Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00696-2011-1

2014 m. kovo 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. U., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir nuteistas 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U. nuteistas už tai, kad 2011-10-20, apie 23.20 val., S. U. sodo namelyje, (duomenys neskelbtini) , sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso teisėtiems Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VTS PB vyr. patrulio R. S. ir patrulio D. L. reikalavimams įsileisti juos į namelio vidų. Pagal S. U. prašymą išvesti iš pastarajam priklausančio namelio pašalinį asmenį, policijos pareigūnui D. L. bandant patekti į užrakinto namelio vidų ir pro išdaužtą verandos langą tiesiant medinį pagalį, norint atkabinti užkabintą lauko durų kabliuką, J. U. pasikėsino suduoti rankoje turėta medine lazda D. L. per ranką ir taip jį sužaloti, tačiau po vyr. patrulio R. S. žodinio perspėjimo D. L. ranką patraukė ir taip J. U. smūgio išvengė. D. L. pritūpus prie namelio verandos lango, J. U., pro išdaužtą lango stiklą iškišęs medinę lazdą, pasikėsino D. L. suduoti ir taip jį sužaloti, tačiau D. L. pasilenkė ir vėl J. U. smūgio išvengė. Po to, kai D. L. peties smūgiu atidarė duris ir kartu su R. S. pateko į namelio vidų, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, stovėdamas kambaryje su virš galvos iškelta medine lazda, J. U. nepakluso teisėtiems uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimams padėti lazdą ant žemės ir grasino ja suduoti link jo žengusiems policijos pareigūnams. Tik D. L. papurškus J. U. į veidą ašarinių dujų bei R. S. metant vienkartinę lėkštę su bulvių lupenomis į J. U., R. S. rankos smūgiu iš J. U. rankų medinę lazdą išmušė. Nugriuvusiam ant grindų J. U. buvo uždėti antrankiai. Taip, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, J. U. pasipriešino valstybės tarnautojams.

Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nes policininkų veiksmų laikyti teisėtais negalima, jų veiksmai buvo neadekvatūs buvusiai situacijai, o panaudota jėga aiškiai neproporcinga. Policijos pareigūnų teiginiai apie tai, kad buvo grasinama prieš juos tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti savo pačių asmeninės atsakomybės dėl sulaikymo metu jam (J. U.) padarytų sveikatos sužalojimų, dėl kurių jis su GMP buvo išvežtas iš policijos komisariato, o vėliau gydomas Klaipėdos miesto ligoninėje. Apelianto įsitikinimu, reikalavimas įleisti policininkus į namelio vidų negali būti vertinamas kaip teisėtas reikalavimas, už kurio nevykdymą numatyta atsakomybė, taip pat ir baudžiamoji. J. U. teigimu, jis, būdamas namelio viduje ir neįvykdęs jokių neteisėtų veiksmų, nakties metu įleisti pašalinių asmenų, šiuo atveju policijos pareigūnų, neprivalėjo. Policijos pareigūnai patys pripažino, kad su namelio savininku S. U. dėl pastarojo girtumo susikalbėti negalėjo, todėl vien siekis išsiaiškinti situaciją, o ne užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką teisėtu reikalavimu naktį įsileisti į namelio vidų, už kurio nevykdymą atsirastų baudžiamoji atsakomybė, negali būti laikomas. Apelianto tvirtinimu, įvertinus aplinkybę, kad sodo namelis ir prieangio patalpos buvo ankštos, lubos žemos, išdaužto lango stiklas buvo 52,5 cm x 45,5 cm dydžio, orlaidė lauko pusėje yra maždaug 1,8–2 metrų aukštyje nuo žemės, jis, būdamas aukšto ūgio, per tokią mažą ertmę, iškišęs pagalį, mėginti suduoti žemai lauke esančiam asmeniui negalėjo. Apelianto nuomone, bet kuriuo atveju jo veiksmus reikėtų vertinti kaip gynybą nuo neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų – neteisėto bandymo jėga patekti į namelio vidų.

Apeliantas pažymi, kad jo veiksmai realiai jokios žalos nepadarė, priešingai, žala padaryta jam pačiam. Policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl S. U. girtumo nesuvokus esamos padėties, darytina išvada, kad iškvietimas buvo melagingas. Policijos pareigūnų veiksmams įtaką darė klaidingas faktinės padėties suvokimas. D. L. nurodė, jog buvo gavę informaciją, kad pas žmogų įsiveržė du piliečiai ir bandė jį sužaloti. J. U. teigia, kad nenustatyta, jog jis iki policijos atvykimo pažeidė kieno nors teises ir kokius nors teisės aktų reikalavimus, nurodo, kad buvo atėjęs pas brolį į svečius ir žaidė kortomis, žiūrėjo televizorių, o brolis išėjo girtauti. Policijos pareigūnai jokio realaus fizinio poveikio ar žodinių grasinimų nepatyrė. Apeliantui sunkiai suvokiami policijos pareigūnų nurodyti veiksmai, kad jie naktį per išdaužtą langelį iš lauko kišo pagalį į namelio vidų, jėga išstūmė namelio duris, metė į jį vienkartinę lėkštę su bulvių lupenomis, panaudojo kovinius veiksmus bei specialias priemones prieš aktyviai nesipriešinantį senyvo amžiaus asmenį, neužtikrino, kad sulaikomas asmuo nebūtų sužalotas.

Nuteistasis J. U. nurodo, kad jis yra pensininkas, anksčiau neteistas ir nebaustas net administracine tvarka, policijoje apie jo netinkamą elgesį jokie pranešimai užregistruoti nebuvo. Įvykio dieną jį pristačius į policijos komisariatą, buvo surašytas jo sulaikymo protokolas, kuris liko nenagrinėtas. Klaipėdos rajono policijos komisariato dokumentuose apie tai, kad buvo tikrinamas jo neblaivumas, nenurodyta.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis J. U. parodė, kad 2011-10-20 vakare buvo svečiuose pas savo brolį S. U., žaidė kortomis, vėliau brolis išėjo, o jis liko žiūrėti televizorių. J. U. parodė, kad dėl sunkios ligos alkoholinių gėrimų negeria. J. U. parodymais, netikėtai prieš jį atsirado R. S., kuris papurškė į veidą dujų, o D. L. prikišo elektrošoką ir jis nuvirto. Kodėl jo brolis kvietė policiją, nuteistasis nesuprato, lazda užsimojęs nebuvo. Policijos pareigūnai jį nuvežė į policijos komisariatą ir ten suspardė. Nuteistojo prašymu, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (t. 2, b. l. 91).

Nuteistojo J. U. parodymai, kad, jam sėdint kambaryje ir žiūrint televizorių, policijos pareigūnai be jokios priežasties įėjo į kambarį, papurškė jam į veidą dujų, panaudojo prieš jį elektrošoką, prieštarauja nukentėjusiųjų D. L., R. S., liudytojų S. U., S. Š. duotiems parodymams, kitiems byloje surinktiems, teisiamajame posėdyje ištirtiems ir skundžiamame nuosprendyje aptartiems įrodymams.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. L. parodė, kad 2011-10-20 dirbo kartu su R. S.. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad du asmenys įsiveržė į namą. Nuvažiavus nurodytu adresu, juos pasitiko S. U., kuris pasakė, kad įsiveržusių į namą nepažįsta. Einant apie namelį, viduje matėsi siluetas. Prie verandos buvo išdaužtas langelis, durys buvo užkabintos kabliu. Bandant atkabinti duris, nuteistasis stengėsi suduoti lazda. Vėliau, įėjus į vidų ir einant link jo, nuteistasis mojavo lazda, todėl liudytojas jam papurškė dujų, bet nuteistasis nereagavo. Nuo nuteistojo sklido alkoholio kvapas, buvo matyti, kad jis yra išgėręs. Vėliau paaiškėjo, kad name aptiktas asmuo buvo S. U. brolis. Jokio tikslo mušti nuteistąjį nebuvo, kai nuteistasis buvo vedamas, jis pats paslydo nuo laiptų ir virto (t. 2, b. l. 91).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. S. parodė analogiškai, papildomai parodė, kad S. U. sakė, jog namelyje užsidarę žmonės grasino, kad jį užmuš. R. S. parodė, kad su kolega D. L. į namelį ėjo tam, kad sulaikytų užpuolikus. Nuteistasis turėjo aiškiai matyti, kad atvyko policijos pareigūnai, nes naktį uniformos šviečia. Jeigu J. U. nebūtų pasipriešinęs, būtų viską išsiaiškinę. J. U. buvo liepta padėti lazdą, tačiau jis buvo nusiteikęs agresyviai, pasakė, kad, jei jie lįs, – užmuš (t. 2, b. l. 91–92).

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. U. įvykio aplinkybių prisiminti negalėjo, todėl buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. U. patvirtino, kad policijos pareigūnams sakė, jog į jo namus išsiveržė ir užsirakino svetimas žmogus, kuris grasino užmušti. Kodėl sakė, kad name yra svetimas žmogus, liudytojas atsakyti negalėjo. Papildomos apklausos metu teigė, kad į namus neįsileido brolis J. U.. Jis grasino, kad išdaužys kambaryje esančius daiktus, užmuš jį, girdėjo dūžtančio lango stiklą. Liudytojas suprato, kad J. U. išdaužė koridoriaus lango stiklą. Policijos pareigūnai beldėsi į duris, tačiau J. U. durų neatidarė. Kai policijos pareigūnai įėjo į namo vidų, kilo triukšmas. Liudytojas suprato, kad brolis priešinasi (t. 1, b. l. 35–36, 37–38).

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. Š. parodė, kad S. U. prašymu paskambino į policiją ir davė ragelį kalbėti pačiam S. U.. S. U. liudytojai papasakojo, kad jį iš namų išvarė „pusantro žmogaus“ ir jis neturi kur būti. Liudytoja suprato, kad namelyje yra ne vienas žmogus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, name buvo tamsu, liudytoja girdėjo triukšmą (t. 2, b. l. 92).

Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šio įstatymo 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: 1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti; 3) persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui; 4) šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą (Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).

Iš aptartų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami ir į įvykio vietą atvyko todėl, kad buvo manyta, jog į S. U. namą įsibrovė jam svetimi žmonės. Kad bendrosios pagalbos centrui S. U. pasakė, jog jo name yra ne vienas asmuo, kad jį užpuolė, patvirtina ir to pranešimo garso įrašas (t. 1, b. l. 120–122). Dėl pranešimo policijai apie užpuolimą ir informacijos, kad namelyje yra jo brolis, bet ne svetimi asmenys, nuslėpimo kaltas yra S. U.. Tačiau net ir esant melagingam iškvietimui, atvykusiems policijos pareigūnams nuteistasis J. U. privalėjo leisti įsitikinti, kad namuose jokių nusikaltėlių, plėšikų nėra. Kad į namą nori patekti uniformuoti policijos pareigūnai, J. U. turėjo galimybę matyti pro verandos langus. J. U. policijos pareigūnų į namo vidų neįleido, o tuo momentu, kai pareigūnas bandė atkabinti durų kablį, J. U. taikėsi suduoti policijos pareigūnui lazda. Įėjus į namo vidų, J. U. buvo nusiteikęs agresyviai, grasino lazda. Triukšmą namo viduje girdėjo ir liudytoja S. Š.. Pareikalavus lazdą padėti ant žemės, J. U. policijos pareigūnų teisėtiems nurodymams nepakluso, todėl buvo panaudotos ašarinės dujos, fizinė jėga ir antrankiai.

Tam, kad kiltų pagrindas baudžiamajai atsakomybei, numatytai BK 286 straipsnyje, atsirasti, pakanka judesių, gestų, akivaizdžiai rodančių nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus pavartotas fizinis smurtas. Policijos pareigūnai vykdė Policijos veiklos įstatymų reikalavimus ir jų ribų neperžengė. Šioje byloje tik abiejų policijos pareigūnų budrumo dėka pavojingų žmogaus sveikatai padarinių buvo išvengta – nukentėjusieji smūgių išvengė, o J. U. buvo sulaikytas nepatyręs to sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 58–61), kuris leistinas sulaikant asmenį, padariusį nusikalstamą veiką (BK 29 straipsnio 1 dalis).

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl dėl įvykių gausos šios bylos įvykio aplinkybių gerai neprisiminė. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų D. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 92–93), matyti, kad, jai atvykus į (duomenys neskelbtini), kameroje ant grindų gulėjo vyriškis. Vyriškis nesileido apžiūrimas, keikėsi, matėsi nubrozdinimai jo rankos plaštakoje. Vyriškis sakė, kad jam trūksta oro, buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kadangi minėtas asmuo nesisėdo, nesistojo, apžiūrimas nesileido, todėl išsamesnei apžiūrai neštuvais buvo išneštas į automobilį ir išvežtas į Gargždų ligoninės Priėmimo skyrių. Vežant pilietis buvo neramus – lipo iš neštuvų, keikėsi necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 43–44).

Tai, dėl ko J. U. buvo išvežtas į ligoninę, su jo sužalojimais nesusiję, krūtinėje ekspertas jokių sužalojimų nenustatė (t. 1, b. l. 58–59). Specialisto išvadoje užfiksuoti J. U. kūno sužalojimai: didelės poodinės kraujosruvos juosmenyje–kryžkaulyje, kairiajame sėdmenyje ir klube, kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, paviršinės žaizdos ir odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Nustatyti dešinės plaštakos sužalojimai galėjo atsirasti nuo stiklo šukių poveikio. Kiti sužalojimai padaryti bukais daiktais ir paviršiais, paaiškinami sumušimu–atsitrenkimu, galėjo gautis griūnant, atsitrenkiant į bukus aplinkos daiktus bei kietą pagrindą (t. 1, b. l. 59).

Tokios specialisto išvados duoda pagrindą tvirtinti, kad nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiųjų D. L. ir R. S. parodymus, kad, vedant J. U. iš namo, jis krito. Bylos duomenimis nepaneigta, kad J. U. išmušė verandos lango stiklą, todėl susižalojo rankos plaštaką. Kad J. U. ranka, išvedus J. U. į kiemą, buvo kruvina, o prieš tai girdėjo dūžtant lango stiklą, patvirtino ir liudytojas S. U.. Aplinkybę, kad stiklas buvo išdaužtas, patvirtino ir policijos pareigūnai, jie pro išdaužtą langą bandė atkabinti durų kablį.

Apeliaciniame skunde paminėti liudytojų D. L. ir R. S. parodymų skirtumai nėra esminiai ir J. U. nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad namo lauko durys yra įlaužtos, o vidinėje lauko durų pusėje yra ne tik kabliukų, bet skląsčių joms uždaryti iš vidaus (t. 1, b. l. 13–27). Nei namo patalpų aukštis, nei jų plotas užsimoti ar kitaip pagrasinti 87 cm ilgio lazda (t. 1, b. l. 48–50) netrukdė. Iš policijos pareigūno D. L. parodymų patikrinimo vietoje metu matyti, kad suduoti lazda iškišus ranką pro išdaužtą langą buvo įmanoma. Pareigūno D. L. galva siekė lango palangę. Šį ikiteisminio tyrimo veiksmą atspindinčios fotonuotraukos patvirtina, kad namo viduje erdvės pamojuoti lazda pakako, D. L. parodė ir durų kablį, kurį jam pavyko atkabinti (t. 1, b. l. 97–112).

Aplinkybę, kad J. U. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, patvirtino ne tik nukentėjusieji D. L. ir R. S., liudytoja D. J., bet ir nuteistojo brolis S. U., kuris parodė, kad įvykio vakarą abu gėrė jo parneštą degtinę, abu buvo apgirtę (t. 1, b. l. 36). Kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. U. buvo neblaivus, skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas, tačiau nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino J. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tik būdamas labai girtas J. U. galėjo nesuvokti, kad pasipriešinimas policijos pareigūnams užtraukia atitinkamą atsakomybę. Nesant apeliacinio skundo nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas J. U. girtumą pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe negali.

Esant aptartoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu J. U. pagal BK 286 straipsnį nuteistas pagrįstai ir teisėtai, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-04 nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo J. U. apeliacinį skundą atmesti.