklausos metu davęs neteisingus parodymus. Tikino tuo metu buvęs apsvaigęs nuo narkotikų ir nesuvokęs, ką šnekėjo. Pagerėjus būsenai, praėjus narkotikų poveikiui, parodė, jog name Nr. (duomenys neskelbtini) rasti narkotikai yra ne jo, pastarieji priklauso N. A. ir V. A.. Kada ir kokiomis aplinkybėmis pastarieji juos įsigijo, negali pasakyti (pats nematė, o šie jam nieko nepasakojo). Pažymėjo, kad dieną prieš sulaikymą, ryte, V. A. ir N. A. minėtame name ant stalo virtuvėje buvo išdėlioję daug lankstinukų (daugiau nei 10 vienetų). Jis nematė, kaip jie narkotikus dalino į lankstinukus, matė tik patį faktą, kaip jie buvo padalinti ir N. A. bei V. A. tuos lankstinukus skaičiavo. Kiek tiksliai buvo lankstinukų, nežino. Pamatę jį, pastarieji liepė išeiti iš namų. Kur jie juos paslėpė, jis nematė. N. A. ir V. A. į dieną duodavo suvartoti po vieną lankstinuką. Jis pastariesiems narkotikų nepadeda pardavinėti, pats yra narkomanas, šie juo nepasitiki, kadangi jis pats gali viską suvartoti. Nematė, kad V. A. ir N. A. būtų pardavinėję narkotikus, bet suprato, kad jie tą daro (pardavinėja). Jie patys narkotikų nevartoja, o tokį kiekį lankstinukų turėti galima tik turint tikslą juos parduoti (t. 1, b. l. 166-168).

Motyvuojamoji dalis

2016-06-06 dar kartą apklaustas kaip įtariamasis G. A. savo kaltės nepripažino, patvirtino parodymus, duotus antros (2016-05-02) apklausos metu, daugiau jokių aplinkybių nenurodė, atsisakė atlikti akistatą tarp jo ir N. A. (t.1, b. l. 171, 174,175).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas Nr. 11, kuriam taikomas anonimiškumas, 2016-04-06 apklausos metu parodė, kad jam buvo žinoma informacija apie tai, kad romų bendrijoje, name Nr. (duomenys neskelbtini), romų tautybės moteris, vardu N., per tvorą prekiauja heroinu. Vienos heroino dozės kaina yra 6 eurai, heroinas būna folijos lankstinukuose. Minėtą informaciją turėjo ir Kriminalinės žvalgybos pareigūnai bei Organizuoto nusikalstamumo pareigūnai. Pareigūnai jam pasiūlė padėti sulaikyti N. ir jis sutiko. 2015 m. lapkričio mėn. buvo sankcionuotas modelis, jam buvo leista nupirkti iš N. narkotikų. Prieš pirkimą jis buvo instruktuojamas Kriminalinės policijos žvalgybos pareigūnų. 2016-03-17 Kriminalinės žvalgybos pareigūnai ir Organizuoto nusikalstamumo pareigūnas I. Č. pasiūlė jam įgyti iš N. narkotinę medžiagą - heroiną, jis sutiko. Prieš 15 val. I. Č. su kitais Kriminalinės žvalgybos pareigūnais tarnybiniu automobiliu jį nuvežė link romų bendrijoje, esančios (duomenys neskelbtini). Jie sustojo netoli bendrijos. Tarnybiniame automobilyje I. Č., dalyvaujant kitiems dviem pareigūnams, jį apžiūrėjo, siekiant įsitikinti, kad pas jį nėra jokių draudžiamų daiktų, narkotikų. Po apžiūros I. Č. padavė jam 6 eurus (5 eurų kupiūrą ir vieną metalinę monetą) narkotinės medžiagos – heroino pirkimui. Paėmęs pinigus jis vienas, stebimas techninių priemonių pagalba, nuėjo prie N. namo Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie namo, pastebėjo, kad už tvoros ant pakylos nieko nėra. Tada jis pabandė pastumti tvoroje esančius vartus ir jie atsidarė. Jis užėjo į namo kiemą, kuriame nieko nebuvo, po to pradėjo eiti link durų į namą ir tada iš namo išėjo N. Jis jai padavė 6 eurus, kuriuos jam prieš tai padavė I. Č.. Po ko N. liepė jam išeiti iš jos kiemo ir palydėjo jį iki tvoroje esančių vartų bei uždarė vartus. Jis liko laukti romų teritorijoje už tvoros. Netrukus N. atidarė vartus ir padavė jam vieną folijos lankstinuką. Prieš paimdama pinigus ir paduodama jam lankstinuką, N. jo nieko neklausinėjo, matyt, iš paduotos pinigų sumos suprato, kiek jam reikia heroino. Po to, kai iš N. paėmė lankstinuką, nuėjo į sutartą vietą, kurioje jo laukė pareigūnai. Grįžęs į sutartą vietą, jis I. Č., dalyvaujant kitiems pareigūnams, atidavė ką tik iš N. nupirktą folijos lankstinuką, kurį I. Č. iš karto įdėjo į numerinį paketą. Po to iš karto tarnybiniame automobilyje I. Č., dalyvaujant kitiems pareigūnams, vėl jį apžiūrėjo, bet jokių draudžiamų daiktų pas jį nerado. Minėtas narkotinės medžiagos užpirkimas buvo fiksuojamas vaizdą fiksuojančiomis priemonėmis (t. 1, b. l. 76).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas I. Č. parodė 2016-04-20 kartu su kolegomis daręs kratą kaltinamosios N. A. namuose. Jiems atvykus namuose buvo abu kaltinamieji ir V. A.. Buvo paskelbta teismo nutartis atlikti kratą, pasiūlyta atiduoti draudžiamus daiktus. Netrukus G. A. prisipažino turintis bei žinantis, kur yra narkotikų ir nuvedė lyg ir į ūkinį pastatą, kuriame kaltinamasis parodė elektros ritę. Atidarius minėtą ritę, joje buvo daug folijos lankstinukų (skaičiaus pasakyti negali, viskas turi būti surašyta), tikslių detalių jau nebeatsimena. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, taip pat dalį kratos protokolo, patvirtino, kad visos aplinkybės užfiksuotos teisingai, prašė jomis vadovautis. Jei kratos metu nėra nurodyta, jog G. A. minėjo, kad visi narkotikai yra jo asmeniniam vartojimui, reiškia, jam G. A. to nesakė. Liudytojas pažymėjo, kad atvykus daryti kratą G. A. buvo ką tik atsibudęs, užsimiegojęs, iš išvaizdos atrodė kaip stipriai narkotikus vartojantis asmuo (ne ką tik pavartojęs, bet bendrai vartojantis) (t. 2, b. l. 106-113).

2016-04-06 liudytojo apklausos metu I. Č. parodė dirbantis Vilniaus aps. VPK ONTV 3–ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Nuo 2014 m. nuolat buvo gaunama informacija, kad romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. A. ir jos vyras V. A., kurie jau yra teisiami dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, toliau prekiauja narkotine medžiaga-heroinu. Siekiant surinkti įrodymus, kad minėtame name N. A. prekiauja narkotikais, 2015-11-27 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimas (NVI). Narkotinės medžiagos pirkimui buvo parinktas asmuo, kuris pažinojo šiame name gyvenančią N. A. ir jos vyrą. 2015-03-17 jis pasiūlė NVI dalyviui nueiti į namą Nr. 37, esantį (duomenys neskelbtini), ir nupirkti iš pastarosios narkotinę medžiagą-heroiną. NVI dalyvis sutiko. Prieš vykdant narkotinės medžiagos pirkimą, jis kartu su Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos pareigūnais T. Š. ir L. S. instruktavo NVI dalyvį. Pastarajam buvo pranešta, kad šis pirkimas bus fiksuojamas vaizdą ir garsą fiksuojančiomis techninėmis priemonėmis, o taip pat, kad jį policijos pareigūnai stebės vizualiai. Kartu su NVI dalyviu ir minėtais pareigūnais tarnybiniu automobiliu nuvyko prie romų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten sustojo. Apie 14.40 val. jis, dalyvaujant minėtiems pareigūnams, tarnybiniame automobilyje apžiūrėjo NVI dalyvį. Apžiūros metu pas NVI dalyvį narkotinių ar kitokių draudžiamų daiktų, medžiagų, pinigų nerado. Narkotinės medžiagos pirkimui NVI dalyviui iš spec. sąmatos jis padavė šešis eurus (5 eurų kupiūrą ir vieną 1 euro monetą), prieš tai padaręs šių pinigų šviesokopiją. Vėliau NVI dalyvis betarpiškai stebimas vizualiai ir techninių priemonių pagalba nuėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena N. A. ir V. A.. Jis pats tiesiogiai stebėjo, kaip NVI dalyvis priėjo prie minėto namo ir užsuko už jo tvoros kampo. Netrukus jis pastebėjo, kaip iš už minėto namo tvoros kampo išėjo NVI dalyvis ir grįžo į sutartą vietą, kurioje jo laukė jis, ir jie kartu su dalyviu grįžo į tarnybinį automobilį, kuriame jų laukė KPŽV pareigūnai T. Š. ir L. S.. Sugrįžus į tarnybinį automobilį, NVI dalyvis perdavė jam vieną folijos lankstinuką, kaip įtarė – su narkotine medžiaga-heroinu. NVI dalyvis paaiškino, kad minėtą lankstinuką jam N. A. pardavė pro namo Nr. (duomenys neskelbtini) vartus, o pinigus jis jai padavė jos namo kieme. Minėtą folijos lankstinuką jis NVI dalyvio bei minėtų pareigūnų akivaizdoje įdėjo į numerinį paketą. Po ko jis, dalyvaujant KPŽV pareigūnams T. Š. ir L. S., tarnybiniame automobilyje atliko NVI dalyvio apžiūrą, kurios metu pas jį jokių draudžiamų daiktų, medžiagų ar pinigų neaptiko (t. 1, b. l. 77).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja O. R., atlikusi pirminę G. A. apklausą, parodė, jog apklausa vyko kaip ir įprastai, jokių išskirtinių aplinkybių nebuvo. Dalyvavo įtariamasis, gynėja ir vertėja. Jokių įtarimų, kad G. A. gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nekilo. Ji 15 metų dirba su priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turinčiais asmenimis, turi patirtį ir žino, kaip atrodo apsvaigę, pavartoję asmenys. Jei būtų pagrindo manyti, kad asmuo yra apsvaigęs, ji tokios būsenos įtariamojo neapklausinėtų. Protokolas surašytas pagal G. A. žodžius, taip pat pastarajam atsakant į klausimus. Kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) nebuvo duoti jokie nurodymai, kokius parodymus šis turi duoti, nevyko joks pasitarimas. Kiek atsimena, G. A. advokatė liepė jam pasakoti teisybę, nieko nenurodinėjo. Surašius protokolą, vertėja jį perskaitė (dalyvaujant gynėjai). Jei protokole nepažymėta jokių pastabų, vadinasi, jų ir nebuvo (t. 2, b. l. 126-132).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja J. K. patvirtino surašiusi kratos protokolą, patvirtino, kad jame nurodyti duomenys yra objektyvūs, teisingi. Paskelbus nutartį daryti kratą, kaltinamasis pats parodė, kur yra narkotikai, nusivedė į garažą, kurioje parodė į elektros ritę. Ją atidarius, viduje rastos kratos protokole nurodytos medžiagos. Protokole rašė viską, ką pasakojo kaltinamasis. Jei protokole nėra nurodyta, jog G. A. minėjo, kad rasti narkotikai yra asmeniniam suvartojimui, reiškia, tokios aplinkybės ir nebuvo išsakytos. Ar kratos metu G. A. buvo apsvaigęs, negali atsakyti, tačiau jai įtarimų nekilo, pastarasis kalbėjo nuosekliai, pats parodė medžiagas (t. 2, b. l. 126-132).

Pristatytas į teisiamąjį posėdį ir jame apklaustas kaip liudytojas V. A. parodė, jog kaltinamieji yra šeimos nariai (N. A. – žmona, o G. A. – sūnus). Sutikęs duoti parodymus, nurodė, jog kratą daryti atvykusiems pareigūnams, pareikalavusiems duoti narkotikus, sūnus G. pasakė turintis narkotinių medžiagų ir kažkur išėjo su pareigūnais. Vėliau iš pareigūnų sužinojo apie surastus narkotikus (radimo vietos tiksliai nežino, gal garaže, o gal tvarte). Girdėjo, kaip G. sakė, kad tai jo narkotikai, kad jis ketino juos suvartoti. Sūnus yra narkomanas, nedirba, jo, kaip čigono, niekas nenori priimti į darbą, todėl sūnų daugiausia išlaiko jis. G. kartais eidavo į darbą, tačiau nedažnai, 1-2 kartus į savaitę, ne visai darbo dienai, taip pat lankydavosi pas draugus, Nežino, ar sūnus galėjo turėti 300 eurų. Jis pats (liudytojas V. A.) jokių narkotinių medžiagų neturėjo (t. 2, b. l. 106-113).

2016-05-11, apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliu – BPK) 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, V. A. parodė, kad 2016-04-20 ryte pas jį į namą Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai jį ir jo žmoną N. A. supažindino su nutartimi daryti jų name kratą. Tuo metu name buvo ir jo sūnus G. A.. Pareigūnai jų paklausė, ar name ir pagalbinėse patalpose yra narkotikų. Į jų klausimą jis ir jo žmona atsakė neigiamai, tuo tarpu sūnus G. A. pasakė pareigūnams pats parodysiantis, kur yra narkotikai, po ko pastarasis ir pareigūnai išėjo iš namo (kur tiksliai, nematė, nes jis pats su žmona liko namuose). Netrukus pareigūnai ir jo sūnus grįžo namo, pareigūnai ant stalo padėjo elektros laido ritę bei čekius. Kiek buvo čekių, negali pasakyti, nežino. Jo sūnus G. A. prisipažino, kad čekiai su heroinu yra jo. Jis (V. A.) minėtus čekius matė pirmą kartą. Iš kur G. A. gavo čekius, negali pasakyti, sūnus jam apie tai nieko nesakė. Jis narkotikų į minėtus čekius nedalino ir nelankstė. Liudytojas V. A. parodė, kad čekiai nepriklausė ir jo žmonai N. A.. Kadangi jo sūnus G. A. yra narkomanas, matyt, čekiai yra jo. Kur tiksliai sūnus slėpė čekius, nežino (t. 1, b. l. 81-83).

2016-03-17 Vilniaus aps. VPK KPONTV 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo I. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016-03-17, apie 14.46 val., dalyvaujant Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos pareigūnams T. Š. ir L. S., jis NVI dalyviui padavė iš anksto paruoštą penkių eurų kupiūrą ir vieno euro monetą, narkotinės medžiagos – heroino pirkimui iš N. A. (t. 1, b. l. 12,13).

2016-04-15 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta kompiuterinė laikmena su joje užfiksuotu 2016-03-17 susitikimu tarp NVI dalyvio ir N. A.. Iš įrašo matyti, jog NVI dalyvis eina namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros link, kurioje įrengti vartai ir varteliai. Ant vartų matosi skaičiai „37“. NVI dalyvis atidaro vartelius, užeina į namo kiemą ir eina namo verandos link. Netrukus iš namo verandos išeina N. A. ir prieina prie NVI dalyvio. Matyti, kad NVI dalyvis laiko rankose pinigus – penkių eurų nominalo banknotą ir monetą. Taip pat matomas NVI dalyvio rankų su pinigais judesys link N. A.. N. A. laiko rankose pinigus ir gestikuliuoja rankomis. NVI dalyvis pasisuka ir nueina prie vartelių. N. A. atidaro vartelius ir NVI dalyvis išeina pro vartelius, pasisuka. NVI dalyvis laukia prie vartelių. Netrukus N. A. atidaro vartelius. Matomas N. A. dešinės rankos judesys link NVI dalyvio kairės rankos delno. NVI dalyvis pasisuka, jo kairės rankos delne matosi smulkus blizgantis daiktas (t. 1, b. l. 16-18).

2016-04-16 Lietuvos policijos kriminalistinių centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1542)-IS1-1927 konstatuota, jog medžiaga iš folijos lankstinuko, kurį 2016-03-17 N. A. pardavė NVI dalyviui, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,003 g ir narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi LP KTC nėra šios medžiagos standarto. (t. 1, b. l. 21, 22).

2015-04-20 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą pas N. A. romų bendrijoje, name Nr. (duomenys neskelbtini), name buvęs G. A. parodė žinantis, kur yra narkotikai, nori juos atiduoti pareigūnams. G. A. iš namo paėmė raktus nuo garažo ir, nuvedęs prie jo, atrakino garažą. Užėjęs į garažą, jis po dešine puse prie įėjimo durų, po stalu parodė gulinčią ritę nuo prailgintuvo ir pasakė, kad jos viduje yra narkotikai. Atsukus varžtus, ritės viduje buvo aptiktas polietileninis maišelis, kuriame buvo 60 vnt. folijos lankstinukų su milteliais, ir marlės dalis, kurios viduje buvo plastmasinis indelis, kuriame buvo 21 folijos lankstinukas su milteliais. Taip pat kratos metu name buvo paimta 369 eurų, N. A. asmens tapatybės kortelė ir G. A. asmens pasas (t. 1, b. l. 30-45).

2016-04-22 Lietuvos policijos kriminalistinių centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1919)-IS1-2315 nustatyta, jog miltelių iš 60 vnt. folijos lankstinukų, supakuotų į maišelį, kurie buvo paimti kratos metu garaže, esančiame prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – alfa-pirolidinoheksanofenonas ir narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurių kiekių nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra minėtų medžiagų standartinių pavyzdžių. Gelsvos spalvos miltelių iš 21 vnt. folijos lankstinukų, supakuotų į plastikinį indelį, sudėtyje yra narkotinės medžiagas: 0,016 g heroino ir karfentanilis, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (t. 1, b. l. 23).

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą esant pakankamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį abiejų kaltinamųjų atžvilgiu.

Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamoji N. A. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas parduoti, t. y. pastaroji iki 2016-03-17 laikė 0,102 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos (0,003 g heroino ir karfentanilio), po ko tą pačią dieną nurodytą narkotinę medžiagą už 6 eurus pardavė nusikalstamos veikos imitavimo dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 11. Kaltinamoji N. A. savo kaltę pilnai pripažįsta (ją, neskaitant pirminės apklausos, pripažino ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme), davė aiškius parodymus. Apklausiama N. A. pripažino supratusi, jog rastame lankstinuke yra narkotinė medžiaga-heroinas, tačiau nepaisant to, ji lankstinuką pasiėmė, parsinešė į namus, o vėliau ją už kaltinime nurodytą sumą pardavė atėjusiam asmeniui, tokiu būdu užsidirbdama pinigų. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė grindžiama liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 11 parodymais, taip pat liudytojo I. Č. parodymais, pastarojo surašytu 2016-03-17 tarnybiniu pranešimu, 2016-04-15 specialisto išvada Nr. 140-(1542)-IS1-1927, 2016-04-15 apžiūros protokolu, būtent kuriame yra užfiksuoti N. A. veiksmai parduodant NVIV dalyviui narkotinę medžiagą. Visi šie duomenys, teismo pripažintini įrodymais, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog N. A. laikė, o galiausiai pardavė narkotinę medžiagą. Kaltinamoji nusikalstamus veiksmus atliko, veikdama tiesiogine tyčia, veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip atitinkanti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius minėto nusikaltimo požymius.

Taip pat teismas laiko esant įrodytą ir kito kaltinamojo, t. y. G. A., kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Priešingai nei kaltinamoji N. A., pastarasis jam pareikštą kaltinimą pripažino tik iš dalies – neneigė, jog kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, tačiau kategoriškai nesutiko, ketinęs jas kam nors bet kokiu būdu platinti ir tvirtino, jog viską būtų suvartojęs pats. Teismas kaltinamojo parodymus, kurių metu G. A. tikino, jog narkotinės medžiagos buvo skirtos išimtinai tik asmeniniam vartojimui, vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, kuriame siekiama sušvelninti gresiančią atsakomybę. Visų pirma pažymėtina tai, jog kaltinamojo G. A. pozicija proceso metu buvo nenuosekli ir ne kartą kito. Iš pradžių kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino ir parodė iš nepažįstamo asmens už 300 eurų nusipirkęs apie 10 g heroino, kurio dalį ketino suvartoti pats, o dalį – kam nors parduoti, tačiau to padaryti nespėjo. Heroiną, kurį būtų vartojęs pats, įdėjo į maišelį, o tą, kuris buvo skirtas pardavimui, - į buteliuką (t. 1, b. l. 164). Apklausiamas po beveik poros savaičių G. A. savo pirminių parodymų išsižadėjo, teigė, jog apklausiamas buvo apsvaigęs, nesuprato, ką kalbėjo, kategoriškai paneigė, jog kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, juo labiau, tai, kad jis ketino jas pardavinėti ir tvirtino, kad narkotikai yra jo tėvo V. A. bei pamotės N. A. (t. 1, b. l. 166-168). Trečios apklausos metu G. A. laikėsi tokios pat pozicijos (t. 1, b. l. 171, 174, 175). Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė dar kitokias aplinkybes ir teigė, jog kratos metu rastos narkotinės medžiagos visgi priklauso jam, heroiną jis įsigijo (pavogė ar tai nupirko), parsinešęs į garažą padalino į lankstinukus, kurių gavosi apie 81-82, ir ketino juos visus vienas pats suvartoti, neigdamas turėjęs bent kokį ketinimą parduoti ar kitaip platinti. Parodė pirminės apklausos metu save apkalbėjęs, kadangi buvo apsvaigęs, be to, jį privertė advokatė, galiausiai tokiu būdu tikėjosi likti laisvėje (t. 2, b. l. 106-113).

Įrodinėdamas kaltinamojo G. A. kaltę, teismas remiasi parodymais, kuriuos G. A. davė 2016-04-20 apklausos metu. Šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog pastarojo parodymai buvo užfiksuoti netinkamai, kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) apklaustas apsvaigimo būsenoje. Siekdamas pašalinti bent kokias abejones dėl parodymų teisingumo, teismas apklausė pirminę apklausą atlikusią tyrėją O. R., kuri parodė, jog apklausiamojo G. A. būklė jai nesukėlė jokių abejonių. Pastaroji turi ilgametę darbo patirtį su asmenimis, vartojančiais narkotines, psichotropines medžiagas, geba atskirti, kuomet asmenys yra apsvaigę ir tokioje būsenoje esančio asmens ji nebūtų apklausinėjusi. Liudytoja O. R. patvirtino fiksavusi tokias aplinkybes, kokias nurodė G. A.. Apklausos metu dalyvavo tiek gynėja (ši nurodė ginamajam sakyti tiesą), tiek vertėja, kuri ir perskaitė apklausos protokolo turinį (t. 2, b. l. 126-132). G. A. būsena, elgesys bei veiksmai jokių įtarimų nesukėlė ir kratos protokolą surašiusiai J. K. (t. 2, b. l. 126-132). Ypatingai teismas atkreipia dėmesį į G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, sprendžiant kardomosios priemonės-suėmimo klausimą. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog G. A. ne tik tyrėjai, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė ketinęs dalį heroino parduoti ir tokiu būdu užsidirbti. Antai, posėdžio metu pastarasis teigė pripažįstantis kaltinimą, parodė, kad kratos metu rastos narkotinės medžiagos (81 lankstinukas heroino) priklauso jam. Jis heroiną įsigijo sau, dalį jo ketino parduoti ir taip užsidirbti cigaretėms bei kitiems poreikiams. Žino, kad pardavinėti negalima, iki atvykstant policijai heroino parduoti nesuspėjo. G. A. parodė ir tai, jog savęs neapkalba, pirminius parodymus davė savo noru, jam nebuvo daromas joks spaudimas“ (t. 2, b. l. 14-16). Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo nesivadovauti pirminiais G. A. parodymais. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog G. A. nurodytus parodymus davė, būdamas apsvaigimo būsenoje, nedalyvaujant vertėjai, buvo nesupažindintas su protokolo turiniu ir nepatvirtino jo teisingumo.

Tai, jog kaltinamasis G. A. narkotinėmis medžiagomis, disponavo turėdamas tikslą platinti, rodo ne tik pastarojo pirminiai parodymai, bet ir sekančios aplinkybės. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikoma, jog aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas kaip tik ir vertina kratos metu rastų lankstinukų skaičių (iš viso rastas net 81 folijos lankstinukas, kas objektyviai peržengia asmeninio suvartojimo ribą; pastarasis proceso metu painiojosi, kiek dozių jam reikia į dieną ir teisme akivaizdžiai bandė nurodyti ženkliai didesnį kiekį nei buvo įvardinęs iš pradžių), tai, jog narkotinės medžiagos buvo paslėptos (ko daryti, jei buvo skirtos tik paties vartojimui, nebuvo prasmės, juo labiau, namiškiams žinant, kad jis yra vartojantis), be to, atskirtos (dalis lankstinukų buvo sudėti į maišelį, kita dalis – į plastikinį indelį, susuktą į marlę). Šios aplinkybės, vertinant visumoje su G. A. pirminiais parodymais, taip pat tuo, kad pastarasis praeityje jau buvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą, leidžia daryti išvadą, jog G. A. turėjo tikslą kratos rastas narkotines medžiagas parduoti ar kitokiu būdu platinti. Tuo pačiu teismas negali nevertinti to fakto, kad G. A. iš tiesų yra vartojantis narkotines medžiagas, kas matyti tiek iš jo paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymų bei objektyvių bylos duomenų (t. 2, 2-3), todėl nepaneigtina, kad dalis pastarojo laikytų ir garaže slėptų draudžiamų medžiagų išties buvo skirta jo paties suvartojimui. Nustatyti, konkrečiai kuris dalis buvo skirta pardavimui, o kuri – asmeniniams poreikiams, darant aiškias bei kategoriškas atitinkamas išvadas, teismas galimybės neturi, todėl laikytina, jog kaltinamasis draudžiamomis medžiagomis, kurių sudėtyje, kaip nustatyta, buvo psichotropinės bei narkotinės medžiagos, disponavo, turėdamas du tikslus – vartoti pats ir parduoti (ar kitaip platinti), atitinkamai pastarojo veiksmus kvalifikuojant kaip atskiras BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Laikytina, jog tokios teismo išvados iš esmės nepasunkino kaltinamojo padėties, kaltinamasis išsakė savo poziciją, iš pradžių pripažindamas abu tikslus, vėliau jau tik vieną iš jų, toks kvalifikavimas atitinka teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-49/2014, 2K-48-303/2016). Kaltinamojo G. A. kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų yra grindžiama anksčiau aptartais jo paties, liudytojų parodymais, kratos protokolu bei specialisto išvada, kuria nustatyta, jog 60 vnt. folijos lankstinukų yra psichotropinė medžiaga – alfa-pirolidinoheksanofenonas ir narkotinė medžiaga – karfentanilis, o 21 vnt. folijos lankstinukų - 0,016 g heroino ir karfentanilio.

Kaltinamosios N. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastaroji pripažino padariusi įstatymo uždraustas veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę N. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamoji padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus (siekė uždirbti pinigų), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertina N. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis: šiai dienai yra sulaukusi 58 metų amžiaus, pradinio išsilavinimo, ištekėjusi, iki suėmimo nedirbo, darbo biržoje registruota (t. 1, b. l. 142), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 119), teista (t. 1, b. l. 120-121, 123-136, 137-139), pati narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta, dėl priklausomybės ligų negydyta (t. 1, b. l. 144-146), įvertinama ir tai, jog kaltinamoji laikė bei išplatino itin nedidelį kiekį draudžiamos disponuoti medžiagos. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę ir spręsdamas jos dydžio klausimą kaltinamajai N. A., atsižvelgia į tai, kad po kaltinamojo akto paskelbimo bei duodama parodymus teisme pastaroji pilnai pripažino kaltę ir byla dėl jos galėjo būti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BPK 273 straipsniu. Be abejonės, atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamoji šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė jau būdama teista už analogišką nusikaltimą. Maža to, 2016-01-28 nuosprendžiu pastaroji buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme ir, šioje byloje 2016-03-17 įvykdydama nusikaltimą, ji dar laukė apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagal jos pačios paduotą skundą. Tokios aplinkybės rodo didesnį kaltinamosios pavojingumą, polinkį nusikalsti ir tai, kad netgi realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jos nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Už N. A. įvykdytą nusikalstamą veiką yra numatyta tik vienos rūšies – terminuoto laisvės atėmimo - bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, mano esant tikslinga paskirti kaltinamajai N. A. bausmę, mažesnę už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąją, tiek jos padarytą nusikaltimą, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Teismas, skirdamas G. A. bausmę, taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog G. A. padarė du tyčinius nusikaltimus – vieną nesunkų, kitą sunkų (BK 11 straipsnio 2, 5 dalys), atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: neįgijęs išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b. l. 189-190), praeityje teistas, taip pat ir už analogiškas veikas, (t. 1, b. l. 191-192, 197-199, 200), byloje yra duomenys ir apie kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas užsienio valstybėje (t. 1, b. l. 1894-196), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 184-188), priklausomas nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų (t. 2, b. l. 4).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 259 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą vidurkiui (pagal BK 259 straipsnio 1 dalį) bei kiek mažesnį už vidurkį (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį). Teismas vertina tai, jog kaltinamojo asmenybė yra ganėtinai neigiama, pastarasis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas. Jo gyvenimo būdas (nedirba, neturi legalių pajamų, priklausomas nuo draudžiamų medžiagų) rodo, kad jis nėra linkęs keistis ir daryti teigiamas išvadas. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis).

Kaltinamiesiems N. A. ir G. A. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė-suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam G. A. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 150,54 Eur, vėliau gautame patikslinime – 166,98 Eur (t. 2, b. l. 43, 90). Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam G. A. gynėjas užtikrintas vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, numatančių, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas. Be to, atsižvelgtina ir į sudėtingą kaltinamojo finansinę padėtį (nedirba, neturi pajamų ar kito turto).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): 1) narkotinės medžiagos - heroinas ir karfentanilis, saugojamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g.11A (t.1, b. l. 23); 2) vienas folijos lankstinukas, perduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20. (t. 1, b. l. 24,25); 3) narkotinės medžiagos - heroinas ir karfentanilis bei psichotropinė medžiaga - alfa-pirolidinoheksanofenonas, saugojamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g.11A (t. 1, b. l. 61); 4) metalinė ritė, spyna, du raktai, polietileninis maišelis, 60 vnt. folijos lankstinukų, marlės dalis, plastikinis indelis, 21 vnt. folijos lankstinukas, saugojami Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo kameroje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (t. 1, b. l. 74, 75).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos metu iš N. A. buvo paimti 369 Eur (t. 1, b. l. 37-38), į kuriuos laikinai apribotos jos nuosavybės teisės (t. 1, b. l. 151-152). Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. A. iš nusikalstamos veikos įgijo 6 Eur, todėl, vadovaujantis BPK 72 straipsniu, nurodyta suma konfiskuotina. Tuo tarpu neginčytinų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kita pinigų suma (363 Eur), buvo gauta vykdant nusikalstamą veiką, nenustatyta, todėl nuosavybės teisės apribojimas naikintinas ir pinigai grąžintini N. A..

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

N. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir N. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 3 mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. spalio 6 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. spalio 6 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. A. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. spalio 6 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. spalio 6 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): 1) narkotines medžiagas - heroiną ir karfentanilį, saugojamus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g.11A (t.1, b. l. 23); 2) vieną folijos lankstinuką, perduotą saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo kamerą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (t. 1, b. l. 24,25); 3) narkotines medžiagas - heroiną ir karfentanilį bei psichotropinę medžiagą - alfa-pirolidinoheksanofenoną, saugojamus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g.11A (t. 1, b. l. 61); 4) metalinę ritę, spyną, du raktus, polietileninį maišelį, 60 vnt. folijos lankstinukų, marlės dalį, plastikinį indelį, 21 vnt. folijos lankstinukų, saugojamus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo kameroje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (t. 1, b. l. 74, 75).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš N. A. paimtus 6 (šešis) eurus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną N. A. nuosavybės teisės apribojimą į 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) eurus ir juos grąžinti N. A..

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąją byla.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė